Širdies nepakankamumas (Heart Failure)

Dalius Kedainis, M.D.

Paklauskime savęs, koks svarbiausias organas mūsų kūne? Iš 100 paklaustųjų turbūt 95 atsakytų, kad tai širdis. Likęs penketukas turbūt kiek padvejotų ir pasirinktų smegenis ar plaučius. Žinoma, tai taipogi priklauso nuo turimų medicinos žinių, patirties, ligų. Vaikai, sergantys pirmo tipo diabetu (liga, prasidedanti vaikystėje, išsivysčius bendram kasos nepakankamumui, kai kasa nebegamina insulino, ir tenka nuolat, kasdien sau švirkšti insuliną), atsakytų, kad tai kasa. Juokais paklausiau šį klausimą savo žmonos (ji šiuo metu studijuoja inkstų ligas ir netrukus pradės dirbti inkstų ligų daktare). Kaip ir reikėjo tikėtis, jos atsakymas buvo, kad svarbiausias žmogaus organas yra inkstai.

Vis dėlto sutikime su daugelio nuomone, kad širdis yra itin svarbus organas. Turbūt nesuklysiu teigdamas, kad didžioji mūsų dalis, gydytojams diagnozavus širdies nepakankamumą, šią ligą pasitinka su žymiu nerimu, neviltimi, depresija, netikrumu dėl ateities. Nebijokite, neslėpkite ir nesistenkite užgniaužti savo jausmų. Šis nerimas yra sudėtinė psichologinės reakcijos į rimtos ligos diagnozę dalis, periodas, kurį išgyvena mūsų dauguma. Svarbu laiku sustoti, susimąstyti ir iš esmės pakeisti savo gyvenimo būdą. Bėgant laikui, daugiau sužinosite, išmoksite gyventi su šia liga, aktyviau dalyvausite kasdieninėje kovoje su ja, simptomai bus geriau kontroliuojami ir psichologinis diskomfortas palaipsniui atlėgs. Svarbu nepasiduoti, kuo greičiau imtis iniciatyvos ir aktyviai bendradarbiauti su  savo „medicinos komanda”: daktaru, širdies klinikos seselėmis, namuose lankančiu medicinos personalu.

Pagrindinė širdies funkcija yra, nuolat susitraukiant, pumpuoti kraują į kūną, užtikrinant pastovų kūno audinių aprūpinimą deguonimi ir maisto medžiagomis, bei pašalinant anglies dioksidą ir medžiagų apykaitos produktus. Mūsų širdis susitraukia apie 100,000 kartų per dieną. Nusilpus širdies raumeniui, sumažėja širdies pumpavimo galingumas, sumažėja kraujo pristatymas į audinius, kraujas nepakankamai atsiurbiamas atgal į širdį. Dėl to išsivysto kraujo sąstovis, kraujui susitvenkus plaučiuose (dėl to ima kamuoti dusulys, nuovargis), kojose, vidaus organuose (dėl to pradeda tinti kojos, padidėja kepenys ir t.t.).

Širdies nepakankamumas dažnai išsivysto dėl širdies raumenį pažeidžiančių priežasčių, jį gali lemti šie veiksniai ar ligos:

* Išeminė širdies liga (širdies kraujagyslių užsikimšimas ar spazmas, pasireiškiantis ūmiu širdies smūgiu ar lėtine išemine liga, palaipsniui sukeliančia kardiomiopatiją).

* Širdies vidinio dangalo ir vožtuvų infekcijos (bakterinis ar grybelinis endokarditas), širdies raumens infekcijos (virusinis miokarditas).

* Ilgai besitęsiantis ir blogai kontroliuojamas kraujospūdis.

* Širdies vožtuvų ligos.

* Nesaikingas alkoholio vartojimas.

* Sunki plaučių liga, palaipsniui pažeidžianti širdį.

Keletas kitų veiksnių gali ženkliai prisidėti prie širdies nepakankamumo progresavimo: mažakraujystė (anemija), skydliaukės funkcijos sutrikimai, diabetas, smarkus karščiavimas, padažnėjęs širdies ritmas (tachikardija), širdies aritmijos (prieširdžių virpėjimas ir t.t.), pernelyg gausus druskos ir alkoholio vartojimas, fizinis ir emocinis stresas, įgimtos ar įgytos širdies ligos, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, vartojamų vaistų žala širdžiai ir t.t.

