Nuodingas ,,medus”

Danutė Bindokienė

Visi, rodos, žinome lietuvišką patarlę, kad ,,daugiau musių galima privilioti su medumi, nei su actu”. Bet jeigu tas medus nuodingas? Jeigu juo susigundžiusiam gresia mirtinas pavojus? Čia būtina pabrėžti, kad žodį ,,mirtinas” galima pritaikyti ir kūnui, ir sielai. Kuri mirtis baisesnė ir pavojingesnė? O vis dėlto mūsų tautiečiai, išsisklaidę po platųjį pasaulį, tą išmintingą lietuvišką patarlę pamiršta ir skuba laižyti svetimųjų pakištą ,,medų”, net nepagalvodami, kad tai nuodai...

Neseniai Lietuvos Respublikos Seimo narė (konservatorė) Vilija Aleknaitė–Abramikienė, po apsilankymo Airijoje, kur šiuo metu gyvena ypač daug lietuvių — naujųjų imigrantų, išvykusių iš tėvynės per pastaruosius šešiolika metų, būgštavo, kad mūsų tautiečiai ten ,,pasaulį mato pro Kremliaus langą”. Ma Rusijos valdžia pasirūpina (ir negaili to ,,rūpesčio”), kad Airijoje ir, be abejo, kitose Europos valstybėse, pasiektų valdžios kontroliuojamos televizijos laidos — ,,labai geromis sąlygomis”, o kartais visai ,,be sąlygų”, nes specialūs agentai užsuka  į lietuvių namus, pasiūlydami prisijungti prie TV tinklo nemokamai...

Kadangi šie užsienio lietuviai negali stebėti lietuviškų televizijos laidų, nebent kai kuriose vietovėse (tik ne Ispanijoje ir Airijoje, kur šiuo metu visgi apsigyvenę daugiausia mūsų tautiečių) per internetą, dažnai pasitenkina rusiškomis laidomis. Pasak Seimo narės, šių imigrantų vaikučiai, nuolat stebėdami rusiškus filmukus, jau į savo kasdieninę kalbą maišo daug rusiškų žodžių. O jeigu dar pridėsime angliškuosius, ,,pagaunamus” iš aplinkos ir mokyklų, tai lietuviškiems nedaug vietos telieka. Taip pat reikia prisiminti, kad Rusijoje televizija (kaip ir dauguma kitos žiniasklaidos) yra valdžios konrolėje, tad visa,  įskaitant pasaulinių įvykių žinias, kas sušvinta žydriajame ekrane, automatiškai yra pervaryta per Kremliaus ,,koštuvą” ir atstovauja Rusijos pasaulėžiūrai.

Nebūtų logiška kaltinti Kremliaus, kad net šiais subtiliais būdais stengiasi ,,susigrąžinti į savo įtakos sferą”, prieš daugiau kaip 16 metų iš jos ištrūkusius, lietuvius. Kadangi Lietuvoje ši Maskvos akcija nelabai sėkminga, toli nuo tėvynės išklydusiems,  kartais labai vienišiems, nusivylusiems nauju gyvenimu ir savo tauta, lietuviams nesunku pakišti vieną kitą ,,medaus šaukštą”. Atkreipkime dėmesį ir į Amerikoje pastaruoju metu pasirodančius bei nemokamai dalinamus laikraščius, spausdinamus lietuvių kalba (jokiu būdu  jų negalime vadinti lietuviškais). Juose daugiausia reklamuojamos tik rusiškos parduotuvės ir paslaugos, o medžiaga — versta iš rusų kalbos (ir labai nevykusiai). Retas pro tuos laikraščius (jų daug kur yra) praeina, nepasiėmęs egzemplioriaus, džiaugiasi gavęs nemokamai, skaito ir pasinaudoja reklamomis. Kam reikia rimtos lietuviškos spaudos, jeigu ši ,,užpildo spragą” ir dar be jokių išlaidų?

O kaip į tokią situaciją atsiliepia Lietuvos valdžia? Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) gen. direktorius Kęstutis Petrauskas tvirtina, kad čia be ,,politinio sprendimo” nieko neišeis: būtina keisti LRT įstatymą ir skirti papildomą finansavimą. Kai jis prakalbęs apie specialias transliacijas išeivijai, sulaukęs skeptiško valdžios požiūrio: ,,buvau užsipultas, kad tai bus papildoma našta”. Maskva tos ,,naštos” nebijo, nes ,,prekė”, kurią perka nemokamomis TV laidomis, yra svarbesnė už išleidžiamus rublius. Nejaugi Lietuvoje jau taip niekam ir nerūpi, kad lietuviai imigrantai išliktų prie savo tautos kamieno? Tai kur tas aktyvusis Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, apie kurį šią vasarą tiek daug girdėjome ir kurio būtent pareiga atkreipti dėmesį į šį reikalą? Ispanijoje ir Airijoje neseniai susikūrė Lietuvių Bendruomenės, ar ilgai jos gyvuos ir bus veiklios, jeigu nebus dedamos pastangos išlaikyti jų lietuviškumo? Ar mūsų valstybės vadovams visai nerūpi, kokia pasaulėžiūra skiepijama tautiečiams, kuriuos net ir užsienio šalyse pasiekia ilga Kremliaus ranka?