Istorinis Lietuvos palikimas – kur jis?

 Violeta Rutkauskienė

Ferdinando I privilegija, patvirtinanti Mikalojui Radvilai suteiktą kunigaikščio titulą.

Nėra abejonės, kad Lietuvos istorikai turi nemažai žinių apie išsibarsčiusį mūsų valstybės istorinį, kultūrinį palikimą, nusėdusį vienos ar kitos šalies archyvuose, bet dar ir šiais laikais tie archyvai mūsų istorijos tyrinėtojams nėra lengvai prieinami ir pasiekiami. Jau vien tik dėl vienos paprastos priežasties: juk prireikus patyrinėti ar nufotografuoti kokį seną dokumentą, kiekvienu tokiu atveju gi nebėgsi nei į Varšuvą, Krokuvą ar Berlyną, o juo labiau į kokį Paryžių, jų pamatyti ar pastudijuoti. Laimei, šiandien jau atsiranda naujų galimybių ir tie sunkiai prieinami kaimyninių šalių archyvai bei jų rinkiniai tampa lengvai prieinami internetu.

Neseniai, galima sakyti, visai atsitiktinai, pavyko užklysti ir pasižvalgyti po Lenkijos archyvus bei jų katalogus internete, sustoti prie seniausių mūsų valstybės dokumentų, savo akimis pamatyti rečiausius aktus, raštus ir kitokį lietuvišką istorinį palikimą, apie kurį žinojome tik iš istorijos vadovėlių ar istorikų pasakojimų. Pasirodo, tereikia surašyti: //www. Polska.pl Skarby Dziedisctwa Narodowego// ir gauni priėjimą prie lenkų valstybinių bei bažnytinių archyvų, muziejų, bibliotekų rinkinių ir įvairių kitų internete skelbiamų, Lenkijoje saugomų retų istorinių vertybių. Žinoma, lenkų kalba. Čia minima internetinė svetainė atveria priėjimą net prie 33-jų Lenkijos valstybinių ir 4 bažnytinių archyvų lobynų, atskirų bibliotekų ir muziejų rinkinių, kolekcijų, ir taip pat leidžia artimiau susipažinti su ten esančia įdomia istorine lietuviška medžiaga bei dokumentais.

Tikėkime, kad ši gera žinia apie lenkų archyvų rinkinių patalpinimą internete sudomins ne tik istorijos mylėtojus, bet ir Lietuvos istorikus, paskatins juos aktyviau pasidomėti čia skelbiamais retais mūsų valstybės ir tautos dokumentais bei istoriniu palikimu.

O tų  įdomių ir, sakytume, retų Lietuvos istorijos  liudytojų  Lenkijos  archyvuose susikaupė ne taip jau mažai. Besižvalgant po internete pateikiamą Lenkijos archyvų informaciją, svarbių istorinių Lietuvos dokumentų rasime beveik visose lenkų archyvinėse institucijose, bibliotekose ir muziejuose. Ypač daug lituanistikos yra Vyriausiame senųjų aktų archyve Varšuvoje, Krokuvos Katedros kapitulos archyve, Varšuvos universiteto bibliotekoje bei kitose panašaus profilio įstaigose. Tad trumpai sustokime šioje internetinėje svetaineje ir pažiūrėkime, ką įdomaus ir kokius lietuviškus lobius turi sukaupę Lenkijos archyvai.

Krokuvos Katedros kapitulos archyvas, Krokuva
(Archiwum Krakowskiej Kapituly Katedralnej)

Tarp skelbiamų dokumentų atrasime ir daugeliui istorijoje girdėtąjį 1385 m. Krėvos unijos aktą, kuris, kaip aiškinama pridėtamame akto pristatyme ir aprašyme, pamini ir aptaria būsimų Jadvygos – Lenkijos karaliaus (ne karalienės) vedybų su Jogaila – Didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu, sąlygas ir aplinkybes. Yra ir paties akto fotonuotrauka, kurią nesunku pasididinti, norint geriau žvilgtelėti į patį dokumentą ar jį paskaityti. Krėvos sutarties aktas. 1385 m. VII mėn. 14 d. saugomas Krokuvos Katedros kapitulos archyve, Inventorinis Nr. 188.