Be jokios abejonės, nereikia pamiršti žalingų įpročių įtakos, pažeidžiančios širdį, tai: rūkymas, nesaikingas alkoholio, nelegalių preparatų, narkotikų vartojimas, viršsvoris, be jokios abejonės paspartins širdies nepakankamumo atsiradimą.

Širdies nepakankamumas, kaip jau minėjau, dažniausiai pasireiškia dusuliu ir kojų tinimu. Dažnai šie simptomai lydimi nuolatinio nuovargio, energijos stokos, kosulio. Ligos pradžioje dusulys kamuoja tik fizinio ar emocinio krūvio metu, tačiau, ligai progresuojant, dusulys stiprėja, lydi net mažą fizinę veiklą ar, ligos galinėje stadijoje, ir ramybės būsenoje. Taipogi gali atsirasti dusulys gulint, dėl to tenka miegoti ant kelių pagalvių ar net pusiau sėdom. Dusulys gali pažadinti vidury nakties, tenka atsikelti ir pastovėti. Be dusulio, dar gali varginti kojų, ypač pėdų ir čiurnos sutinimas. Besikaupiant skysčiui organizme, pradeda augti svoris. Beje, vienas tiksliausių, kartu ir paprasčiausių testų, sekant širdies nepakankamumo eigą ir aktyvumą, yra kūno svoris. Ūmiai didėjantis kūno svoris ir pablogėjusi savijauta dažnai reiškia besitvenkiančius audros debesis ir gresiantį širdies nepakankamumo paūmėjimą.  

Šios ligos nustatymui ir patvirtinimui daktaras gali rekomenduoti keletą papildomų tyrimų: kraujo ir šlapimo laboratorinius tyrimus, krūtinės ląstos rentgenogramą (X-Ray), elektrokardiogramą (elektrinio širdies impulso užrašymą), echokardiogramą (širdies ultragarsinį tyrimą, kurio metu apžiūrima ir įvertinama širdies sudėtinių kamerų ir vožtuvų struktūra, storis, įvertinamas širdies pertvarų judėjimas, kraujo tėkmės širdyje dinamika ir t.t. Vienas svarbiausių echokardiografinių duomenų yra vadinamoji kairio skilvelio išmetimo frakcija, parodanti, kokia kairiajame skilvelyje esančio kraujo tūrio dalis yra išmetama į sisteminę kraujotaką po eilinio širdies susitraukimo. Šis duomuo yra vienas svarbiausių diagnostinių ir prognostinių skaičių).

Gydymas skiriamas, siekiant palengvinti širdies darbą ir pagerinti širdies raumens jėgą: mažinamas kraujagyslių pasipriešinimas (mažinant kraujospūdį, sumažinant skysčių kiekį organizme, pagerinant širdies raumens susitraukimo jėgą ir pagerinant jo stiprybę pumpuoti, gydant širdies ritmo ir dažnio sutrikimus, gydant šalutines priežastis, įtakojančias širdies nepakankamumą ir t.t.).

Pirmiausia, nors ir ne visiškai svarbiausia, reikia paminėti vaistų grupes, vartojamas širdies nepakankamumo gydymui. Šie vaistai taipogi pagerina savijautą, sumažina mirtingumą ir sumažina dienų, praleistų besigydant ligoninėje, skaičių:

* Beta blokeriai. Šie vaistai padeda širdžiai atsipalaiduoti, retina širdies ritmą, pagerina kraujo pritekėjimą į širdį vainikinėmis arterijomis. Didesnėmis dozėmis šie vaistai gali pabloginti širdies funkciją, sumažinti širdies raumens susitraukimo jėgą. Vis tik, šie vaistai yra vieni iš nedaugelio grupių, prailginančių gyvenimo su širdies nepakankamumu trukmę.

 * ACE (angiotenziną konvertuojančio enzimo) inhibitoriai ir angiotenzino receptorius blokuojantys vaistai, taipogi netolimoje ateityje atsirasiantys, jau naujai FDA patvirtinti renino receptorius blokuojantys vaistai veikia prieš kepenyse ir inkstuose gaminamų kraujagysles siaurinančių vaistų kaskadą (vadinamoji Renino–Angiotenzino sistema) ir tuo padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti. Kelių kitų grupių vaistai, veikdami kitais mechanizmais, taipogi gali atpalaiduoti kraujagysles.

* Digitalio preparatai, sustiprinantys širdies raumens jėgą.

* Diuretikai, padedantys pašalinti skysčių perteklių. Beje, vartojant tam tikrus diuretikus, kartu pašalinamas ir kalis, tad svarbu nepamiršti kartu vartoti kalio preparatus.

