Valio, Lietuvių Opera!

STASĖ E. SEMĖNIENĖ

Kupina džiaugsmo bei pasididžiavimo noriu atverti vienos kultūringos amerikietės, ne lietuvės susižavėjimą Lietuvių Operos pastatyta Johann Strauss operete „Šikšnosparnis”. Jau ilgą laiką ji yra pamėgusi lietuviškas dainas, tautinius šokius, žavisi lietuvių tautiniais drabužiais, kasmet lanko Lietuvių Operos pastatymus.

Šiemet ji labai entuziastingai pasisakė apie „Die Fledermaus”. Anot jos, „puikus pastatymas, puikūs dainininkai ir artistai. Kaip paprastai, geros dekoracijos, žavingi drabužiai bei šukuosenos”.

Net ir provinciją jau pasiekė mūsiškių operos mylėtojų pasigėrėjimo, įvertinimo, pasididžiavimo bei džiugesio kupini atsiliepimai. Viena, jau čia gimusi menininkė netvėrė pasitenkinimu: „Prieš pasikeliant uždangai (gaila, kai kas pasigedo ant uždangos tradicinės rūtų šakelės, pasiskolintos iš Kauno teatro), buvo pranešta, kad šis pastatymas yra dalis Lietuvos vardo tūkstantmečio šventimo per šiuos ištisus metus, o mes, publika, pirmą kartą Lietuvių Operos istorijoje jausmingai sugiedojome abu tautos himnus.”

Kitas patenkintas žiūrovas pagyrė naują išradimą – labai sveikintiną priedą – labai aukštai virš scenos rodytas paantraštes anglų kalba. Deja, minimas pašnekovas pasiguodė, jog buvo sunku skaityti užrašą ir stebėti sceną tuo pačiu metu. O kita žiūrovė pageidavo, kad būtų išverstos ir dainos (angliškai buvo tik dialogas). Tačiau, kitų teigimu, dialogas buvo labai aiškus, tad net ir silpniau mokantieji lietuvių kalbą galėjo lengvai suprasti.

Triskart valio Lietuvių Operai! Dabar gali džiaugtis bemaž visų vienbalsiai skelbiamu profesionaliu atlikimu!

Pasigendam didžiai gerbiamo kompozitoriaus Vlado Jakubėno, kuris savo puikiomis recenzijomis tuojau paviešindavo lietuvių pasiekimus meno pasaulyje. Jis ir mirdamas turėjo kišenėje parašytą straipsnį, bet dar neišsiųstą (jo laikais elektroninio pašto dar nebuvo).

Apgailestaujama, jog muzikologė dr. Loreta Venclauskienė, savo keliom, puikiom recenzijom blykstelėjusi ir vėl pradingo. Argi ji negalėtų savo gabia plunksna pasidžiaugti saviškių sunkaus darbo atliktu, užsitarnautu pasisekimu?!

O tie, kurie nematė „Šikšnosparnio”, tesigaili praleidę gerą progą dalyvauti kultūringame pasilinksminime, dvasiškai bei fiziškai atsigaivinti! Neduoda ramybės ir tie „mūsų kultūrininkai”, kurie anksčiau lankę Lietuvių Operos pastatymus vėliau išdidžiai nusprendė „gana” ir net paveikę savo artimiausius draugus. Negaliu išmesti iš atminties ir kito „kultūrininko”, nors ir patrioto, kuris narcizistiškai pasipūtęs, savo „pranašumu” įsitikinęs, drįsta vadinti šias lietuvių pastangas „mėgėjiškomis”. Kur jie dabar? Viliuosi ir „stebuklo” – negi Lietuvių Fondo vadovybei neatsivers akys ar nepašnibždės sąžinė, jog tai remtinas dalykas?!

O Lietuvių Operos sambūriui, kurio visa vadovybė yra naujųjų, jaunų ateivių rankose, linkėtina, sujungus rankas su operos veteranais (nors tai ir nėra Baltijos kelias, bet vis tiek labai reikšmingas lietuvybei), kūrybingai, draugiškai darbuotis, siekiant dar aukštesnių laurų. Niekad nereikia pamiršti seno posakio: „Nauja šluota gerai šluoja, bet senoji žino visus kampus.” Bendrom jėgom užkopsite į meno viršūnę! Teišsipildo linkėjimo žodžiai! Sėkmės!