Ar dera profiliuoti?

Aleksas Vitkus

Man jau seniai knietėjo panagrinėti profiliavimo problemą, bet vis nedrįsau, nes nebuvau tikras, kaip dabar amerikiečių spaudoje dažnai minimas „profiling” galėtų būti nepriekaištingai išverstas į lietuvių kalbą. Neiškentęs, žvilgterėjau į didįjį (gal ir ne patį didžiausią) 1993 m. Vilniuje išleistą „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną”, ir radau, kad anglišką žodį „to profile” galima pasakyti lietuvišku „profiliuoti”.

Jei taip, tai bandysiu. Didžiausia nelaimė yra ta, kad nors Amerikos vyriausybė ir įvairūs jos saugumo organai daro viską, ką gali, siekiant apsaugoti jos piliečius ir svečius nuo teroristų veiksmų, kai tik liberalioji „American Civil Liberties Union” (ACLU) tame įžiūri bet kokį, kad ir mažiausią, profiliavimą, iškyla di džiausias triukšmas, pasipila protestai, jog tuo yra pažeidžiamos tokių „profiliuotų” žmonių konstitucinės teisės, o valstybinės įstaigos yra apkaltinamos praktikuojančios rasizmą.

Šiandien Amerikos oro uostuose kiekvienas keleivis turi praeiti taip vadinamą saugumo ar „security” patikrinimą, kuris keleiviui sudaro daug nepatogumų, jo vykdymas brangiai kainuoja ir trukdo sklandžiam oro transportui. Bandant kaip nors tą tikrinimą pagreitinti, kai kur yra mėginama praktikuoti aklą arba atsitiktinį (random) būdą tikrinti keleivius. Paprastai kalbant – kaip papuola, iš ilgos keleivių eilės saugumo agentai pasirenka tik kas kelintą „auką”, ir ją iš pagrindų tikrina. Apmaudu yra stebėti, kaip taip griežtai gali būti tikrinama kokia nors sulinkusi, vos pastovinti aštuoniasdešimtmetė moterėlė, kuriai reikia net ir batus nusiauti, kai tuo tarpu be jokio tikrinimo praeina jaunas, stiprus tamsaus veido ūsuotas vyras, aiškiai kilęs iš kurio nors arabų krašto, tikriausiai musulmonas.

Ar nereikėtų tokį irgi sustabdyti ir paegzaminuoti kokias penkias minutes? Galimybė, kad taip surastume potencialų teroristą, būtų daug didesnė, negu aklai tikrinant senutes ar mažus vaikus. Bet tai būtų profiliavimas — šauktų ACLU liberalai. Gal ir taip, bet pažiūrėkime į faktus.

Beveik visi žinomi terorizmo veiksmai buvo atlikti jaunų arabų vyrų, islamo pasekėjų, fanatikų fundamentalistų musulmonų. Keli pavyzdžiai. 1972 m. Muenchen olimpiadoje nuo teroristų rankos žuvo vienuolika Izraelio atletų. 1983 m. Beirute susprogdintos JAV jūrų pėstininkų kareivinės, pareikalavusios šimtus jaunų karių gyvybių. TWA skrydžio 847 (1985 m.) ar „Pan Am” skrydžio 103 (1988 m.) įvykdyti lėktuvų susprogdinimai, JAV ambasadų susprogdinimai Kenijoje ir Tanzanijoje (1998 m.), sprogimas USS Cole karo laive (2000 m.), baisusis 09/11 įvykęs New York (2001 m.), Madrido ir Londono traukinių sprogdinimai (2004 ir 2005 m.).

Visi šie teroro aktai buvo atlikti islamistų. Žinoma, yra ir išimčių. Atsimename mūsų pačių Amerikoje užaugusį Timothy McVeigh, 1995 m. Oklahoma City susprogdinusį federalinį pastatą. Arba Richard Reid, kuris net savo batuose nešiojo sprogmenis. Todėl niekas nesako, kad reikia tikrinti tik tamsios spalvos žmones iš Artimųjų Rytų ar pietinės Azijos.

