Naujas Lietuvių fondo narys — Laurynas R. Misevičius

Tęsiame pažintį su naujais LF tarybos nariais. Šįkart Jūsų dėmesiui pokalbis su dar vienu nauju LF tarybos nariu Laurynu R. Misevičiumi.

— Kiek žinau, esi JAV LB vicepirmininkas sporto reikalams, Bridgeport, CT apylinkės pirmininkas, ,,Amerikos lietuvio” žurnalistas, sporto entuziastas ir sportinių renginių organizatorius bei dalyvis. Nuo balandžio 21 d. — dar ir Lietuvių fondo tarybos narys. Ar nieko nepamiršau? Ar naujos pareigos privers ko nors atsisakyti? O gal ir su naujomis pareigomis išliksi aktyvus visose anksčiau minėtose pareigose?

— Yra ir kitokių pareigų, pavyzdžiui, Lietuvių žurnalistų sąjungos valdyboje, ,,Lietuvos Vyčių” Naujosios Anglijos regiono valdyboje ir ŠALFASS valdyboje... Čia tik pagrindinės. O dėl kurių nors jų atsisakymo tarpus Lietuvių fondo direktorių tarybos nariu, manau, tai turėtų įvykti savaime, palankiai susiklosčius aplinkybėms. Štai dar 2002 metų vasarą tuometiniame vienos seniausių Amerikos lietuvių organizacijų Lietuvos Vyčių suvažiavime Čikagoje pirmąkart buvau išrinktas atsakingoms pareigoms į jų Centro valdybą vadovauti lietuvių kalbos ir kultūros komitetui. Tų pačių metų rudenį Connecticut su keliais kūno kultūrai ir sportui neabejingais tautiečiais atkūrėm lietuvių sporto klubą. Man steigiamajame šios organizacijos susirinkime buvo patikėtas pirmininko postas. Tai buvo mano pirmieji rimtesni žingsniai išeivijos lietuvių visuomeninėje veikloje. Per kitus 2–3 metus dar kitos lietuviškos organizacijos patraukė į savo pusę. Su keletu University of Bridgeport lietuvių studentų ir šio miesto apylinkių tautiečių atkūrėme JAV Lietuvių Bendruomenės Bridgeport, CT apylinkę. Tuomet buvau pastebėtas ŠALFASS ir JAV LB Krašto valdybos vadovų, netrukus pasiūlė prisijungti ir prie tų abiejų organizacijų valdymo. Čia pat atsirado ,,Amerikos lietuvio” priedas ,,Rytų pakrantėje”, subūrus nemažą skaitytojų ratą Rytiniame pakrašty bei atvykus keletai gabių bendradarbių. Ėmus trūkti laiko pradėjau galvoti, ko ir kada reikės atsisakyti. Tačiau stengiuosi laikytis tokio gyvenimo credo: niekuomet nenumesti pradėto, neužbaigto darbo pusiaukelėj, nebent atsiranda kas perima, taigi pradėjau ieškoti, kas mane galėtų pakeisti Vyčių valdyboje, rengiančioje posėdžius angliškai ir su Lietuva bei lietuvybės puoselėjimu vis mažiau ką bendro beturinčioje ,,proamerikietiškoje” organizacijoje, kurios lietuviškas pavadinimas likęs dar nuo 1913 m. Man buvo mažiausiai įdomu čia likti. Tad 2004 metų vasarą, atsiradus kandidatei į mano vietą Centro valdyboje (Julia Schroder), iškart oficialiai atsisakiau tų pareigų. Kitais metais suėjo 3 metai, kuomet esu Connecticut lietuvių sporto klubo prezidentas — atėjo laikas permainoms ir čia: buvau labai patenkintas, kad per tą laikotarpį subrendo puikus įpėdinis (Marius Janušaitis), kuris perėmė iš manęs šios organizacijos vairą. Manau, pribrendo laikas pasikeitimams ir Bridgeport, CT LB apylinkės valdyboje, būčiau laimingas, jei atsirastų kas galėtų mane šiose pareigose pakeisti. Nepritariu tokiai politikai (deja, iki šiol gana populiariai daugelyje Amerikos lietuvių organizacijų), kuomet tas pats asmuo užima kur nors vadovaujančias pareigas 10, 15 ar net 20 metų. Per tiek laiko vienose ir tose pačiose pareigose per daug sustabarėji, tampi inertiškas ir tiesiog plauki ,,pasroviui”, nelabai ką beveikdamas. Antra vertus, už visuomeninį darbą beveik niekur (bent jau Amerikos lietuvių organizacijose) nėra mokama, tad nelengva surasti kandidatų į vadovų vietą, kuriems dažniausiai tenka ne tik aukoti daug laiko, bet dar ir iš savo kišenės nemažai pinigėlių pridėti, kad ta veikla nors kiek gyvuotų. Tikiuosi ,,pavešiu” ir naujose pareigose LF, kurios, tiesą sakant, turbūt pačios atsakingiausios iš visų iki šiol užimtų išeivijos lietuvių organizacijose. Daug padeda žmona Eugenija, be jos pagalbos nebūtų nė kalbos apie šitokią plačią veiklą lietuviškuose ,,baruose”. Teko girdėti, kad iki šiol LF į direktorių tarybą nebuvo išrinktas nė vienas kandidatas net iš Vidurio Vakarų (Čikagos apylinkių, Michigan ar Wisconsin valst.), taigi man tenka istorinis išbandymas, neturiu teisės nuvilti už mane balsavusių Lietuvių fondo narių!

