A. Matulevičius siūlo Konstitucijoje įteisinti dvigubą pilietybę

Vilnius, vasario 28 d. (ELTA) — Kaip žeminančius ne tik išeiviją, bet ir visą lietuvių tautą Seimo narys Algimantas Matulevičius vertina siūlymus išeivių pilietybės problemą spręsti suteikiant jiems specifinį teisinį statusą, tarpinį tarp pilietybės teisinių santykių ir leidimo gyventi Lietuvoje.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko, pilietininko A. Matulevičiaus nuomone, Seimas turi parodyti realų, o ne deklaratyvų susirūpinimą valstybės stiprinimu, sugebėti susitarti ir pakeisti Lietuvos Konstituciją numatant joje dvigubos pilietybės galimybę.

,,Nedidelės valstybės išlikimas istorinėje perspektyvoje ir toliau priklausys nuo mūsų visų vieningumo. Tautiečių biurokratinis suskirstymas į piliečius ir ne piliečius kenks šiam tikslui”, — pareiškė politikas.

Jis teigia esąs įsitikinęs, kad kilusi politinio—teisinio pobūdžio problema, jog asmenys, emigravę iš Lietuvos, negali turėti dvigubos Lietuvos ir kitos valstybės pilietybės, silpnina valstybę. Anot A. Matulevičiaus, emigracija iš Lietuvos yra neišvengiamas reiškinys, sąlygotas istorinių, politinių, ekonominių, kultūrinių ir kitų aplinkybių.

,,Išeivija visuomet buvo neatskiriama lietuvių tautos dalis, kurios pastangos padėjo išspręsti ne vieną Lietuvos laisvės bylą, išlaikyti valstybingumo tradicijas, skatinti visuomenės dvasinę ir materialinę pažangą, per ilgus okupacijos dešimtmečius išlaikyti Lietuvą vakarų civilizacijos orbitoje”, — pastebi parlamentaras.

A. Matulevičiaus nuomone, teisės aktai, reglamentuojantys pilietybės teisinius santykius, turėtų sudaryti sąlygas Lietuvos išeivijai tiek integruotis į jų rezidavimo valstybės politinį ir visuomeninį gyvenimą, tiek išlaikyti tęstinius santykius su Lietuva.

Ministro pirmininko Gedimino Kirkilo potvarkiu sudaryta darbo grupė antradienį pasiūlė sprendžiant pilietybės problemas įteisinti ypatingo ryšio su Lietuva išsaugojimo institutą.

Toks institutas sudarytų prielaidas kitos valstybės pilietybę įgijusiems išeiviams palaikyti glaudžius ryšius su Lietuva. Jų teisinis statusas būtų iš esmės skirtingas nei užsieniečių, tačiau labai artimas pilietybės teisiniams santykiams. Jie galėtų laisvai atvykti ir išvykti į šalį, nereikėtų atskirų leidimų gyvenimui, studijoms Lietuvoje.

Dėl ypatingo ryšio su Lietuva statusą įteisinsiančių Pilietybės įstatymo pataisų turės apsispręsti Seimas. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo numatytais atvejais. Šis sprendimas panaikino dvigubos pilietybės galimybę.