Rev. Michael Shanahan: imigrantai gali 
išgelbėti Ameriką


Rev. Michael Shanahan. Vlado Krivicko nuotr.

Praėjusių metų gruodį Jungtinių Valstijų Atstovų rūmai priėmė nutarimą, kuris sukrėtė ne tik milijoninę šalyje gyvenančių nelegalių imigrantų bendruomenę, bet ir ne vieną JAV pilietį. Atstovų rūmų nutarimas, be kita ko, numato, kad gyvenimas JAV, neturint reikiamų dokumentų, prilyginamas kriminaliniam nusikaltimui (felony), už kurį gresia ne tik deportacija, bet ir kalėjimas.

Negana to, Atstovų rūmų nariai beveik vienbalsiai nutarė, kad nusikalstamą veiklą vykdo ir visi tie asmenys, įskaitant JAV piliečius, kurie, žinodami asmens imigracinį statusą, ryžtasi kaip nors jam padėti. 

Remiantis tokia Atstovų rūmų logika, bet kuris kunigas, po mišių imigrantui nupirkęs sumuštinį, ar bent kuri vienuolė, ,,nelegalo” vaikui padovanujusi žaislą, rizikuoja kalėjimu.

Kaip tik po šio įstatymo projekto priėmimo prasidėjo atitikmens JAV istorijoje neturintys imigrantų protestai — taikios, bet gausios ir ryžtingos demonstracijos, nuvilnijusios per didžiuosius šalies miestus: Los Angeles, New York, Chicago ir kt.

Ne vienam pasirodė keista, kad minėtose demonstracijose aktyviai dalyvavo dvasininkija, kurios nariai ne kartą tvirtai pasisakė už imigrantų teises. Vienas tokių dvasininkų, organizavęs bei pats dalyvavęs gausybėje protestų, laiškais bei telefonų skambučiais iki šiol ,,atakuojantis” valdžios pareigūnus Washington, DC, bei gimtojoje Chicago, yra Lincoln Park alylinkėje įsikūrusios St. Josaphat katalikų parapijos kunigas Michael Shanahan.

Tėvas Michael maloniai sutiko su ,,Draugo” skaitytojais pasidalinti mintimis apie savo patirtį dirbant su parapijiečiais imigrantais, apie visuomenėje vyraujančius mitus ir nepagrįstas baimes bei apie tai, ar imigrantai gali išgelbėti JAV.

— Tėve Michael, papasakokite, kaip susidomėjote imigrantų problemomis. Rodos, katalikų kunigui esama kitų, įprastesnių veiklos sričių... Kaip pagalba imigrantams, kurių nemaža dalis šalyje gyvena nelegaliai, siejasi su Jūsų, kaip dvasininko, misija?

— Kunigu tapau palyginti neseniai — prieš 14 metų. Iki tol gyvenau pasauliečio gyvenimą, tad teko bendrauti su įvairių sluoksnių žmonėmis. Pirmasis mano, kaip katalikų kunigo, paskyrimas buvo į ispanakalbių imigrantų dominuojamą Humboldt Park parapiją. Visuomet domėjausi lingvistika, tačiau ispaniškai kalbėjau gana prastai, tad, galima sakyti, su parapijiečiais pradėjau labai intensyviai bendrauti ne tik kaip jų parapijos kunigas, bet kaip žmogus, norintis išmokti užsienio kalbos. Turiu pasakyti, kad Humboldt Park gyventojai mane priėmė labai šiltai. Su dešimtimis iš jų užmezgiau labai artimus ryšius. Plačiau išsikalbėjęs, supratau, kad daugelis jų yra nuostabūs, darbštūs, religingi žmonės, atsakingi šeimos bei bendruomenės nariai, tačiau dėl savo imigracinio statuso jie išgyvena nuolatinę baimę, patiria nesibaigiantį stresą.

Imigranto socialinis gyvenimas yra labai apribotas: jam sudėtinga keisti darbdavį, jis negauna tinkamos sveikatos priežiūros, negali laisvai keliauti. Nekalbant apie tai, kad mūsų, ,,tikrųjų” JAV piliečių, bendruomenė, šiuos žmones išnaudoja jiems mokėdama vargannus ir realios jų suteikiamų paslaugų vertės neatitinkančius atlyginimus.

