,,Pora už poros į Kauną”

Aldona Šmulkštienė

Taip buvo pavadintas Lietuvių tautinio ansamblio „Grandis” š.m. gegužės 12 d., PLC, Lemonte, Lietuvių fondo salėje surengtas 48-tojo gimtadienio koncertas.

Ansamblį sudaro 5 šokėjų grupės: Mažytėliai, Vaikų ratelis (mokytojos Dalia BilaišytėDe Muth, Rima Birutienė ir Elytė Maurukienė), Jaunių ratelis (mokytojos — Violeta Fabianovich ir Rėda Pliūrienė), Jaunimo ratelis (mokytojos Violeta Fabianovich, Gintaras Grinkevičius ir Rėda Pliūrienė) ir Veteranų ratelis (mokytoja Vida Brazaitytė).

Ansamblio vadovė — Violeta Smieliauskaitė-Fabianovich. Baletmeisteris — Gintaras Grinkevičius. Ansamblio garbės globėja ir ilgametė rėmėja — Irena Kriaučeliūnienė. Muzikiniais ir techniniais reikalais pataria Audrius Polikaitis ir Darius Polikaitis.

Uždangai prasiskleidus, scenoje išvydome visus ansambliečius, pradedant pačiais mažiausiais ir baigiant veteranais.

Rima Birutienė pasveikino visus ir perskaitė šventėje negalėjusio dalyvauti kun. dr. Arvydo Žygo maldą.

Vida Brazaitytė trumpai ir nuoširdžiai prisiminė a.a. Ireną Smieliauskienę, mirusią š.m. balandžio 8 d., kuri vadovavo ansambliui nuo 1964 iki 1995 m. Tai buvo ansamblio širdis ir siela. Ji yra sakiusi, kad jos didžiausias džiaugsmas buvo perduoti jaunimui meilę lietuviškam tautiniam šokiui, išmokyti mylėti Lietuvą, saugoti tautos tradicijas, kultūrą. Ji įkvėpė meilę ir kantrybę savo dukrai Violetai dirbti su jaunimu. V. Brazaitytė priminė ir a.a. Sofiją Šukytę-Walsh, Veteranų ratelio šokėją, mirusią 2006 m. rugpjūčio 11 d., bei baletmeisterio G. Grinkevičiaus neseniai mirusią motiną ir pakvietė visus tylos minute pagerbti mirusiuosius.

Po to prasidėjo nuostabi šokių pynė. Šokio sūkuryje scenoje sukosi mažyliai, vaikai, jauniai, studentai ir veteranai. Šokis vijo šokį su vykusiais gyvais perėjimais.

O jau tų tautinių rūbų gražumas! Kiekvienas mergaičių ir moterų tautinis kostiumas vis kitoks — puikus lietuviškų raštų ir spalvų derinys! Žiūrovai džiaugėsi ir šokiais, ir šokėjais, kurie entuziastingai, šypsodamiesi labai grakščiai šoko.

Prisiminė a.a. Agnės Kižienės kadaise vienai Tautinių šokių šventei sukurtas šūkis: „Šokio sūkury, Lietuva, gyva esi!”

Šokiai, bent man, buvo visi beveik nauji, nematyti, išskyrus keletą. Turbūt paruošti kelionei į Lietuvą Dainų šventės šokių dienai. Tai: „Bagočkėlės”, „Landytinis”, „Mintinis”, „Trepsis”, „Tryptas”, „Rūtelių darželis”, „Gudo, dūda”, „Pakviestinukė”, „Trijūla”, „Dirižablis”, „Juostų šokis” ir  finale — Šventinė polka.

Šokių choreografai: Henrikas Užnys, Tamara Kalibataitė, Elena Morkūnienė, Vidmantas Mačiulskis, Laima Kisielienė, Danutė Radvilavičienė, Ričardas Tamutis, Juozas Lingis; muzika — Vido Aleksandravičiaus, Algimanto Balčiūno, Jono Petrausko, Algimanto Bražinsko, Ričardo Tamulio ir E. Pilypaičio.

Vaikai ir mažyliai šoko „Kalvelį” (Marijos Baronaitės choreografija, liaudies muzika) ir „Riestainiuką” (Danutės Radvilavičienės choreografija, Vytauto Barkausko muzika).

Šokių programoje buvo ir intarpai — mįslės, kurias su jaunaisiais šokėjais vedė R. Birutienė. Pabaigai vėl pasirodė scenoje visi šokėjai ir jų mokytojai.

Violeta Smieliauskaitė-Fabianovich dėkojo ir svečiams, ir atlikėjams bei jų paruošėjams, šokėjų tėveliams. Mokytojams ir baletmeisteriui buvo įteiktos gėlių puokštės. Į sceną iškviesta ir gėlėmis apdovanota buvo ir ilgametė ansamblio globėja Irena Kriaučeliūnienė.

Violeta apdovanojo penkerius metus (2002—2007) ansamblyje šokusius Antaną Rašymą ir Edvardą  Račkų, 6 metų sukaktį švenčiančius (2001—2007) Dainą Polikaitytę ir Kovą Polikaitį, ir 10 metų sukaktį švenčiančią (1997—2007) Ramunę Kubiliūtę.

Rasa Poskočimienė sveikino „Spindulio” vardu, sveikinimą atsiuntė ir „Grandinėlė” iš Lietuvos. Dėkingi šokėjai Violetai Fabianovich įteikė puokštę gėlių.

Kun. Antanui Saulaičiui sukalbėjus maldą visi buvo pakviesti pasistiprinti.

48 m. sukakčiai paminėti buvo išleistas ir gražus leidinėlis — programa su įdomiomis nuotraukomis iš ansamblio gyvenimo. Jame ir į Kauną š.m. liepos 6ąją išvykstančių šokėjų sąrašas. Jų — 24.

Buvo miela matyti pilną salę šokėjų tėvelių, giminių, draugų bei svečių atėjusių pasidžiaugti ir kartu atšvęsti mėgstamo ansamblio „Grandis”  sukaktuves. Matant tokį gausų būrį ne tik šokančio jaunimo, bet ir jų rėmėjų, pagalvojau, kad pesimistams nėra ko nusiminti — lietuvybės ateitis čia šviesi ir kol ji skleisis per jaunimą ir juos ugdančiuosius, tol ji bus mums užtikrinta.