Šienligė (sezoninė alergija ir alerginė sloga)

Dalius Kedainis, M.D.

Daugelis mūsų džiaugiasi pavasariu, nauja žaluma, gležnu prasiskleidžiančių žiedų grožiu ir aromatu. Deja, ne visi mes galime būti tokie laimingi. Mažai daliai žmonių pirmoji vyturio giesmė gali skambėti kaip pavojaus varpai. Deja, pavasaris yra sunkiausių alergijų sezonas, metas, kai paūmėja alergijos. Šios alergijos gali būti tokios intensyvios, kad mažai daliai žmonių (ypač jei jie nenaudoja specialių vaistų, apie kuriuos užsiminsiu vėliau), tenka vengti bet kokio kontakto su žiedais ir žiedadulkėm, jie negali išeiti iš namų, atidaryti langų ir t.t.

Iš tikrųjų, atėjus pavasariui, vienas dažniausių nusiskundimų, varginančių mano ligonius, yra alerginė sloga. Atėjus pavasariui, mūsų klinikoje apsilanko daugybė ligonių, kurių pagrindinis nusiskundimas yra nesiliaujanti sloga, kosėjimas, čiaudėjimas ar tiesiog alergijos. Žinoma, šie nusiskundimai gali varginti ir toliau, vasarą ar rudenį. Dažnai tai ilgai trunkantis ir periodiškai pasikartojantis nusiskundimas, labiausiai varginantis žiemos pabaigoje ir pavasarį. Šis sindromas kitaip dar vadinamas šienlige, alerginiu rinitu ar tiesiog sezonine alergija. Paprastumo dėlei toliau ją vadinkime tiesiog šienlige.

Kas yra šienligė?

Šienligė yra viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, sukeltas mažų dirginančių ore esančių dalelių. Kadangi šios dalelės gali sukelti stipriai pasireiškiantį uždegiminį organizmo atsaką, jos vadinamos alergenais, o pernelyg intensyvus organizmo atsakas — alergija.

Beje, galbūt paklausite, kuo skiriasi paprastas uždegimas nuo alerginio uždegimo. Kadangi uždegimas yra ne kas kita, kaip organizmo veikla, siekiant sunaikinti „pažeidėją” ar „įsibrovėlį”, gana vaizdingas palyginimas būtų žvirblio medžioklė. Palyginkime taiklų profesionalų medžiotoją, kuris nušautų mažą žvirblį vienu šūviu, su nacionaline gvardija, kuri pamačiusi žvirblį, pradėtų šaudyti iš 100 patrankų. Abiem atvejais, žvirbleliui nepasisekė, tik pastangos jį nukauti vaizdžiai skiriasi.

Šienlige susergama, kuomet alergenai pernelyg sudirgina kvėpavimo takų, sinusų, akių, ausų, gerklės gleivinę. Atsakydami į alergeno dirginimą, šie organai išskiria histaminą ir kitas aktyvias uždegimines medžiagas. Išskyrus histaminą, paburksta gleivinės, išsiskiria daugiau sekreto ir gleivių, atsiranda niežulys, nosies niežėjimas, pradedama kosėti ir čiaudėti, ašaroja akys. Paburkus gleivinei, užsikemša nosis, sinusai, pradeda varginti nuolatinė sloga.

Be šių, jau minėtų, simptomų, gali varginti lengvas dusulys, nuovargis, nosiaryklės dirginimas (niežėjimas ryklės gale), dažnai sukeltas taip vadinamo „užnosinio sekreto lašėjimo” (angl. Postnasal drip), pasireiškiantis nuolatiniu krenkštimu, kosuliu. Ponosinis sekreto lašėjimas atsiranda, kuomet nosies sekretas nuteka į nosies galą, ten kaupiasi ir laša žemyn, ant nosiaryklės.

Šienligė yra dažnas susirgimas, maždaug 1 iš 10 žmonių ja serga. Šienlige  lengviau susirgti, jei turite kitų alerginių sveikatos problemų, pvz., astmą, egzemą, ar jei turite genetinį polinkį šioms ligoms (jei kiti šeimos nariai jomis serga).

