Tobuliausio pasaulio miesto įkūrėją teko palaidoti švininiame karste

 Monika Bončkutė

Dažnas europietis netrunka pastebėti, kad istorija Amerikoje yra tarsi koncentruotas Europos istorijos variantas – juk JAV ,,viduramžius” ir ,,moderniuosius laikus” skiria gal koks 150-200 metų. Tai pasakytina ir apie miestų istorija: iš mažų kaimelių upių, ežerų ar vandenyno pakrantėje jie nepaprastai sparčiai tapo dangoraižiais apsatatytais megapoliais, greitai ir skausmingai pergyvendami visas augančios populiacijos negandas bei kitus drastiškus socialinius pasikeitimus.

Iš Europos atvykusiam užsieniečiui neabejotinai užima nemažai laiko perprasti šiuos ir galybę kitų skirtumų, susivokti vietinių ir nacionalinių įžymybių galerijoje. Taip pamažu susipažįstant su vietine istorija tampa aišku, kad Marshall Field's yra ne šiaip parduotuvė, o Field Museum – ne koks nors ,,lauko muziejus”, bet kad visa tai susiję su iš esmės miesto gyvenimą lėmusio ir įdomių Graveyards.com nuotr.                                                                                  pėdsakų jame palikusiuo verslininko vardu.

Daugeliui šiaurinėje Čikagos miesto dalyje ar priemiesčiuose gyvenančių nesenų atvykėlių, uoliai aplankiusių miesto centre įsikūrusius muziejus bei kitas turistines įžymybes, lieka nežinomas George Pullman vardas. Čikagos pietinėje dalyje įsikūręs Pullman priemiestis, kurį kai kas laiko neatsiejama Čikagos miesto dalimi (iš tiesų keliaujant automobiliu ar Metra traukiniu nesijaučia, kad būtum palikęs Čikagą), šiuo metu toli gražu nėra turistų traukos centras ar dažnai lankoma vieta. Vis dėlto pastaruoju metu miestelio gyventojai pastebi šiokį tokį susidomėjimą Pullman dabartimi – ir tai tik dėl keistos, savaip romantiškos ir neabejotinai tragiškos jo praeities.

Pullman – dar viena gyvenvietė, pavadinta jos įkūrėjo vardu. Tačiau šio miestelio įkūrėjas nebuvo šiaip sau eilinis didelio žemės ploto savininkas. George Pullman ir jo įsteigta gyvenvietė 1896 m. Tarptautinėje Prahos higienos bei farmacijos parodoje buvo apdovanota kaip tobuliausias pasaulio miestas. Taip, tai absoliuti istorinė tiesa, kurios materialūs įrodymai šiuo metu demonstruojami Pullman vardo muziejuje, 11141 South Cottage Grove Ave.

Kaip atsitiko, kad tobuliausias pasaulio miestas tapo užmirštas ne tik juo besižavėjusio pasaulio, bet ir jo pašonėje įsikūrusio ir jį ,,prarijusios” pramonės milžinės – Čikagos?

Viskas prasidėjo nuo naujų idėjų bei vizijos, tačiau baigėsi, deja, sakmes bei siaubo pasakas primenančiu secnarijumi. XIX a. pabaigoje į Čikagos priemiestį atsikraustė iš New York valstijos kilęs verslininkas G. Pullman. Iki tol vertęsis įvairiais verslais, jis netruko suvokti, kad pramonės bei prekybos ateitis priklauso palyginti naujam technikos išradimui – traukiniams. Geležinkelis ėmė populiarėti kaip patogus būdas pervežti sunkiems kroviniams, tačiau vis didėjo susidomėjimas geležinkeliu kaip keleivinio transporto priemone.

Didžiausias nepatogumas tuometiniam geležinkelio keleiviui buvo ne palyginti su šiandienine technika ilga kelionės trukmė, bet nepatogūs, griozdiški ir žmonėms apskritai menkai pritaikyti vagonai. Kadangi traukiniais keliauti galėjo sau leisti tik aukštuomenė ir turtingieji, kuriuos kelionė ant kietų sėdynių bei kretančių gultų nelabai viliojo, tai keleivių pervežimas geležinkeliais vystėsi ne taip sparčiai, kaip tikėtasi.

G. Pullman laikomas žmogumi, sukonstravusiu tuometinio pasiturinčio piliečio gyvenamąjį kambarį primenantį vagoną su minkšomis sėdynėmis, puikiu apšvietimu bei reguliariai tiekiamu maistu. Iš pradžių parduoti šiuos vagonus G. Pullman nesisekė, nes jie buvo pernelyg dideli, tačiau po to, kai vienas iš išradėjo vagonų buvo įtrauktas į prezidento Abraham Lincoln kūną skersai Ameriką gabenusią vilkstinę, naujųjų vagonų pirkėjai ėmė rikiuotis vienas po kito.

