Kad Lietuvai nebūtų gėda!

Juozas Grevelda

„Nei Lietuvai, nei jos piliečiui nedaro garbės, kad jos pilietis pasiprašė prieglobsčio Rusijoje...” (Raimundas Šukys – Vidaus reikalų ministras, Lietuvos Respublikos Seimo narys)

Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimas nuolat plečiasi ir gerėja. Pastaruoju metu tarp dviejų kaimynių – didžiosios ir mažosios – užsimezgė itin glaudus, vaisingas ir ateityje daug žadantis bendradarbiavimas dar ir šnipomanijos srityje. Rusai šnipinėja mus, o mes – juos. Mums pavyko gauti informaciją apie dviejų įtakingų asmenų susitikimą vienoje Maskvos kavinėje. Ją gavome iš paties patikimiausio šaltinio – slaptojo agento LT–007, – kuris juos aptarnavo, nešiojo jiems arbatą ir gavo arbatpinigius. Štai jo pranešimo originalas: 28007, 33441, 35465, 24574, 35354 21401, 01254, 94441, 88890, 89442, 24321,  11111, 44777, 68654, 23132, 39724...

Kadangi ne visi skaitytojai gerai išmano kriptografiją, mūsų specialistai šį pranešimą jiems mielai iššifravo. Štai iššifruotas tekstas:

„Praneša LT–007. Vakar, 10 val. vak., vietos laiku objekto (Agurk) įprastoje vietoje specialiai paruoštoje Maskvos kavinėje jis susitiko su objektu (LT min). Pokalbį suruošė tarp. objektas (Furma). Pateikiu jų pokalbio stenogramą:

Agurk: Na, sveikas, sveikas, ministre! Kaip sekasi Lietuvai be manęs? Ar Lietuvos žmonės manęs dar neužmiršo? Ar dar prisimena mane tardytojai ir prokurorai? Ar dar nesudegė iš gėdos Paulauskas ir Brazauskas, taip negražiai su manim pasielgę?

LT min: Sveiki, sveiki, pone Agurkichai. Pirmiausia leiskite paklausti, kaip jums sekasi, atsidūrus liūdnoje tremtinio būklėje? Ar nostalgija labai jus kankina? Iš visos širdies užjaučiu jus, netekus tėvynės Lietuvos ir otkato. Privalau jus užtikrinti, jog aš pats, netekęs šių dviejų pasaulyje pačių brangiausių meilės, pasigėrėjimo ir pasididžiavimo objektų, iš širdgėlos numirčiau per kokius aštuonerius ar devynerius metus. O dabar leiskite atsakyti į jūsų klausimus. Kad ir kaip keista, Lietuva nė nepajuto jūsų pabėgimo pasekmių. Manau, jog ir ateityje nepajus. Galiu jums tai konstatuoti kaip teisininkas. Žmonės jus užmiršo, dar nė nespėję suvirškinti jūsų labdaringų vaišių, o tardytojai ir prokurorai elgiasi labai keistai. Aš įtariu, jog jiems kur kas patogiau, kai jūs su naujomis lėkščių plovėjomis ir kojinių skalbėjomis smagiai sau laiką leidžiate Rusijoje. Paskutinio jūsų klausimo komentuoti nenorėčiau.

Agurk (juokiasi): Pažįstu jus, politikus. Kur jau tu komentuosi, varnas varnui akies nekerta.

LT min: Visai ne dėl to, siūlyčiau pereiti prie reikalo esmės.

Agurk: Gerai jau, gerai, pasiūlei, o ką dar pasiūlysi?

LT min: Pirmiausia išsiaiškinkime, ar tarp mūsų yra sąlyčio taškų. Savivaldybių rinkimų agitacija Lietuvoje eina visu smarkumu. Jūsų asmeninė partija ankstesniuose rinkimuose nedalyvavo, nes jos tada nė nebuvo. Ji tokiuose rinkimuose patirties dar neturi. Kaip jūs žiūrėtumėte į galimybę rinkimuose veikti kartu ir įvesti Lietuvoje tvarką naujais pagrindais? Aš turiu galvoje, kad dabar esu ministras, kuris ją turi įvesti de jure, o gali ją įvesti de facto.

Agurk: O tu ne kvailas, iš karto griebi jautį už ragų, velnią už uodegos. Tik ar tu supranti, kas bus, jeigu koks nors šunkara žurnalistas suuos mūsų susitarimą arba bent apie mūsų šį susitikimą?

LT min: Nei Seime, nei ministerijoje jokių nepageidautinų pasekmių nebus. Mes jau imamės priemonių, kad į Seimą nepatektų nepageidautinos asmenybės. Visų pirma, žurnalistai – skandalistai.

Agurk: Na, tokiu atveju galime ir pasiderėti.

LT min: Mūsų sąlygos būtų tokios: jūs tyliai ir ramiai sėdite Rusijoje, su niekuo iš Seimo ar savo partijos kolegų nesikalbate telefonu ir laukiate, kol mes Lietuvoje numarinsime visas jūsų bėdas.