* Spironolaktonas, priklausantis diuretikams, taip pat yra specialus hormono Aldosterono, neigiamai veikiančio širdies raumenį, receptorių blokatorius.

Nereikia pamiršti esminių gyvenimo būdo pakeitimų, padėsiančių  pagerinti šios ligos kontrolę ir gyvenimo su šia liga kokybę:

* Sumažinkite ir kontroliuokite druskos vartojimą, nes druska padidina vandens kaupimąsi organizme. Naudokite ne daugiau kaip 2 gramus druskos per dieną. Atsikratykite stalo druskinės. Venkite papildomai gardinti gaminamą valgį stalo druska. Venkite konservuotų ir šaldytų paruoštų maisto produktų. Nevenkite skaityti maisto produktų maistinės vertės lenteles. Manau, neverta net minėti picas, bulvių traškučius, ,,greitą maistą” ir t.t.

* Kasdien sverkitės ir stebėkite savo kūno svorio dinamiką. Didėjantis kūno svoris dažnai reiškia gresiančio širdies nepakankamumo paūmėjimo pradžią. Praneškite savo daktarui, jei kūno svoris padidėjo 3 svarais ar daugiau per savaitę.

* Stebėkite kojų ir pėdų sutinimą. Didėjantis sutinimas taipogi dažnai reiškia gresiančio širdies nepakankamumo paūmėjimo pradžią.

* Įpraskite patikrinti savo pulso dažnį ir reguliarumą kasdien.

* Įpraskite patikrinti savo kraujospūdį kasdien.

* Stenkitės laikytis reguliarios dienotvarkės, skirkite pakankamai laiko poilsiui, venkite fizinio ir emocinio streso. Pyktis ir nerimas padidina širdies dažnį ir kraujospūdį. Jei manote, kad nuolat pernelyg nerimaujate, nebijokite ieškoti profesionalios pagalbos.

* Šios ligos gydymui vartojama nemažai skirtingų vaistų, tad gana paprasta suklysti, dažniausiai pamirštant juos išgerti. Tad susidarykite sistemą, kuri jums padėtų sistemingai gerti vaistus reguliariai nustatytu laiku. Patartina gerti vaistus kasdien, šią akciją derinant su kitais įprastiniais dienos užsiėmimais, pvz., ryte, išsivalius dantis, prieš vakarines žinias ir t.t. Patartina naudoti plastikines vaistų dėželes su skyreliais, žyminčiais dienos dalis, patartina naudoti žadintuvą, kuris savo skambučiu praneštų, kad laikas gerti vaistus ir t.t.

* Sekite daktaro patarimais, kiek ir kokių skysčių galima vartoti.

* Reguliariai leiskite apžiūrimas daktaro, nepamirškite apie laboratorinius ir širdies diagnostikos tyrimus.

* Kontroliuokite viršsvorį ir stenkitės jo atsikratyti.

* Meskite rūkyti, jei rūkote.

* Saikingai vartokite alkoholį.

* Kontroliuokit cholesterolio kiekį kraujyje.

* Stenkitės nepervargti. Reikalui esant, viduryje dienos, padarykite kad ir 20 minučių pertrauką, ramiai prigulant ar tiesiog atsipalaiduojant patogioje kėdėje.

Nedvejokite informuoti savo daktarą, jei jus vargina šie simptomai: svorio padidėjimas daugiau nei 2 svarai per 24 valandas ar 4 svarai per savaitę, padidėjęs kojų tinimas, padidėjęs dusulys, ypač gulint, intensyvus nuovargis, labai dažnas ar nereguliarus širdies ritmas, širdies skausmas, pykinimas, galvos svaigimas ar bendras silpnumas.

Neverta net minėti, kad ištikus ūmiam stipriam dusulio ar širdies skausmo priepuoliui, šaltam prakaitui išpylus, atsiradus staigiam galvos svaigimui ir silpnumui, kalbos sutrikimui, nedvejokite skambinti 911.

Tikiu, kad šie keli kuklūs patarimai padės jums geriau suvokti širdies nepakankamumą, padės kovoje su šia liga ir pagerins jūsų gyvenimą, nors ir sergate šia liga.

Tad būkime sveiki.

P. S. Šis straipsnis paruoštas, remiantis Amerikos Širdies asociacijos ir Amerikos Kardiologų kolegijos rekomendacijomis. Jei norėtumete daugiau informacijos, ją galite rasti

American Heart Association

Tel. 800AHAUSA1. www.americanheart.org. Amercan College of Cargiology www.acc.org.