Taigi visų pirma mano susidomėjimas imigrantų problemomis buvo socialinis — ėmiau mąstyti apie tai, kaip atsitiko, kad mūsų šiaip jau pakankamai demokratiška ir, be abejonės, turtinga valstybė leidžia sau visuomenės šešėliuose laikyti milijonus išnaudojamų žmonių, kurie jokiu atžvilgiu nėra žemesni ar prastesni — juk visų gyslomis teka toks pat kraujas.

Galiausiai socialinis rūpestis peraugo į religinį. Studijuodamas Bibliją bei kitus Bažnyčios raštus, supratau, kad padėti imigrantams yra mano, kaip kataliko ir kunigo priedermė. Beje, daugelis žmonių nežino, kad krikščionių mokymas aiškiai pasisako už tai, jog žmonėms turi būti laisvai leista keliauti iš vienos valstybės į kitą, ypač jei tai yra būtina užtikrinti pamatines žmogaus teises: teisę į maistą, būstą, sveikatos apsaugą. Jei savo šalyje žmogus negali gerbti pats savęs, negali deramai išlaikyti savo šeimos, jam privalo būti sudarytos galimybės laisvai migruoti. Apskritai Katalikų Bažnyčia visuomet pasisako už laisvo apsisprendimo teisę.

— Tai atrodo teisinga ir logiška, tačiau, kita vertus, šie ñmonės, nelegaliai patekdami į svetimą šalį, pažeidė jos įstatymus. Vienas populiariausių argumentų naujojo Imigracijos įstatymo debatuose yra tai, kad pažeidėjai turi būti nubausti.

— Pakalbėkime apie tą populiarią frazę — ,,turi būti nubausti”. Kai girdžiu tokius pasisakymus, suprantu, kaip šiame informacijos amžiuje vis dar trūksta elementarių teisinių žinių. Pagal dabartinius JAV įstatymus, buvimas šalyje neturint reikiamų dokumentų teisiškai yra tame pačiam lygmenyje, kaip daugelis kelių eismo taisyklių pažeidimų — pavyzdžiui, nesustojimas prie ,,Stop” ženklo. Kaip žinome, Atstovų rūmų nutarimu siekiama tai pakeisti ir ,,nelegalus” padaryti tikrais kriminaliniais nusikaltėliais, tačiau, pabrėžiu, pagal dabartinius įstatymus, taip nėra. Taigi tų žmonių, kurie tvirtina, kad nelegalūs imigrantai yra ,,rimti” nusikaltėliai, norisi paklausti, ar jie niekuomet nėra pralėkę pro ,,Stop” ženlą, raudoną šviesoforo signalą? Ir jei taip, tai kokia bausmė už tai yra pakankama? Šimtas dolerių? O gal deportacija į Salvadorą ar Meksikos gilumą?  Čia ir yra esminis skirtumas: teisiškai minėti pažeidimai yra viename lygmenyje, tačiau pasekmės drastiškai skiriasi.

— Užsiminėte apie deportaciją, kuri laukia pagautų nedokumentuotų imigrantų. Žiniasklaidoje netrūksta antiimigracijos aktyvistų, kurie teigia, jog dartinis Senato rengiamas ir prezidento George W. Bush remiamas Imigracijos įstatymas yra ne kas kita, kaip visuotinė amnestija. Netrūksta manančių, kad vietoj to geriau būtų įvykdyti ,,masinę deportaciją”.

— Tai niekada neįvyks. Amerikos ekonomika nepakeltų tokio smūgio, to niekada neleistų didieji verslininkai. Bet koks vadžios atstovais, rimtai raginantis svarstyti visuotinės deportacijos galimybę, pasirašytų mirties nuosprendį savo karjerai.

Kalbant apie amnestiją, dabartinis Senato vargais negalais svarstomas įstatymais nė neprimena amnestijos. Žmonės turi įrodyti, kad nemažą laiko tarpą dirba pas tą patį darbdavį, moka mokesčius, susikalba angliškai. Be to, iš jų reikalaujama sumokėti baudas ir laukti savo statuso svarstymo eilėje po to, kai bus išspręstos visų šalyje esančių ,,legalų” bylos. Tai ilgas, sudėtingas, brangus procesas, nesuteikiantis nei garantijų, nei privilegijų, tik menką viltį kada nors gauti ,,žaliąją kortą”.

