PLB pirmininkė R. Narušienė: kur yra noras, yra ir galimybė

Dalia Cidzikaitė

Nesuklysiu teigdama, jog šių metų vasario 27 dieną Lietuvos spaudoje pasirodęs pranešimas apie ,,ypatingo statuso“ užsienio lietuviams suteikimą, tiksliau — pasiūlymą pilietybės problemas spręsti įteisinant ,,ypatingo ryšio su Lietuva išsaugojimo institutą“, privertė ne vieną lietuvį mažų mažiausiai patraukti pečiais. Pro reto užsienyje ir ypač Amerikoje gyvenančio lietuvio akis galėjo prasprūsti ir tas faktas, jog oficialiame pranešime vienu iš LR ministro pirmininko G. Kirkilo 2006 m. gruodžio 20 d. sudarytos darbo grupės narių nurodoma ir PLB valdybos pirmininkė Regina Narušienė.

Iš kairės: V. Adamkus, R. Narušienė, 
G. Žemkalnis. Prezidentūros nuotr.

Nepraėjus nė dienai, R. Narušienė kreipėsi į lietuvių spaudą, tarp jų ir ,,Draugą“, prašydama išspausdinti pareiškimą, kuriame paaiškinamos jos dalyvavimo aukščiau minėtoje darbo grupėje aplinkybės. Pareiškime sakoma, jog ,,Darbo grupė veikė, nepranešant apie tai PLB pirmininkei. Ji nebuvo informuojama apie posėdžius ar pakviesta dalyvauti diskusijose ir svarstymuose“ (,,Draugas“, 2007 m. kovo 2 d.).

Kalbėdama telefonu, PLB pirmininkė sakė, jog kadangi spaudoje ji pristatoma kaip PLB atstovė, o ne kaip patyrusi konstitucinės teisės advokatė, rašydama pareiškimą, ji nenorėjo būti emocionali. Pareiškime ji siekė pabrėžti faktą, jog darbo grupės dėl dvigubos pilietybės priimti sprendimai buvo padaryti be jos dalyvavimo grupės darbe.

Žemiau pateikiame ištraukas iš pokalbio su PLB valdybos pirmininke apie jos dalyvavimo minėtoje grupėje bei jos viešo pareiškimo parašymo aplinkybes.

R. Narušienė: Nežinau, kas atsitiko. Pats premjeras G. Kirkilas paprašė, kad dalyvaučiau toje darbo grupėje. Iš pradžių maniau, kad jis nori, jog dalyvaučiau kaip advokatė, juk esu daug patirties turinti konstitucinės teisės advokatė. Nesulaukusi pakvietimo atvykti į grupės posėdžius ir žinodama, kad paskutinė data pateikti pasiūlymus buvo vasario 1 diena, ėmiau pati teirautis. Parašiau premjerui, jis paprašė kreiptis į jo patarėją Albiną Janušką. Parašiau jam, klausdama, kas darosi. Premjero patarėjas ir darbo grupės sekretorius R. Merkevičius atrašė, pranešdamas, jog darbo grupės pasiūlymai jau yra paruošti. Paprašiau juos man atsiųsti ir pasiteiravau, ar tie pasiūlymai jau yra galutiniai. Į tai jis atsakė, jog, kol mano komentarų neturi, grupės pasiūlymai nėra galutiniai.

Kadangi grupės darbe nedalyvavau, nebuvau jų diskusijose, supratau, kad nieko nepakeisiu. Todėl paprašiau iki vasario 12 d. nakties leisti pateikti savo komentarus. Pateikusi juos vasario 12 d. ir vėl nieko negirdėjau. Vasario 27 d. per Lietuvos spaudą sužinojau, kad premjero sudaryta darbo grupė siūlo dvigubos pilietybės problemą išspręsti, įteisinant ypatingo ryšio su Lietuva statusą. Iš karto pasiteiravau, ar mano komentarai buvo pridėti prie grupės pasiūlymų ir parodyti premjerui. Atsakymas buvo teigiamas. Paprašiau atsiųsti galutinį darbo grupės sprendimų variantą. Lyginant su pirmuoju variantu, antrajame — galutiniame — variante buvo pakeisti du paragrafai bei patobolinta siūlymo dalis. Tačiau tie pakeitimai nebuvo esminiai.

Jaučiau, kad grupė, priimdama sprendimus dėl dvigubos pilietybės, neieškojo alternatyvos. Gal aš pernelyg amerikietiškai galvoju, tačiau žinau, kad ten, kur yra noras, yra ir galimybė. O Lietuvos Konstitucinio teismo ir darbo grupės atveju aš nematau, kad toks noras būtų. Juk vos prieš kelias dienas dvigubos pilietybės įstatymą priėmė Armėnija! Mano nuomone, šiuo atveju buvo padarytas politinis sprendimas, kuris priklauso Seimui.

