D. Navickienė: Atsisakyti JAV, Kanadoje ir kitur gyvenančių lietuvių užnugario būtų neprotinga

Toliau tęsiame pasisakymus dėl š. m. kovo pradžioje Lietuvos Respublikos Seimo sudarytos darbo grupės, vadovaujamos Armino Lydekos, pristatyto naujo LR pilietybės reikalus reglamentuojančio teisės akto. Pagal jį asmenys, išvykstantys į JAV, Kanadą, Lotynų Amerikos ir kitas ne ES šalis, teisės išsaugoti dvigubą pilietybę neturės. Paskutinėmis žiniomis, po kovo 27 d. įvykusio galutinio darbo grupės narių balsavimo, būtent toks projektas bus pateiktas LR Seimui. Šį kartą apie naująjį įstatymo projektą bei pasekmes JAV gyvenantiems lietuviams kalbiname JAV LB Tarybos pirmininkę Danguolę Navickienę.

— A. Lydekos vadovaujama Seimo grupė, neseniai pateikusi naujausią Lietuvos pilietybės įstatymo projektą, įsitikinusi, jog parengtas geras kompromisas: ,,maksimaliai nustatytos grupės asmenų, kuriems paliekama teisė turėti dvigubą pilietybę”. Tačiau šiame kompromise, atrodo, nėra vietos nė vienam JAV, Kanados, Pietų Amerikos ar Australijos lietuviui? Kaip Jūs pakomentuotumėte šį naująjį projektą ir Lydekos teiginį?
— Manau, kad šis projektas yra žingsnis į gerą pusę, tik nesutinku, kad Europos Sąjungos nariai turėtų didesnę teisę išlaikyti dvigubą pilietybę negu JAV, Kanados, Australijos ir Pietų Amerikos šalių piliečiai. Čia jaučiasi diskriminacija ir prieš Antrojo pasaulinio karo pabėgėlius iš Lietuvos, t. y. antrabangius. Tuose kraštuose įsikūrė daugiausia antrosios bangos emigrantų. Ne tik jie, bet ir trečios bangos emigrantai, turintys tų kraštų pilietybę, turėtų turėti tą pačią teisę išsaugoti dvigubą pilietybę.
Mano argumentas yra susijęs su JAV ir Lietuvos naryste NATO. George Santayana yra pasakęs: ,,Tie, kurie nepasimoko iš praeities, yra pasmerkti ją pakartoti.” Kai Tautų Lyga pripažino Baltijos kraštų nepriklausomybę 1922 metais, ji nesiėmė jokių priemonių rūpintis šių mažų kraštų gynyba. Visi žinome, kaip tai baigėsi. ES tikrai būtų bevertė sąjungininkė gynybiniuose reikaluose. Jungtinės Tautos ne visada šoka į talką, ypač, kad Rusija turi veto teisę. Iš kitos pusės, NATO — organizacija, sukurta gynybai, būtų patikimiausias pagalbos šaltinis. Amerikos lietuviai ne tik turi pilietinę teisę prieiti prie savo politikų su savo reikalavimais, šį įgūdį kelios kartos antrabangių ir net naujesnieji emigrantai sumaniai praktikuoja. Būdami Amerikos piliečiais lietuviai emigrantai galės daryti įtaką savo politikams, krizei iškilus, per NATO globoti Lietuvą. Būdami tuo pačiu ir Lietuvos piliečiais, jie patys labiau norės ja rūpintis. Atsisakyti tokio užnugario būtų neprotinga.

— Naujajame projekte taip pat išskiriama grupė asmenų, galinčių turėti dvigubą pilietybę, tai tie, kurie iš Lietuvos pabėgo ar pasitraukė per visą Lietuvos okupaciją — 1940-1990 metais. Vadinasi, dviguba pilietybė bus išsaugota taip vadinamai antrajai emigracijos bangai JAV, bet ne trečiajai?
— Gal buvo atsižvelgta į tai, kad antrosios bangos emigrantai buvo priversti palikti Lietuvą, o trečiabangiai emigravo dėl ekonominių priežasčių. Jie savanoriškai (nors galima sakyti, kad priversti dėl savo ekonominės padėties) paliko Lietuvą. Antrosios bangos emigrantai negalėjo grįžti į Lietuvą, kadangi daugiau nei 50 metų Lietuva neegzistavo kaip laisvas kraštas. Nepriėmę krašto, kuriame įsikūrė, pilietybės, antrabangiai būtų likę iš esmės politiniais benamiais, be teisės balsuoti, lengvai mokytis ar įsidarbinti. Trečiabangiai turi Lietuvos pilietybę ir, nepriėmę gyvenamo krašto pilietybės, vis tiek Lietuvoje dar turi pilnas pilietines teises. Nesutinku su komisijos teigimu, kad būtiniau pasirūpinti emigrantais Europoje, kadangi jų daugiau. Amerikoje yra daug trečios bangos emigrantų, jie taip pat gali būti naudingi abiejų kraštų piliečiai.

— JAV lietuviai gana aktyviai sureagavo į Konstitucinio Teismo sprendimą dėl dvigubos LR pilietybės. Iki dabar yra prirašyta nemažai straipsnių, nusiųstas ne vienas laiškas Seimui, Prezidentui bei kitiems valdžios pareigūnams, galų gale ir PLB ir Seimo komisija pasisakė už dvigubos pilietybės išsaugojimą JAV gyvenantiems lietuviams. Ką, Jūsų nuomone, dar galima būtų padaryti, kad Lietuvoje naujasis įstatymas neišskirtų ir neskaidytų JAV ir pasaulio išeivijos apskritai?
 — Reikia kaip nors pašalinti tą nuomonę, kad mes tik todėl norime pilietybės, kad norime ką nors iš Lietuvos gauti. Svarbu priminti, kad mes laikome save lietuviais. Kito krašto pilietybės įgijimas neišplėšia širdies. Ji lieka lietuviška. JAV lietuviai dosniai aukoja socialiniams patarnavimams Lietuvoje, rūpinasi jos gyventojais. Esu tikra, kad dauguma Lietuvos gyventojų net neįsivaizduoja, kiek paramos ten teka iš čia. Jei nebūtų nesavanaudiškos meilės Lietuvai, taip nebūtų. Norisi tik solidarumo su tėvyne, joje jaustis kaip namie, aktyviai prisidėti prie jos šviesios ateities. Dvigubos pilietybės neigimas labai susilpnintų artimus ryšius.

— Gegužės 12-16 dienomis Vilniuje įvyks LR Seimo ir PLB komisijos sesija. Vienas iš svarbiausių šios sesijos dienotvarkės klausimų — pilietybės klausimas. Sesijoje dalyvausite ir Jūs. Kokiais argumentais bandysite paveikti naujausio pilietybės projekto autorius?
— JAV LB taryba, savo rezoliucijose pasisakiusi už dvigubos pilietybės išsaugojimą ir tęstinumą tiems, kurie ją įgijo gimimu, įpareigojo LR Seimo ir PLB komisijos narius pristatyti šią poziciją komisijos posėdžiuose. Už šią mums brangią, įgimtą teisę nenuilstamai darbuosimės. Tikimės, kad komisija įtikins LR Seimo darbo grupę pergalvoti savo sprendimą pilietybę išsaugoti tik tiems Lietuvos piliečiams, kurie gyvena ES kraštuose. Lieka juos dar įtikinti, kad Lietuvai reikalingas kiekvienas jos vaikas, nesvarbu, kokiais sumetimais ar kuria banga jis ar jo protėviai paliko savo tėvynę.

— Ačiū už atsakymus.

Kalbino
Dalia Cidzikaitė