Šmėkla virš Lietuvos

Algis Virvytis

Uždarius dabartinę sovietinę Ignalinos atominę elektrinę (AE), jei ji atlaikys dar porą metų, kas tada? Prezidentas Adamkus paskubomis pasirašė sutartį su lenkais, latviais ir estais bendromis jėgomis statyti AE Lietuvoje. Tokia sutartis yra labai gąsdinanti dėl daugybės priežasčių.

1. Kodėl statyti AE Lietuvoje, o ne Lenkijoje, kuri turi didelius svetimų žemių plotus? Nelaimei atsitikus visa Lietuva bus apnuodyta, dauguma lietuvių žus pirmą dieną, kiti ilgai kamuosis iki skausmingos mirties. Atominė radiacija šimtus metų liks žemėje, nuodys žmones, daugelis gims su įvairiausiomis ligomis, kūno deformacijomis ir protiškai neišsivystę. Panagrinėkime Japonijos nelaimę: prieš 60 metų  Amerika atominėmis bombomis bombardavo Hirošimą ir Nagasaki, dar ir šiandien matosi baisūs padariniai. Jei ir reikėtų statyti AE, tai tik ne Lietuvoje, o toli nuo jos. Geriausia vieta yra Lenkijoje, už aukštų kalnų, miškų.

2. AE atliekos liks Lietuvoje. Tai dar viena grėsmė. Lietuva mažytė, o atominėms atliekoms reikia labai didelio žemės ploto, neužtenka 100 ha, atominių atliekų saugyklai reikia mažiausiai 100 km spindulio negyvenamos vietos. Ta žemė nenaudojama nei gyvulininkystei, nei daržininkystei. Atominės atliekos laikomos labai giliai po žeme specialiai įrengtose kamerose. Atliekų kiekis kasmet daugėja, kasmet daugiau teršalų. Kas nors turėtų parodyti mūsų Prezidentui baisius padarinius, paskaityti internete apie AE ir atliekų sandėliavimą. Tūkstančius metų atominės atliekos lieka „gyvos” ir dar šiandien nežinoma, kiek ilgai jos „gyvuoja”. Mūsų Lietuva yra per daug brangi, per daug maža tam.

3. Prieš AE pasisakančių balsų Lietuvoje yra labai daug tarp profesionalų, bet spaudoje, TV, radiją — nieko. Mokslininkai, o ne politikai ar verslininkai, kurie turi tik pelną galvoje (jie net močiutę parduotų), tik jie turėtų viešai išdėstyti, kokia grėsmė laukia Lietuvos.

4. Kodėl geri kaimynai lenkai nenori pas save statyti AE, priglausti atomines atliekas? Kodėl nespausti lenkus, negirdime. Lietuvos gerove niekas neturi teisės rizikuoti.

5. Siūlau Prezidentui, visiems jo bendradarbiams, visiems visų partijų, organizacijų, gamtosaugos ir politinių bei tautinių ir religinių organizacijų ne vien vadovams, bet ir jų nariams, visiems lietuviams susipažinti su atominės elektros gamyba, su geromis ir blogomis gamybos pusėmis, su nauda ir žala, rizika žmonėms ir gamtai. Todėl patariu paskaityti apie Černobylio katastrofą, apie Amerikoje sprogusią atominę elektrinę Three Mile Island. Patarčiau perskaityti apie atominių atliekų saugojimą. Amerika, turinti tūkstančius kvadratinių km neapgyventų plotų, dykumų, kalnų, nenori atominių atliekų savo šalyje saugoti, ieško kitų neturtingų ir atsilikusių „Trečiojo pasaulio” šalių, kurios apsiimtų atomines atliekas saugoti už atlyginimą.

6. Siūlau, gerai išnagrinėjus, išdėsčius viską atvirai kaip ant delno, visai tautai duoti progą susipažinti, pagalvoti ir tik tada veikti. Atominės elektrinės statyba Lietuvoje turi būti uždrausta visiems laikams. Jei kas drįstų ginčytis, sakydamas, kad sutartis jau pasirašyta — sutartys yra pasirašomos, o sąlygoms pasikeitus — sulaužomos, dar rašalui po parašu neišdžiūvus. Sutartis nieko nereiškia, žvilgtelkim į istoriją.

