Senametiškai–naujametiškai!
Danutė Bindokienė
Su Naujaisiais metais! Eltos nuotr.
Jau tarytum girdime vis
garsėjantį laikrodžio tiksėjimą, skaičiuojantį minutes iki 2006–ųjų pabaigos.
Paskutinės ,,senųjų metų” akimirkos mus pripildo ir džiugiu lūkesčiu, ir
nerimu.
Kad numalšintume tą širdį virpinantį
laukimą, apipilkime nuoširdžiais naujametiniais linkėjimais ne tik artimus ir
brangius asmenis, bet ir platesnį mus supančių, su mumis dirbančių,
bendraujančių, tais pačiais gyvenimo keliais keliaujančių, žmonių ratą. Tad šia
proga ir ,,Draugo” redakcija, kartu su administracija, leidėjais bei
darbuotojais, sveikina visą užsienio lietuviją su 2007–aisiais, linki
sveikatos, ištvermės ir sėkmės, susiklausymo ir kantrybės, lietuviško
nuoširdumo ir glaudesnių tarpusavio ryšių.
Sveikiname savo esamus ir būsimus
skaitytojus, visus darbščiuosius bendradarbius, dosniuosius ,,Draugo” rėmėjus,
be kurių geraširdiškumo dienraštis neįstengų sulaukti garbingos 100 metų
sukakties ir, peržengęs šimtametinį slenkstį, tvirtai žingsniuoti ateitin.
Linkime, kad Lietuvoje gyvenančių
tautiečių širdyse įsižiebtų tėvynės meilės žiburėlis, išnyktų nesutarimai ir
visuotinis nepasitenkinimas savo gimtąja šalimi. Linkime rinktiesiems ir kitais
būdais į savo pareigas patekusiems politikams daugiau rūpintis žmonių gerove,
užmirštant egoistinius savo pačių siekius.
Atsidūrę ant bet kokio
pasikeitimo slenksčio, paprastai dar kartą atsigręžiame atgal. Ką gi mums, ypač
Amerikos lietuviams, padovanojo 2006–ieji? Ar jie buvo mums geri, ar blogi? Ar
yra galimybių savo jėgomis, savo darbu ką nors pakeisti, pagerinti naujaisiais
metais?
Galbūt pati nuostabiausia dovana
buvo Aštuntoji dainų šventė, vėl suruošta Čikagoje po penkiolikos metų
pertraukos. Tai buvo tokia veiksminga ,,lietuviškumo vitaminų” dozė, kurios
pakaks ilgesniam laikui ir galbūt daugelį apsaugos nuo abejingumo lietuvybei ir
savo kilmės šaliai. Visi, toje šventėje dalyvavę, ypač jaunimas ir vaikai, ilgai jos nepamirš. Esame dėkingi
būreliui pasiryžėlių — mūsų jaunesniosios kartos žmonių, kurie nepabūgo
milžiniško šventės ruošos darbo ir jį sėkmingai įvykdė.
2006–aisiais pasikeitė ir JAV
Lietuvių Bendruomenės Krašto valdyba: į ją įsijungė daug naujų, talentingų
darbuotojų, tad galime laukti gražių veiklos rezultatų. Linkime jai kuo
geriausios sėkmės!
Dar vienas pozityvus pernykštis
reiškinys: vasarai besibaigiant Čikagoje buvo sušauktas Amerikos Lietuvių Romos
Katalikų federacijos kongresas. Jeigu jo nutarimai neliks dūlėti stalčiuose, o
bent dalis jų bus praktiškai įgyvendinta, galime tikėtis teigiamų pasikeitimų
mūsų lietuviškoje, ypač krikščioniškoje, veikloje.
Birželio pabaigoje–liepos
pradžioje Čikagos priemiestyje Lemonte įvyko Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV
LB komisijos posėdžiai, kurie paprastai vykdavo Vilniuje. Kadangi šių posėdžių
pagrindinė tema buvo nukreipta į Amerikos lietuvių rūpesčius, reikmes, veiklą,
iš tėvynės atvykusieji seimūnai galėjo akivaizdžiai su šiais klausimais, ir
taip pat su Amerikos lietuviais, susipažinti. Jiems buvo sudaryta proga
dalyvauti VIII dainų šventėje, tad namo išsivežė daug geresnį supratimą, kas gi
tie užsienio lietuviai, kuo jie gyvena, džiaugiasi ir kuo sielojasi. Galbūt
ateityje, kai bus sprendžiami lietuviškosios diasporos reikalai, šie žmonės
galės į juos pažvelgti kitomis akimis.
Deja, žvelgiant į praėjusius
metus, negalime nepastebėti ir gedulu apgaubtų dienų. Kiek daug pernai iš mūsų
tarpo Mirties angelas išsivedė žymių, veiklių,
lietuvių visuomenei labai reikalingų žmonių! Su liūdesiu tenka
pripažinti, kad vis retėja vadinamųjų ,,antrabangių” gretos, palikdamos ryškias
spragas visuose lietuviškosios veiklos baruose. Tegalime nuoširdžiai linkėti,
kad tas spragas ilgainiui užpildytų naujieji lietuviai imigrantai ir mūsų
veiklos vežėčios nesulėtėtų.
Tad dar kartą linkime visiems
laimingų Naujųjų metų!