Vis dėlto noriu pabrėžti, jog, kai premjeras pakvietė mane dirbti į tą grupę, jaučiau jo gerą norą, jo geras intencijas, todėl tikrai nenoriu jo kaltinti. Jis yra pirmasis Lietuvos vadovas, kuris į sprendimų priėmimą norėjo įtraukti ir PLB, užsienio atstovą. Deja, intencijos buvo geros, bet jos neišsipildė.

Tai viena iš Lietuvoje egzistuojančių problemų. Lietuvoje kuriama begalės strategijų dėl užsienyje gyvenančių lietuvių, visur apie mus kalbama, bet niekur nėra mūsų prasmingo indėlio. Su mumis nesikonsultuoja. Mano supratimu, jeigu nori ką nors atlikti, o ne tik kalbėti — reikia mūsų [užsienio lietuvių] dalyvavimo.

Mano pareiškimo tikslas yra provokuoti Seimą, ieškoti alternatyvų, žiūrėti į kitų kraštų patirtį. Jei bus diskusijų spaudoje, gal Seimas atkreips į tai dėmesį ir įstatymas dėl pilietybės nebus pernelyg greitai priimtas. Toks statusas, kurį mums siūlo dabar, nėra priimtinas.

,,Draugas” kreipėsi į darbo grupės pirmininką Egidijų Jarašiūną, norėdamas sužinoti, kodėl darbo grupės posėdžiuose nedalyvavo paties premjero G. Kirkilo pakviesta PLB pirmininkė R. Narušienė, kodėl jos indėlis į darbo grupės pasiūlymus buvo pavėluotas (savo atskirus pasiūlymus PLB pirmininkė pateikė tik vasario 12 d., likus vos 5 dienoms iki oficialaus darbo grupės pareiškimo spaudoje) ir, R. Narušienės teigimu, kilo jos pačios iniciatyva? Į tai E. Jarašiūnas atsakė, vienu sakiniu: ,,Kaip supratau, gerb. R. Narušienė nedalyvavo darbo grupės posėdžiuose, nes jos nebuvo Lietuvoje”.

Pasiteiravus jo, kas buvo atsakingas už R. Narušienės pakvietimą dalyvauti darbo grupėje ir kodėl ji nebuvo to žmogaus pakviesta, ar tai buvo pačios R. Narušienės pareiga sužinoti, kada darbo grupė renkasi ir ar, PLB pirmininkei neatvykus į pirmąjį ir vėlesnius darbo grupės posėdžius, buvo bandyta su ja susisiekti, jei taip, kas tą darė ir kokį gavo atsakymą, darbo grupės pirmininkas E. Jarašiūnas pasiūlė kreiptis į premjero G. Kirkilo aparatą. ,,Draugas” užklausimą el. paštu nusiuntė dviems premjero patarėjams: Albinui Januškai ir Remigijui Merkevičiui, kuris yra ne tik G. Kirkilo patarėjas, bet ir vienas iš darbo grupės narių. Kol kas jokio atsakymo iš jų nesulaukėme.

Uždavus tuos pačius klausimus R. Narušienei, gavome tokį jos atsakymą: ,,Aš niekada neklausiau, kodėl jie man nepranešė apie posėdžius. Faktas yra tas, kad man nepranešė. Kai mane į darbo grupę paskyrė premjeras, tuomet į jos darbą buvo įtrauktas A. Januška, kurio pareiga ir buvo prižiūrėti šios komisijos veiklą. Aš įteikiau savo vizitines korteles ir paprašiau, kad man praneštų, kada bus posėdžiai, aš atskrisiu į juos. Man niekad nebuvo pateiktos koordinatės, į ką kreiptis.

Demokratijoje komisijos pirmininko pareiga yra pranešti savo komisijos nariams apie posėdžius, kada ir kur jie vyks bei pateikti darbotvarkę, o tiems, kurie nedalyvauja, atsiųsti protokolus. Iš kitų girdėjau, kad buvo raštiškai pranešta, kad aš negalėsiu atvykti. Tai — neteisybė. Ar taip buvo sakyta darbo grupėje, nežinau. Aš jokių atsisakymų dalyvauti grupės darbe nerašiau. Jei dabar kas nors bando pasiteisinti, jog aš pati turėjau sužinoti, kur ir kada grupė renkasi, jie pripažįsta, kad mane išskyrė, ir kad, praėjus 17 metų po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, nenori taisyklingai veikti.