7. Dar daugybė varginančių klausimų: kas projektuotų AE, kas tikrintų planus, kas statytų, kas prižiūrėtų statybas, kas kontroliuotų statybos išlaidas, kas ir kaip būtų atsakingas už netinkamus planus, už blogą statybą, blogas medžiagas, o kur kyšiai, suktybės, vagystės? Kas bus kontrolierius, kas bus revizijos komisijoje ir t.t. Kuo galime pasitikėti ir kuo ne? Kas sąžiningai dirbs su mumis, o kas ne? Negalima akis užmerkus tarti: visi geri žmonės, visais pasitikime. Geras pavyzdys Amerikoje: Boston pastatytas tunelis turėjo būti baigtas prieš 4 metus, bet statyba užsitęsė iki 2006 metų, turėjo kainuoti apie 200 milijonų dolerių, kainavo dešimkart daugiau. Praėjusį pavasarį nuo tunelio lubų nukrito viena didžiulė cemento plokštė, užmušė vieną moterį automobilyje, važiavusią su vyru. Daug milijonų kainuos atlyginti šeimai už nužudytą vaikų motiną ir žmoną. Pernai rudenį vanduo pradėjo bėgti per tunelio sieną, užtaisė, kitur pradėjo bėgti ir dabar vanduo bėga jau keliose vietose tūkstančiais litrų per dieną iš kiekvienos atsivėrusios skylės. Čia ne atominė žudanti radiacija, čia tik vandenėlis. Tunelį žada netrukus uždaryti, jei nepasiseks užkamšyti skylių. Visi dirbę ir pelnęsi iš to tunelio statybos dabar apimti baimės, daugelis rangovų jau paduoti teisman, kiti skuba išmokėti milijonines sumas atsilyginti už blogą darbą, kad nereikėtų stoti prieš teismą, nes žino, kad stojus prieš teisėją daugiau kainuos.

8. Lietuvoje yra daug gerų, mokytų žmonių, kurie susidomės šia pražūtinga statyba Lietuvai. Mokslo žmonės, sukruskite ir apsaugokite Lietuvą. Ar dabartinė sutartis tikrai yra Lietuvos naudai — lenkai turės daugiau nei 60 proc. akcijų. Kodėl lenkai, o ne Lietuva, ant kurios žemės rizikuojama statyti tą baidyklę?

9. Viso pasaulio lietuviai pabuskime, įsigilinkime ir prieštaraukime, griežtai prieštaraukime tai statybų grėsmei Lietuvoje.

10. Ką daryti atsisakius AE statybos? Lietuvoje yra daug upių, upelių, kuriuos galima užtvenkti, Lietuvoje pučia vėjai — vėją pakinkyti, šviečia saulė — saulės jėgą panaudoti, yra medžių atliekų nuo medžio apdorojimo įmonių, yra durpių, o ko daugiau reikia? Pritaikyti visas galimybes ir likti nuo AE ir nuo kaimynų nepriklausomais. Tegu jie patys „kepa” AE atliekose.

11. Derybininkai turi būti gerai paruošti specialistai: apsukrūs, kieti derybininkai, galintys išsiderėti Lietuvai naudingas sutartis. Techni  nių sutarčių — profesionalai inžinieriai, mokslininkai, o ne dabartiniai politikai. Prezidentas dosnus visiems, bet ne Lietuvai. Jis netin  ka deryboms, jam patinka būti Kalėdų seneliu, dovanoti ,,Mažeikių naftą” Kalėdų proga, o ne ką nors išsiderėti Lietuvai. Visos rizikingos sutartys turi būti ne vieno mirtingo žmogaus atsakomybė, bet visos tautos. Budėkime, neįsileiskime AE į Lietuvą.