G. Pullman Čikagos pašonėje įkūrė naujoviškų patogių keleivinių vagonų gamyklą. Sumanus verslininkas netruko pastebėti, kad darbo našumui trukdo prastos sąlygos, kuriomis priversti gyventi jo gamyklos darbininkai, taip pat to meto verslo savininkų rykštė – nuolatiniai streikai bei nesutarimai su darbininkų profsąjungomis.

Remiantis tokia patirtimi, G. Pullman nutarė savo darbininkams pastatyti atskirą miestelį, kuriame jie būtų aprūpinti visais esminiais patogumais ir galėtų netrikdomi atsidėti darbui. Kaip rodo dokumentai, G. Pullman mėgino įgyvendinti utopinės visuomenės projektą – vieną nedaugelio realių tokių bandymų amžių sandūroje.

Visų pirma G. Pullman finansavo to meto standartais erdvių namų statybą iš visiškai šiuolaikiškai atrodančių plytų. Kiekvieno darbuotojo šeimai buvo suteiktas adekvatus gyvenamasis plotas. Kambariuose buvo įrengta elektra bei vandentiekis. Miestelis buvo pavydėtinai švarus, gatvės patogiai išplanuotos. Čia pat rikiavosi bankas, paštas, kelios kavinės.

Kurį laiką G. Pullman gyvenvietės darbinkai jautėsi gyveną tarsi rojuje, palyginti su kitiems miesto verslininkams dirbančiais žmonėmis. Jie buvo viskuo aprūpinti, jiems nereikėjo kovoti su skurdu bei nešvara. Tačiau G. Pullman įvedė keletą taisyklių, kurios patiko toli gražu ne visiems. Visų pirma, būstai, kuriuos darbininkams suteikė jų šeimininkas, privalėjo likti pastarojo nuosavybe, t.y. darbininkai negalėjo namų privatizuoti. Dėl to G. Pullman sau leido nustatyti šių namų tokias taisykles, tokios jam patiko. Nepatenkintieji turėjo bematant kraustytis kur tik jie nori ir palikti darbą gamykloje.

Be įvairiausių smulkių suvaržymų, G. Pullman kategoriškai draudė vartoti alkoholį, kas, iš jo taško žiūrint, buvo tėviškas rūpesti ,,paprastais” žmonėmis, tačiau plačiau žvelgiant, tai šiaip ar taip buvo laisvų žmonių teisių suvaržymas.

Po kelių sėkmingų metų, G. Pullman imerija ėmė byrėti. Užkluptas skolų, verslininkas ėmė mažinti anksčiau dosnius atlyginimus. Šiuo metu Pullman miestelio muziejuju demonstruojami darbuotojų čekiai, kuriuose puikuojasi kelių centų suma, kai kuriuose įrašytas sunkiai suvokiamas ,,0 dolerių”. ,,Tuščius” čekius G. Pullman ėmė išrašinėti po to, kai eilinį kartą sumažinęs atlyginimus, jis iš darbuotojų išskaičiuodavo tokią pat kaip ir anksčiau nuomą.

Be abejo, G. Pullman gamyklos darbininkai netruko pradėti protestus. Per vieną iš jų tuometinis JAV prezidentas Grover Cleveland atsiuntė federalines karines pajėgas, kurios numalšino Pullman miestelyje bręstantį sukilimą. Tačiau po jo darbininkų tėvu vadinto verslininko bei jo pavaldinių santykiai nepataisomai pašlijo.

Išradėjas bei utopinės visuomenės inžinierius gyvenimo pabaigoje garsėjo kaip sveiko proto netekęs visų nekenčiamas senas bambeklis. Jam mirus, giminės turėjo surengti slaptas laidotuves. Baimindamiesi darbininkų keršto ir galimo kūno išniekinimo, giminaičiai pasirūpino, kad G. Pullman būtų palaidotas švinu padengtame karste, o jo kapas užlietas keliais betono sluoksniais, užasfaltuotas bei ,,papuoštas” sunkiasvoriu paminklu.     

G. Pullman kapą galima rasti Čikagos Graceland kapinėse šiaurinėje miesto dalyje. Apsilankius šių kapinių informaciniame kioske, galima gauti žemėlapį, kuriame pažymėtos ir kitų vietinių garsenybių poilsio vietos. Vienos didžiausių Čikagoje medžiais apsodintos Graceland kapinės gali tapti įdomia pažintine ekskursija. Kaip ir Pullman miestelis su savo laikrodžio bokštu, erdvia miesto rotuše, buvusiais svečių namais ir G. Pullman menančiais dokumentais. Vasarą muziejus dirba nuo 11 valandos ryto iki 3 valandos po pietų. Jį galima lengvai pasiekti automobiliu arba Metra traukiniu. Daugiau informacijos galima rasti interneto adresu: http://www.pullmanil.org.