— Galbūt aš Jus šiek tiek provokuoju, tačiau negaliu nepaprašyti pakomentuoti dar kelių dažnai visuomenėje minimų kaltinimų imigrantams. Visų pirma, kad jie neva atima darbo vietas iš JAV piliečių, kad be saiko naudojasi socialinėmis garantijomis, kad nesimoko anglų kalbos, nenori prisitaikyti prie amerikietiškų papročių...

— Visą, ką čia išvardinote, yra pagrįsta nesusipratimais, informacijos stoka arba net piktybišku noru matyti dalykus vienaip, o ne kitaip. Pradėkime iš pradžių. Absoliučiai naivu manyti, kad angliškai prastai kalbantys imigrantai realiai konkuruoja su amerikiečiais dėl tų pačių darbo vietų. Tokių amerikiečių, kurie ryžtųsi 110 laipsnių karštyje pusvelčiui skinti pomidorus Kalifornijoje beveik nėra. Norintiems konkurencija tikrai nedidelė — keliauk, ir dirbk sau sveikas. Bet koks darbdavys išskėstomis rankomis priimis visus dokumentus turintį vietinį darbininką, bėda ta, kad tokių praktiškai neatsiranda...

Štai čia ir iškyla mūsų visų kolektyvinė kaltė — mūsų visuomenė sukūrė sąlygas, kad iš neturtingų šalių atvykti imigrantams sienos iš esmės yra atviros. Jiems nėra labai sudėtinga įsidarbinti pačiuose ,,juodžiausiuose” darbuose. Ir tai tik dėl darbdavių godumo ir nesureguliuotų įstatymų. O po to mes patys apsisukę šaukiame: ,,Kaip jie čia atsirado, juos visus reikia nuteisti, nubausti, deportuoti”...

Dėl naudojimosi socialinėmis garantijomis. Tiems, kas nors kiek domisi JAV socialinės sistemos raida, turėtų būti žinoma, kad pastaraisiais metais imigrantų galimybės naudotis ,,Welfare” pasaulgomis yra labai apribotos. Imigrantai iš valstybės gauna labai minimalią paramą, iš esmės neturi jokių teisių į sveikatos apsaugą, negali gauti valstybės garantuojamų paskolų, negali studijuoti aukštosiose mokyklose ir t.t.

Dar daugiau. Nepriklausomi sociologiniai tyrimai patvirtino, kad imigrantai daug daugiau sumoka mokesčių, nei gauna ,,Welfare” paramos. Kas tvirtina kitaip, remiasi tendencinga propaganda. Be to, reikia nepamiršti fakto, kad imigrantų vaikai, gimę JAV, automatiškai tampa piliečiais, taigi jie moka visus mokesčius ir yra didelė parama šalies biudžetui. Kaip rodo tyrimai, imigrantų vaikai, nuo mažens augę baimėje dėl galimų įstatymų pažeidimo pasekmių, daug labiau nei ,,vietinių” amerikiečių vaikai linkę gerbti įstatymus bei sąžiningai mokėti mokesčius.

Visiška netiesa, kad imigrantai nenori išmokti kalbėti angliškai. Iš patirties galiu pasakyti — ir dar kaip nori. Tiems, kas teigia, jog JAV valdžia ,,tiesia raudoną kilimą” bereikalingai visur siūlydama paslaugas ispaniškai, siūlau kaltinti ne valdžią, bet geriau paskambinti AT&T, Sears, United Airlines ar O’Hare oro uostui. Ne kas kita, tik korporacijų godumas trukdo ispaniškai kalbantiems imigrantams adaptuotis bei išmokti kalbos. Didžiosios bendrovės puikiai suvokia, kad užtenka ant savo įstaigos langų pasikabinti užrašą ,,Habla espagnol”, ir atsiveria didžiulė pelną nešanti rinka.

— Ar tikite, kad Senatui pavyks pagaliau susitarti ir priimti visapusiškai teisingą Imigracijos įstatymą?

— Nežinau. Tikiu, kad tai įmanoma, bet nežinau, ar tai greitu laiku įvyks.

