Užsienio lietuvių misija ir vizija neturi keistis
Danutė Bindokienė
Praėjus beveik mėnesiui nuo š.m.
rugpjūčio pradžioje Vilniuje vykusio Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seimo, net
jame nedalyvavusieji jau galėjo susidaryti to seimo eigos, diskusijų, nutarimų
ir iškilusių sprūdžių tarp iš daugiau kaip 30 valstybių suvažiavusių PLB
atstovų. Remiantis gera valia ir PLB
patirtimi, atrodo, didžioji dalis nesutarimų išspręsta ir dalyviai
išsiskirstė tęsti bendruomeninę veiklą savo gyvenamose šalyse. Žinoma, per tris
dienas vargiai įmanoma visus skirtumus suderinti, viską išsamiai išdiskutuoti
ir prieiti vieningos nuomonės, juo labiau, kad PLB sudaro visų lietuvių
emigracijos bangų žmonės, kurių galvosena ir pasaulėžiūra per pusšimtį
išsiskyrimo metų buvo formuota skirtingomis sąlygomis: vienų labiau atviros
vakarietiškos, kitų uždaros rytietiškos kultūros. Bet, parodant bent kiek geros
valios, tie skirtumai galėtų būti suderinti arba bent sumažinti, todėl tai, kas
nespėta atlikti seime, turės tęsti
naujai išrinktoji valdyba, pirmininkaujama Reginos Narušienės.
Tačiau būtina atkreipti dėmesį į
vieną svarbų PLB ateities veiklos aspektą, kuriam gaires nusmaigstyti 2003 m. vykusiame XI PLB seime įgaliota PLB
valdyba sudaryti komitetą PLB ateities vizijai sukurti. Projektas pavadintas:
,,PLB vizija ir misija”, o jam vadovauti sutiko pirm. Liūda Rugienienė, kuri
paruoštą tekstą pateikė XII PLB seime. Dėl kai kurių ,,PLB vizijos ir misijos”
punktų kilo karšti debatai, suvažiavimo dalyviams, kaip buvo galima tikėtis, pasidalinus
į du ,,frontus”. Kadangi ,,PLB vizija ir misija” paremta tautiškumu,
patriotiškumu ir ypatingu dėmesiu lietuvybės išlikimui, gyvenant užsienyje, ne
visiems naujiesiems emigrantams iš Lietuvos tokios veiklos gairės atrodė
svarbios. Buvo net norinčių pakeisti Lietuvių Chartos principus arba bent PLB
konstituciją, pritaikant ,,moderniems laikams ir globalizacijos vyksmui”.
,,Vizijoje” aiškiai nusakomi PLB
veikslos tikslai, pabrėžiant, kad ,,Aukščiausias ir vertingiausias kultūros
elementas yra kalba. Lituanistinis švietimas užsienyje turi būti pirmaeilis ir
nuolatinis uždavinys. Mokslo rėmimas yra vienas svarbiųjų lietuviškos
bendruomenės uždavinių”. Šalia to, lietuviškumui išlikti daug įtakos turi savo
parapijos, misijos, vienuolynai, todėl ,,PLB ragina remti lietuvių sielovados
centrus užsienyje, jų evangelizacinę ir socialinę veiklą, išlaikant
krikščioniškas vertybes ir religines tautines tradicijas”.
PLB misija aiškiai apibrėžia
lietuvio identitetą ir priklausomybę savo tautai, tvirtinant, kad ,,PLB yra
tautinė bendruomenė. Nulemiantis veiksnys yra tautinė kilmė, o ne narystė”.
Taip pat dar kartą pabrėžiama, kad ,,Lietuviai, gyvenantys už Lietuvos ribų, ir
lietuviai, gyvenantys Lietuvoje, yra nedalomoji tos pačios lietuvių tautos
dalis”.
Tačiau visgi reikia atsiminti
faktą, kad Pasaulio Lietuvių Bendruomenė yra išskirtinai užsienyje gyvenančių
lietuvių organizacija, juos sujungianti per gyvenamųjų kraštų LB į vientisą ir
vieningą junginį. Tas vieningumas, be abejo, nelengvai ,,nuryjamas kąsnis” kai
kuriems antrosios emigrantų bangos, o juo labiau po nepriklausomybės atkūrimo
iš Lietuvos išvykusiems tautiečiams.
Vis dėlto yra būtina suderinti šiuos sprūdžius, nes nuo jų suderinimo ir
bendros lietuviškos visuomeninės, kultūrinės, religinės, švietėjiškos veiklos
priklausys, kiek ilgai užsienio šalyse lietuviai išliks ištikimi savo tautinei
kilmei. Todėl ,,PLB vizijos ir misijos” tekstu raginama ,,užsienyje esančius
lietuvius burtis į Krašto Lietuvių Bendruomenes. Vienas svarbiausių tikslų —
branginti kiekvieną lietuvį ir padėti vienas kitam, dalinantis svarbia
informacija apie gyvenamąją šalį”. Šie ,,PLB vizijos ir misijos” punktai turėtų
būti gairės kiekvienam mūsų tautiečiui, gyvenančiam užsienyje. Džiugu, kad
pagaliau, nors ir po ilgų ginčų, šios gairės buvo PLB XII seimo patvirtintos
š.m. rugpjūčio 9 d.