Beje, mokslo tyrimai parodė, kad krūtimi maitinti kūdikiai kur kas rečiau serga alerginiais susirgimais (astma, šienlige), nes maitinimo metu kartu su motinos pienu perduodami itin vertingi antikūniai.

Dažniausiai pasitaikantys alergenai yra žiedadulkės, pelėsiai, dulkės, gyvūnų kailis ir šeriai, dulkinės erkutės, žolė, medžių žievė, įvairios kitos augalų dalys. Alergijos tipai taip pat priklauso nuo to, kurioje šalies dalyje gyvenate, ar arti vandens telkinių, ar arti fermų, ar gyvenate mieste, ar užmiestyje.

Kaip šienligę nustatyti?

Šienligę nustatyti yra gana lengva. Jūsų gydytojui pakanka jus išsamiai apklausti ir labiau pasigilinti į būdingus nusiskundimus, ypatingą dėmesį atkreipiant į galimus alergenus, jūsų gyvenimo būdą, pomėgius, profesiją ir t.t.

Kiek sudėtingiau yra nustatyti, kam esate alergiški. Tam beveik reikia detektyvo įgūdžių ir pastabumo. Jei daktaras negali tiksliai nustatyti, kam esate alergiški, gali tekti atlikti alerginį odos mėginį (odos įbrėžimo testą ar odos lopinėlių testą, kuomet skirtingais alergenais padengta plėvelė priklijuojama ant odos kelioms dienoms, ir vėliau stebima odos reakcija).

Jei odos mėginiai neduoda atsakymo, gali tekti atlikti kelis kraujo tyrimus, nustatant antikūnių kiekį kraujyje. Antikūnis — speciali biocheminė medžiaga, išskiriama kraujo lastelių, atsakant į antigeno dirginimą. Šienligę nustatyti padeda bendras apžiūrėjimas, ištiriant akis, ausis, nosį, burną, plaučius.

Turėčiau paminėti, kad alerginiai mėginiai yra gana brangūs. Dažniausia gydymo strategija, įtarus šienligę, yra pradėti gydymą antialerginiais vaistais (nes visų tipų alergijos gydomos panašiai), o nesulaukus simptomų pagerėjimo, gali tekti ištirti, kokios rūšies alergija dominuoja. Tuomet daromi alerginiai mėginiai.

Gydymo būdai

Paprasta šienligė gydoma ambulatoriškai, sekant bendrosios praktikos gydytojo patarimais. Turbūt nereikia net minėti, kad pirmas ir svarbiausias gydymo principas yra nustatyti, kas sukelia šienligę, ir vengti kontaktų su alergenu, ar bent sumažinti kontakto laiką. Jei nustatysite, kam esate alergiški, jūsų nusiskundimai palengvės ir savijauta pagerės.

Keletas praktiškų patarimų:

— Namų vėdinimui ir vėsinimui naudokite centrinį oro kondicionierių vietoje lange įstatyto oro vėsintuvo ar ventiliatoriaus. Tuo sumažinsite žiedadulkių ir kitų alergenų kiekį kambario ore.

— Pabandykite naudoti oro kondicionavimo ir šildymo sistemoje specialius dulkių kiekį mažinančius filtrus.

— Uždenkite savo lovas ir čiužinius plastiko plėvele. Taip sumažinsite galimą dulkių erkučių ir pelėsių poveikį.

— Pasistenkite nuodugniai išvalyti namus, su muilu išplauti kilimus, užuolaidas, pagalves, patalynę. Dažnai siurbkite ir plaukite namus.

— Apvilkite pagalves plastikine plėvele.

— Pabandykite keletą dienų vengti kontakto su naminiais gyvūnais. Jei esate katės ar šuns savininkas, patikėkite šias pareigas draugams kelioms dienoms.

— Valydami namus ir dirbdami sode, dėvėkite respiratorių/kaukę. Jei samdote namų valytoją, išeikite iš namų valymo metu.

— Pašalinkite visus galimus pelėsius iš namų. Jei reikia, nulupkite popierinius tapetus ir išdažykite sienas.