Teko skaityti, kad ta linkme jau kažkas yra daroma. JAV Transporto saugumo tarnybos mokslininkai jau  bando labai sudėtingas technologijos mašinas, kurios galės keleivį patikrinti, ar jis turi „piktų kėslų” (hostile intent). Tam nustatyti mašina greitai surinks duomenis apie jo kraujospūdį, pulsą, prakaitavimą ir t.t., jam atsakinėjant į agento klausimus, pvz., „Ar jūs turite su savimi narkotikų, ginklų?” Apklausos metu kompiuteris užrašys keleivio balso ir veido išraiškos pokyčius ar net rankų mostus (body language). Bendrai, kompiuteris nutars, ar apklausiamasis bando paslėpti savo emocijas ir jausmus.

ACLU nepritaria ir tokiai sofistikai, bijodama, kad ir į čia gali nejučiomis įsiskverbti kokia nors rasizmo pajauta. Kitaip sakant, kai mūsų priešai sugalvoja vis išradingesnius būdus, kaip žudyti amerikiečius, mes su įnirtimu ieškome, kaip švelniau galėtume tuos galimus priešus apklausti. Ir tas  nesutarimas tarp JAV Transporto tarybos ir ACLU vyksta ir dabar, kai 99 proc. teroristų yra arabai ar kiti Pietų Azijos žmonės, kurie visais 100 proc. yra musulmonai! Sunku suprasti galvoseną, kad yra nemoralu tokiu nepatogumu apsunkinti kokį, pvz., Pakistano musulmoną, kai mes lygiai taip pat apsunkiname ir kokią, pvz., baptistų religijos moterėlę iš Utah.

Nepritaria tam nė patys tariamai taikingi islamo išpažinėjai, perspėdami agentus, jog toks sofistiškas apklausinėjimas gali privesti prie diskriminacijos jau vien dėl to, kad musulmonų elgsena esanti kitokia, negu mums yra įprasta. Ačiū Dievui, yra ir šią problemą  teisingai suprantančių protingų musulmonų. Al-Arabiya TV kanalo vadovas Abdul Rahman al-Rashed šitaip aiškina: „Aišku, kad ne visi musulmonai yra teroristai, tačiau yra lygiai taip pat aišku, net skaudu, kad beveik visi teroristai yra musulmonai, ir mes niekada nepataisysime savo vardo pasaulyje, kol nepripažinsime gėdingo fakto, jog terorizmas yra tapęs islamo išraiška, beveik monopolis, kurį islamo pasekėjai, vyrai ir moterys, praktikuoja vis daugiau.” Rashed dar turėjo pilietiškos drąsos pridurti, kad „jei statistika rodys, kad žmonės, kurie atrodo kaip aš, padaro daugiau terorizmo aktų, aš neturėsiu nieko prieš, jei agentai mane turės ištraukti iš eilės, kad įsitikintų, jog aš ne teroristas. Mano paties saugumas yra vertas to sugaišinimo ir nepatogumo.”

Kodėl su tuo negali sutiki ACLU advokatai liberalai? Vis dėlto yra vilčių. Štai George Washington universiteto teisės profesorius John Banzhaf šitaip argumentuoja: „Profiliavimas nepažeis JAV konstitucijos, jei laikysimės Aukščiausiojo Teismo nustatytų gairių, kur rasė ar etninė kilmė nebus vienintelis kriterijus. Reikia atsižvelgti į tiriamojo elgseną, lytį, amžių, apsirengimą ir pan.” Profesorius dar primena, kad ir „affirmative action” tam tikra prasme yra profiliavimas ir klausia: „Jei leidžiame profiliuoti, atrenkant studentus universitetinėms studijoms, kodėl negalime profiliuoti, bandant nuo teroristų apsaugoti lėktuvų keleivius?”

Prisiminkime, kad kai Robert F. Kennedy buvo vyriausias JAV prokuroras ir kai jis ieškojo Ku Klux Klan teroristinės organizacijos narių, jis tikrai jų neieškojo tarp juodųjų amerikiečių. Kitaip sakant, jis „profiliavo”. Pasakojama, kad kai žinomas PUSH organizacijos veikėjas Jesse Jackson kartą ėjo naktį tamsia nykia gatve, jis staiga išgirdo už savęs žingsnius. Nusigandęs atsisuko ir išvydo baltą vyriškį. Kaip jis pats prisipažino, jo baimė staiga atlyžo. Ar tai nebuvo profiliavimas?