Tradicijos ir meno šventė!

Stasė E. Semėnienė

Išsibarstę po visus žemynus lietuviai, it Samuolio bitės, darbščiai dūzgia, kaupia kultūrinį lobį svarbiausiam tikslui – Tėvynei – jos labui bei neišblėstančiam atminimui. Net mūsų kilnioji patriotė Marija Pečkauskaitė primena mums: „Žmogus ateina į šią žemę ne tam, kad krautų turtus, rinktų delnų plojimus, ieškotų garbės. Visa tai yra nepastovūs, beverčiai, nykūs blizgučiai. Mūsų kelias turi būti amžinas. Kas neabejoja ir narsiai žengia, kur turi eiti, tam nėra baisaus kelio”! O kitas mūsų tėvynės meilės įkvėpėjas Vincas Krėvė tai aiškiai nušviečia: „Tėvynė – tai tas šventas žodis, kuris atplėšia ūkininką nuo arklio, darbininką nuo darbo, mokslininką nuo knygos, kuris ištraukia jaunikaitį iš mylimosios ar sužadėtinės rankų ir surenka visus žmones prie vienos vėliavos, į kurią jie žiūri didvyrio drąsumu ir kankinio meile.” Tarsi skatinami didžiojo tautos dainiaus Maironio „paimk arklą, knygą, lyrą”, mūsų tautiečiai ir išeivijoje uoliai puoselėja lietuvišką darbą, mokslą, meną.

Visi džiaugsmingai sutikome Dainų šventės atgaivinimą. 2006 m. Čikagoje įvykusi VIII Lietuvių dainų šventė (LDŠ) atnešė gražų apvainikavimą. Dainų galingo skambesio išdava – šiemet kovo 9 d. Vilniuje „Aukso paukštės” premija apdovanotas „Exultate” (lot. „Džiūgaukite”) choras (Cleveland, Ohio). Statulėlę atsiėmė choro vadovė, pedagogė, kompozitorė, VIII LDŠ meno vadovė Rita Čyvaitė-Kliorienė. O šiemet ant slenksčio beldžiasi ir kita nuostabi lietuviška meno šventė – liepos 6 d. (Mindaugo karūnavimo dieną) Los Angeles Galen Center atthe University of Sauthern California įvyksianti XIII Lietuvių tautinių šokių šventė (LTŠŠ)!

Pradedant 1957 m., maždaug kas ketveri metai, užsienio lietuvių tautinių šokių grupės rinkosi iš įvairių žemynų, dažniausiai į Čikagą atskleisti lietuvių liaudies šokio meną, tautinių drabužių margaspalvį grožį, tęsti Baltijos pakrantėje esančios tėvynės gražias tradicijas! XIII LTŠŠ pirmą kartą šįmet įvyks Los Angeles. Užsiregistravo gerokai 1,100 šokėjų: vaikų, jaunimo ir vyresniųjų. Pasipuošę kiekvienos Lietuvos srities tautiniais drabužiais, jie šokių sūkury parodys Lietuvos laukų darbus ir tipišką lietuvių gyvenimą. Rengėjai žada atverti senas lietuviškas tradicijas su trupučiu Hollywood „prieskonių”.

1944 m. plėšriai raudonai meškai vėl besiartinant prie tėvynės, 60,000–80,000 lietuvių pasitraukė į  Vakarus. 1945 m. karui pasibaigus, mūsiškiai buvo apgyvendinti Vokietijoje, stovyklose. Išeiviai nesnaudė, griebėsi darbo, kūrė kultūrinį gyvenimą: steigė mokyklas, gimnazijas, technikos kursus, teatro vienetus, chorus, taut. šokių grupes. 1948–1949 m. prasidėjo išeivių emigracija į kitas šalis. Dauguma pasuko į JAV ir Kanadą. Nors pradžioje dirbdami sunkius fizinius darbus, jie nepalūžo, bet tuoj sukruto tęsti lietuvišką kultūrą: įkūrė lituanistines mokyklas, chorus, taut. šokių grupes, atgaivino seną tradiciją – ruošė dainų ir taut. šokių šventes. Ir jau 1957 m. LB nariai surengė Čikagoje I JAV LTŠŠ, į kurią suskrido 600 šokėjų iš 18 vietovių, atstovaujančių 29 grupėms (meno vad. Bruno Shotas). „Įdomybė”, jog su lietuviais šoko Illinois gubernatoriaus William Grant Stratton (respublikonas, 1953–1961 m.) duktė.