— Kodėl nusprendei siekti LF tarybos nario statuso? Kuo LF tau yra patrauklus?

— Jau pora metų esu LF įgaliotinis JAV Rytų pakrantėje (tai dar vienos mano pareigos), tad šios organizacijos veikla ir tikslai man jau buvo neblogai pažįstami. Galiu tik galvą lenkti prieš šio fondo steigėjus, kurie lietuvybei remti suaukojo tiek savo asmeninių santaupų, taip pat padedami JAV Lietuvių Bendruomenės sukūrė tvirtą pagrindą turinčią tautinę paramos organizaciją, be kurios finansavimo lietuviška veikla Amerikoje šiandien jau būtų sunkiai įsivaizduojama. Nors ir neretai kritikuojamas, Lietuvių fondas, mano nuomone, turi neblogą valdymo struktūrą, pastaraisiais metais atlikta nemažai darbo ir vadybos srityje.

— Kaip manai, kuo gali būti naudingas LF?

— Iki šiol mano visuomeninė veikla Amerikoje koncentravosi ties laisvalaikio pomėgių sritimis: dalyvavimu mėgstamiausio mano hobio — sporto (krepšinio) — varžybose ir jų organizavimu, žurnalistika ir įvairių koncertinių renginių ruošimu. Taip nuo tų lemtingų 2002-ųjų prabėgo jau visas penkmetis. Kuomet iš vieno ilgamečių LF veikėjų (Vytauto Kamanto) šį pavasarį sulaukiau pasiūlymo kandidatuoti į LF tarybą, pagalvojau, galbūt jau atėjo laikas dar didesniems iššūkiams. Be to, mano tikroji specialybė yra investicijų bankininkystė, jau aštunti metai dirbu viename didžiausių pasaulyje investicinių bankų Jungtiniame šveicarų banke (Union Bank of Switzerland, sutrumpintai UBS). Tikiuosi, kad mano finansinis išsilavinimas ir sukaupta patirtis pagrindiniame darbe pravers ir naujose LF pareigose.

— Kuriai komisijai norėtum dirbti?

Būtų labai įdomu prisijungti prie LF tarybos finansų ir galbūt dar plėtros komitetų. Manau, LF turi ,,išbristi” iš Čikagos regioninių ,,vandenų”, juk Jungtinės Valstijos didelės, o ir lietuvių vis daugiau ,,nusėda” įvairiausiuose šalies kampeliuose.

— Ko sieksi per šią savo kadenciją? Kokie tavo tikslai, uždaviniai?

— Pirmiausia, reikia artimiau susipažinti su visų LF tarybos komisijų darbu, taip sakant, ,,apšilti kojas”, o tada bus matyt. Esu išrinktas į LF tarybą vos kelios dienos, o jau gavau užklausimų iš kelių LF narių apie Vasario 16-osios gimnazijos Vokietijoje reikalus — šios organizacijos vadovybės ryšiams su LF padėti. Dar kiti išreiškė susirūpinimą, kad per didelė dalis LF skiriamų stipendijų (beveik 45 proc. pernai metais) skiriama Lietuvoje besimokantiems studentams, o ne išeivijai atstovaujantiems. Trečių nuomone, bendras LF kapitalo investavimo atneštas pelnas (7–8 proc. per metus vidutiniškai 2006 m.) yra mažokas, palyginus su daugelio investicinių fondų praėjusiais metais uždirbtomis palūkanomis. Žodžiu, be jokių užuolankų jaučiuosi įtrauktas į naujų pareigų padiktuotus darbus ir problemas! Tačiau neišgyvenu, atvirkščiai, puiku, kad žmonės nėra abejingi LF ir aktyviai domisi įvairiomis mūsų organizacijos veiklos sferomis. Visiškai pritariu senovės Romos imperatoriui ir žymiam filosofui Markui Aurelijui, kuris rašė, kad šioje planetoje esame gimę visuomeniniam gyvenimui ir darbui, taigi pasiraitokime rankoves ir junkimės prie lietuviškos veiklos puoselėjimo! Juk neveltui ir mūsų Tėvynės valstybinio himno — Tautiškos giesmės — autorius V. Kudirka yra sakęs: labiausiai lenkiuosi prieš tuos, kurie tarp svetimųjų lietuvybę užlaiko. O LF, esu tvirtai įsitikinęs, ir toliau nenuilstamai rems mūsų visų lietuviškus darbus užjūryje. Bet tikimės ir visų Jūsų, mieli tautiečiai, palaikymo!

Kalbino Dalia Cidzikaitė