Agurk: Kokia man iš to nauda? Laukti, kol galutinai būsiu užmirštas? Kad tu visą gyvenimą nė vienos meilužės neturėtum!

LT min: Na, nereikia karščiuotis. Prašau sakyti savo sąlygas, tik pernelyg nesikuklinkite, mes galime labai daug.

Agurk: Taip aš ir patikėsiu! O įdomu, kodėl  tu nenori pasakyti, kas tie „mes”? Iš kur aš žinau, kad tu ne vienas? Koks dar kvailys Lietuvoje norės susidėti su manimi, kai aš taip susikompromitavau – ir su diplomu, su otkato milijonais ir su partijos buhalterija? Politikoje kvailių nėra, yra tik išlošusieji ir pralošusieji!

LT min: Jūs labai tiksliai įvertinote situaciją. Aš tikrai nenoriu pasakyti, kas tie „mes”, nes nedera pažeisti konspiracijos principų. Tad kokios gi būtų jūsų sąlygos?

Agurk: Tu kaip visada teisus, mielas kolega. Atleisk, truputį pasikarščiavau, bet tu manyk, kad aš pajuokavau. Taigi mano sąlygos tokios: jūs numarinate visus mano kriminalus, panaikinate įtarimus, reformuojate teisėsaugą, kad niekas niekada negalėtų manęs persekioti, ir nedarote kliūčių man sugrįžti ir atsiimti savo partiją ir savo otkatą. Ar aš aiškiai išsireiškiau? Matai, aš jau pradedu po truputį pamiršti lietuvių kalbą, kurios niekada gerai taip ir neišmokau...

(Šiuo metu prie kaimyninio stalelio susimuša smarkiai įgėrę svečiai, todėl garso įraše kurį laiką girdimi sunkiai išverčiami keiksmažodžiai rusų ir anglų kalba. Stenogramą tęsiu nuo keiksmažodžių intarpo pabaigos.)

LT min: ...teks gerai paplušėti, kol surasime tinkamą pretekstą ar dingstį nubaltinti jūsų mundurą.

Agurk: O tu per daug nesismulkink, nes atsimink, ką sakė Leninas apie inteligentus: jie yra ne nacijos smegenys, o nacijos š...das. Juo grubiau ir įžūliau elgsiesi, tuo panašiau bus į tiesą. Niekada nemeluok, jeigu neturi sukaupęs pakankamai įžūlumo! Atsimink Ostapą Benderį ir niekada nepraloši. Kai parvažiuosi namo, paskelbk, jog Lietuvai gėda, kad ją mylintis ir ištikimas pilietis yra priverstas prašyti prieglobsčio Rusijoje, nes nepasitiki Lietuvos įstatymais. O juk tai šventa tiesa – ar nors vieną prichvatizuotą objektą Lietuvos įstatymai apgynė, ar nors vienas litovcas teismą prieš mane laimėjo?

LT min: Matau, jog jūsų parakas vis dar sausas. Idėja puiki, grįždamas namo, aš ją apdorosiu.

Agurk: Tik nesikelk į puikybę, mano parakas visada sausas, tai jūsų kelnėse parakas niekaip neišdžiūsta. Pažiūrėsiu, kaip jūs be manęs susitvarkysite su rinkimais, kas jums duos ledų stadionuose, kas jums bomžus užverbuos!

LT min: Manau, jog dėl esminių principų mes susitarėme. Siūlau griežtai laikytis konspiracijos ir ateityje asmeniškai nebesusitikti. Ryšį palaikykime per kokį nors patikimą asmenį.

Agurk: Per kokį dar „kokį nors”?! Mus suvedė Furma, tai juo ir pasitikėkime. Jis turi visus mano įgaliojimus. Ką jis tau lieps, tą ir darykite.

LT min: Gerai. Liko paskutinis klausimas. Nenoriu susikorumpuoti, todėl už išgertą arbatą apmokėsiu aš.

Agurk (nustebęs): Kad tu nusprogtum! Tai bent sąžiningumas! Tai jau tikrai, – taip man atsitiko pirmą kartą. Na, už tai aš tau atsilyginsiu. Kai grįši namo, užeik į mano firmą ir paimk porą milijonų etikečių su mano atvaizdu. Juos gali klijuoti ant visų stiklainių su Lietuvos įvaizdžiu. Visas babkes iš reklamos pasiimk sau. Ar tu patenkintas?

LT min: O, dar ir kaip! Labai ačiū.

Agurk: Na, ir puiku. Tu gini mane ir Lietuvos garbę, saugai mane ir ją nuo prokurorų ir tardytojų pasikėsinimų, o sau krauni politinį kapitalą. Visa kita telieka istorijai.

LT min: Tai bent galva! Norėčiau tokią turėti! Iki pasimatymo Lietuvoje”.