— Laikykite langus ir duris uždarus žiedų žydėjimo metu. Jei turite kur važiuoti, neatidarykite automobilio langų, bet geriau įjunkite oro vėsintuvą.

— Vakare nusiprauskite vonioje ar duše, išsiplaukite galvą. Tuo sumažinsite dulkių kiekį ant savo odos ir plaukų, bent jau nakties metu palengvės.

Vaistai

Lengvos formos šienligė nereikalauja jokio specialaus gydymo, užtenka paprastų vaistų, kuriuos galima nusipirkti vaistinėje be recepto. Sunkesnei šienligei daktaras gali prirašyti kelių tipų vaistus:

Antialerginiai (antihistamininiai vaistai) blokuoja histamino receptorius ir neledžia išskirtam histaminui prisijungti prie jų. Taip sumažinamas histamino poveikis audiniams ir sumažėja alerginis atsakas. Beje, pagrindinis šių vaistų pašalinis poveikis yra mieguistumas. Tad jei tai jums sukeltų nepatogumų, vertėtų rinktis „nonsedating” tipo antihistamininius preparatus.

Dekongestantai sumažina gleivinės pabrinkimą, atkemša nosies takus, sinusus, akių ašarojimą. Vertėtų prisiminti apie pašalinius šių vaistų poveikius: miego sutrikimus, padažnėjusį širdies ritmą ir kraujospūdžio pakilimą.

Antialerginiai akių lašai gali būti geras vaistas, varginant alerginiam konjunktyvitui (akių išorinio dangalo uždegimui, kai peršti akis ir jos ašaroja).

Nosies antialerginiai purškikliai būna kelių tipų: steroidiniai — mažinantys uždegimą, ,,Cromolyn” (stabilizuoja uždegiminio atsako ląstelių sieneles). Beje, norėčiau paminėti, kad nederėtų vartoti vaistų, turinčių savo sudėtyje „oxymetazoline” preparatą (pvz., vaisto ,,Afrin”), nes jis po kelių dienų pablogins gleivinės paburkimą ir slogą.

Jei kartu su šienlige vargina astma ar dusulys, gali tekti vartoti trumpo poveikio purškiklius arba inhaliatorius. Šie vaistai atpalaiduoja bronchus, pagerina kvėpavimą, mažina uždegimą.

Esant sunkios formos šienligei, nepadedant kitiems vaistams, ar net išsivysčius komplikacijoms (ausies uždegimams, astmai ir t.t.), gali tekti gydytis specialiomis antialerginėmis injekcijomis („allergy shots”). Nustačius, kokio tipo alergenas sukelia šienligę, tenka įšvirkšti itin mažus alergeno kiekius po oda, palaipsniui didinant dozę. Tai darant, organizmas „atbunka” tam alergenui (desenticizuojasi). Alerginiai simptomai pagerėja po 3–6 mėnesių, bet gali tekti gydytis iki 2–3 metų, priklausomai nuo alergijos intensyvumo,  organizmo atsako ir alergeno tipo.

Šienligės trukmė

Daugeliui turbūt įdomu, kaip ilgai ši liga tęsiasi. Universalaus atsakymo pateikti negalėsiu, nes tai priklauso tiek nuo alergijos tipo, tiek nuo to, kokio intensyvumo kontaktas su alergenu (kiek dalelių ore, kaip ilgai ir kaip dažnai susiduriama su alergenu). Beje, jei turite kitų šeimos narių, sergančių alerginiais susirgimais, ar jei jūs patys sergate kitomis alerginėmis ligomis (pvz., astma, egzema), ar jei alergijos vargina nuo ankstyvos vaikystės, tuomet polinkis intensyvesnei ir ilgiau trunkančiai šienligei yra būdingas.

Vertėtų atsiminti, kad šienligė yra sezoninė ir pasikartojanti liga, kad naujos alergijos gali bet kada atsirasti ar išsivystyti, ir daugiausiai nuo jūsų pačių priklauso, kiek šienligė jus vargins. Paskutinis ir turbūt svarbiausias priminimas — pagrindinis šienligės gydymo įrankis yra jūsų rankose: venkite kontakto su alergenu ar bent jį sumažinkite.

Tad būkime sveiki !