— Kas, Jūsų manymu, tam trukdo?

— Rasizmas. Žinau, kad toks atsakymas gali pasirodyti netikėtas, bet iš tiesų esu tokios nuomonės. Dar — ksenofobija. Egzistuoja natūrali baimė tam, kas svetima ir nepažįstama. Tačiau moderni, humaniška, juolab krikščioniška save laikanti visuomenė turėtų tokias baimes įveikti. Ypač, kai racionalūs falktai rodo, kad tam nėra jokio pagrindo. Netgi primityvaus ekonominio.

Mane labai neramina, kad nuolat užmirštame šios šalie pamatines vertybes. Nežinau ar apskritai Jungtinėse Valstijose įmanoma kalbėti apie vietinius ir atvykėlius. Vieninteliai tikri vietiniai — indėnai — iš esmės seniai išžudyti. Tam, kad prisiminčiau šį faktą, ant savo darbo stalo nuolat laikau šį čiagimio amerikiečio paveikslą (rodo menišką indėną vaizduojantį paveikslėlį — V. K.).

— Ar galiu paklausti, kas šis berniukas, kurio nuotrauka stovi greta čiabuvio amerikiečio atvaizdo?

— Tai susiję su mano veikla, kuri man arti širdies. Teko susipažinti su šio vaiko dėde bei mama. Ši filipiniečių šeima buvo išdraskyta būtent dėl neteisingų JAV imigracijos įstatymų. Mama liko New York, vaikas buvo priverstas su giminėmis grįžti į Filipinus. Aš šeimą remiu finansiškai, moku už berniuko mokslą. Neseniai pavyko kelioms svaitėms jam išrūpinti turistinę vizą — nuskridau į Filipinus, atvežiau berniuką į New York pasimatyti su mama, tada vėl ,,pristačiau” jį atgal į gimtinę. Tai tik vienas iš daugelio mano sutiktų realių atvejų, kai imigracijos įstatymai kėsinasi sugriauti šeimas. Džiaugiuos, kad prie pagalbos tokioms šeimoms galiu prisidėti ir asmeniškai, pagelbėdamas bent vienam nelaimingam vaikui.

— Papasakokite apie kitą savo veiklos pusę — protestus  bei mitingus.

—  Nepriklausau jokiai organizacijai, tačiau dirbu su įvairiomis imigrantų teises ginančiomis įstaigomis — Methodist Campaign for Immigration Reform, Priests for Justice for Immigrants, taip pat galybe airių, žydų bei azijiečių imigrantų organizacijų. Labiausiai įsiminė šių metų kovo mėnesį organizuotas protestas Washington, DC, prie Baltųjų rūmų West Lawn.

Šioje akcijoje dalyvavo įvairių konfesijų kunigai: katalikai, protestantai, žydų dvasininkai... Svarbiausias protesto akcentas buvo tai, kad visi susirakinome rankas antrankiais ir meldėmės. Tikslas buvo atkreipti žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį, kad Atstovų rūmai siekia dvasininkus, kurių vienintelis noras yra padėti nuskriaustiesiems ir nepriteklių kamuojamiems, nesvarbu, kokia jų religija ar imigracinis statusas, paversti nusikaltėliais.

Akcija pavyko. West Lawn stovėjo gal 75 televizijos kameros — iš CNN, BBC, Reuters...

 — Kažkada esate minėjęs, kad bendraudamas su imigrantais, tobulėjate asmeniškai, daug ko išmokstate. Ar tikrai taip manote?

— Be jokios abejonės. Daugelis imigrantų yra išlaikę tas vertybes, kurias nemažai amerikiečių yra praradę: darbštumą, pareigingumą, religingumą, pagarbą šeimai bei atsakomybę bendruomenei. Viso to mokausi iš jų ir į tai atkreipiu savo draugų bei pažįstamų dėmesį.

Apskritai neseniai prasidėjusiame ir pagreitį įgaunančiame judėjime už imigrantų teises yra nemažai manančių, kad būtent imigrantai gali išgelbėti Ameriką, įnešdami naujų idėjų, atgaivindami prarastas dvasines bei moralines vertybes.

— Ačiū Jums už pokalbį.

 

Kalbėjosi Vladas Krivickas

                                                                                2006-06-30