Paskatinti labai pakilios I šventės nuotaikos, nutarta LTŠŠ rengti kas 4 metai, įtraukiant šokėjus iš Kanados, P. Amerikos, Australijos bei Europos. II LTŠŠ įvyko 1963 m. vėl Čikagoje su bemaž dvigubai daugiau šokėjų (vad. Liudas Sagys). 1,100 jų pasirodė kvadratuose (Pirmą kartą panaudoti kvadratai dėl tvarkingesnio šokių išdėstymo vaizdo.) III LTŠŠ 1968 m. Čikagoje pirmą kartą dalį šokių lydėjo choras (1,500 š.). Garbės viešnios buvo prez. R. Nixon dukros Julie ir Tricia Nixon, lydimos Julie sužadėtinio David Eisenhower, buv. prez. Dwight D. Eisenhower vaikaičio.

IV LTŠŠ 1972 m. Čikagoje šokių grupės iš P. Amerikos ir Vokietijos papildė daugiau negu 1,700 šokėjų (vad.  Genovaitė Breichmanienė). Dalyvavo garbės viešnia Pat Nixon, prezidento žmona, lydima Valdo Adamkaus bei kitų garbių asmenų. V LTŠŠ 1976 m. Čikagoje, minint JAV 200 m. nepriklausomybės sukaktį, 1,800 šokėjų „išrašė” „200” ir sušoko Amerikos liaudies šokį „Virginia Roel”. Dalyvavusiai prezidento žmonai Betty Ford buvo įteiktas austas liet. taut. drabužis. Gausiausia LTŠŠ (per 2,200) buvo VI 1980 m. Čikagoje (v. Nijolė Jasėnaitė-Pupienė). Pirmoji LTŠŠ už Čikagos ribų įvyko 1984 m. Cleveland, OH (2,000 š.). Po to buvo 1988 m. Hamilton, Ont. Kanadoje. Prie 1,800 šokėjų prisidėjo grupės iš Sydney, Australijos ir Punsko (v. Rita ir Juozas Karasiejai). IX LTŠŠ 1992 m. Čikagoje (2,000 š.) praturtino „Vėtrungė” iš Klaipėdos. 1996 m. Čikagoje X LTŠŠ (2,000 š.) buvo pagerbti visi praėjusių švenčių vadovai ir pirmininkai (v. Violeta Smieliauskaitė-Fabianovich). XI LTŠŠ 2000 m. Toronte, Ont. daugiau nei 1,600 šokėjų lydėjo „Žilvičio” ansamblio liaudies instrumentų orkestras iš Lietuvos, o jo šokėjai atliko vestuvinių šokių pynę. Paskutinėje XII LTŠŠ 2004 m. Čikagoje (1,500 š.) dalyvavo laikinai LR prezidento pareigas einantis Artūras Paulauskas. Meno vadovė Rasa Šoliūnaitė-Poskočimienė. Šįmet dalyvaus grupės iš Lietuvos: Panevėžio „Grandinėlė”, Neringos „Kalnapašė”, Vilniaus „Sugrįžus”.

Bendru taut. šokių švenčių ruošimu rūpinasi JAV ir Kanados LB valdybų sudaryti komitetai. XIII LTŠŠ meno vadovė yra Danguolė Razutytė-Varnienė.

Prieš išvykstant 11 šeimos narių (7 šoka) į XIII LTŠŠ, linkime visiems kuo gausiau ją pagerbti savo buvimu, o negalintiems, bent dosniai paremti lėšomis bei pasišventusius šokėjus dvasiškai sustiprinti, kartu pritariant jų mestam šūkiui: „Šokim, trypkim džiaugsmo šokį – su pavasario linksmybėm, su vasaros darbais!”  Tai mūsų prievolė!


Jono Kuprio nuotr.