Vyriausias senųjų aktų archyvas Varšuvoje (Archiwum Glowne Akt Dawnych w Warszawie –  toliau sutr. AGAD)

Šis archyvas internete pristato per 200 retų archyvinių dokumentų, tarp kurių gausu ir lietuviškos istorinės medžiagos. Šiai dienai visi pristatomi dokumentai sudėlioti 26-se interneto puslapiuose, kurie nuolat plečiami, yra papildomi ir atnaujinami retais bei įdomiais dokumentais ar istorine medžiaga. Tikėdamasi, kad ir Draugo skaitytojams bus įdomu sužinoti, kokius retus istorijos dokumentus galime pamatyti šiame lenkų archyve, pateikiu įdomesniųjų aprašymą.

1. Torunės Taikos sutartis. 1411. II. 1 d. Vyriausias senųjų aktų archyvas AGAD, Inv. Nr. 4487. Ant akto matomas gerai išlikęs vienintelis Vytauto Didžiojo antspaudas.

2. Kalmaro Unijos valstybių sutartis su Lietuva ir Lenkija. 1419.VI.23. Kopenhaga (in castro Haffnensi). Dokumentas saugomas, AGAD Inv. 5624. Tai Danijos karaliaus Eriko sutartis su Lenkijos karaliumi Jogaila ir Vytautu Didžiuoju, Danijos karaliaus pusės pasiektas susitarimas ir sąjungos prieš Vokiečių ordiną sudarymo aktas. Akto svarbą paliudija ir prikabinti antspaudai, kurių iš viso yra 80. Jogailos ir Vytauto sutarties variantas, mūsų istorijoje žinomas 1419 m. liepos 15 d. aktu, kitaip sakant — ,,mūsų pusės” dokumentas — taip pat išlikęs iki mūsų dienų ir, kaip rašoma paaiškinamajame tekste, šiuo metu randamas Kopenhagos archyve.

3. Popiežiaus Martyno V bulė Lenkijos karaliui  Jogailai, Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui – Aleksandrui ir Kryžiuočių ordino Didžiajam magistrui Mykolui Kuchmeisteriui dėl taikos išlaikymo.  Dokumentas saugojamas AGAD, Inv. Nr. 43.

4. Jogailos Majastotinio antspaudo atspaudas. Atspaudas saugojamas AGAD, Inv. Nr. 36.  Labai gerai išlikęs.

Papildant reiktų pasakyti, kad tokių Jogailos antspaudų atspaudų, arba atliejų, yra ir Lietuvoje. Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejuje yra saugoma tokių atspaudų nemaža kolekcija. Įdomus šio rinkinio patekimas į Lietuvą. Atspaudai į muziejų pateko dar prieš II Pasaulinį karą iš Čekoslovakijos, vieno Lietuvos diplomato dėka ir rūpesčiu. Sužinojęs, kad Čekoslovakijos muziejuose yra saugoma daug įdomių Lietuvos istorinių vertybių, diplomatas, susitaręs su atskirų muziejų vadovybe, pasirūpino gipsinėmis tų originalių Jogailos ir jo palikuonių antspaudų atliejomis ir jas pargabeno į dabartinį M. K. Čiurlionio muziejų Kaune. Pagirtina mūsų diplomato iniciatyva, ko negalėtume pasakyti apie dabartinę mūsų diplomatiją. Tik gaila, kad nuo tų prieškarinių laikų iki šiol nei vienas Lietuvos istorikas tais Kauno muziejuje saugomais atspaudais kiek rimčiau nesusidomėjo...

Visą V. Rutkauskienės straipsnį galite perskaityti priedo ,,Menas, literatūra, mokslas" 224-ajame numeryje. Prenumeruokite ir skaitykite ,,Draugą"!