Atpažinkime širdies smūgį (ūmų miokardo infarktą)

Dalius Kedainis, M. D.

Kas yra širdies smūgis ir kaip jis pasireiškia? Ar turėtume jaudintis, pajutę maudimą širdies plote? Ar skausmas kakle, ar nugaroje galėtų būti susijęs su širdies ataka? Ką daryti, jei pajutote diegimą širdies plote, kuris praėjo po 5 sekundžių? Ar skambinti 911, jei jaučiate padažnėjusią neritmišką širdies veiklą (lietuviškai dar kitaip vadinamą širdies permušimais, o angliškai — ,,palpitations”)?

Vėlgi, kita vertus, jei jums jau diagnozavo širdies kraujagyslių ligą, ir karts nuo karto jaučiate skausmą širdies plote, vadinamą angina ir kaip atskirti, ar vėl atsiradęs ūmus skausmas reiškia ūmią širdies ataką, ar tai tik vienas daugelio stabilios anginos priepuolių?

Na, ir dar vienas esminis klausimas: ką daryti, ištikus ūmiam, stipriam širdies skausmui? Ką daryti, kol atvažiuos paramedikai? Ar gerti kokius vaistus? Ar atsigulti? Ar stengtis giliau kvėpuoti, ar bandyti sulaikyti kvėpavimą?

Daugumai mūsų turbūt širdies smūgis nuo seno asocijuojasi su filmų suformuotu, dramatišku ligos įvaizdžiu, kuomet sunkaus fizinio ar emocinio streso akivaizdoje asmuo staiga sustingsta, griebiasi už širdies ar prispaudžia sugniaužtą kumštį prie širdies, ir po kelių sekundžių susmunka ant žemės. Kiek pagrįsta ir kiek tikra yra ši legenda?

Po šitiek klausimų, turėsiu skaitytoją nuvilti, kad atsakymai yra gerokai apibendrinti, taikomi visiems ir kartu kiekvienam asmeniui atskirai. Iš profesinės pusės, kasdien mūsų ligoninės priimamajame apžiūrime apie 20 ligonių, besiskundžiančių širdies skausmu, ir tik vienas ligonis tą dieną ar net kas kelios dienos iš tikrųjų patiria tikrą širdies ataką. Tad nenustebkite, jei, vadovaudamiesi patarimais šiame rašinyje, ir nuvažiavę į ligoninės priimamąjį, dažniausiai būsite stebimi, ar net paguldyti į ligoninę vienai dienai, kad iš tikrųjų būtų įsitikinta, ar neturėjote širdies atakos ir nesergate išemine širdies kraujagyslių liga, kad jums padarys keletą kraujo tyrimų, užrašys elektrokardiogramą, dažniausiai kitą rytą atliks širdies krūvio mėginį (angliškai —  ,,stress test”).

Galbūt nustebsite sužinoję, kad didžioji širdies atakų dauguma pasireiškia kitaip, subtiliau, nei minėtas holivudiškas scenarijus. Tikrovėje širdies skausmas yra dažniausias ir dominuojantis nusiskundimas, bet dažnai jis nebūna itin intensyvus, gali pasireikšti kaip širdies maudimas, sunkumas krūtinėje, slegiantis jausmas („tarsi dramblys ant krūtinės sėdėtų”). Dažnai šis skausmas plinta į kaklą, kairę ranką, petį. Kartais kažkoks nepatogumas petyje ar rankoje pasireiškia ne skausmu, o rankos tirpimu, nejautra.

Krūtinės skausmas vadinamas angina. Ją sukelia kraujotakos nepakankamumas, užsikimšus ar kritiškai susiaurėjus vienai, ar kelioms širdies kraujagyslėms. Dažniausiai tai atsitinka, pažeidus vieną iš cholesterolio ir kalcio pilnų plokštelių kraujagyslės sienelėje (aterosklerotinei plokštelei). Šioje vietoje išsivysto trombas, sutrikdantis kraujo pristatymą į didelę  dalį širdies raumens, kurį paprastai maitina minėta širdies vainikinė arterija. Be širdies skausmo, gali išsivystyti širdies aritmija, kuomet, sutrikus širdies ritmui, širdies raumuo nepajėgia efektyviai susitraukti ir pompuoti kraują. Dėl to dar labiau pablogėja kraujotaka ir taip išsivysto ydingas ligos ratas. Kiek rečiau širdies kraujotaka sutrinka ne dėl trombo, bet dėl vainikinės arterijos spazmo. Vis tik širdies skausmas yra dažniausias ir svarbiausias ligos požymis, sukeliamas širdies raumens pažeidimo.

Svarbu širdies skausmą atskirti nuo kitų krūtinės skausmų, kuriuos gali sukelti rėmuo (gastroezofaginis refliuksas), krūtinės skeleto raumenų skausmas ir t.t. Širdies skausmas skiriasi ne tik savo intensyvumu, bet ir tuo, kad jis dažnai pablogėja fizinio aktyvumo metu, pagerėja ramybėje ir išgėrus nitroglicerino (specialaus vaisto, kuris naudojamas numalšinti ūmų širdies skausmą. Šis vaistas naudojamas po liežuviu), nesusijęs su mityba ir dieta, pagerėja ir pablogėja bangom, dažnai lydimas dusulio, šalto prakaito pylimu (diaforeze), širdies permušimais, bendru silpnumu, pykinimu ar vėmimu, galvos svaigimu, dažnai intensyviu galvos skausmu, ypač vyresniems pacientams.

Tuo tarpu rėmuo yra dažniausia krūtinės skausmo priežastis. Jį sukelia maisto atpylimas iš skrandžio į stemplę pavalgius. Šio tipo skausmas dažniausiai graužiantis, apatinėje krūtinkaulio dalyje, dažniausiai užeinantis po maisto ir lengvai numalšinamas rugštingumą mažinančiais vaistais. Šis skausmas nenumalšinamas poilsiu ar nitroglicerinu, retai kada lydimas dusulio ar širdies permušimų.

Svarbu atsiminti, kad moterys rečiau skundžiasi tipiškais širdies smūgio simptomais ir dažnai jas vargina gan netradiciniai simptomai: ūmus nepatogumo jausmas viršutinėje pilvo dalyje, staigus nepaaiškinamas silpnumas, pykinimas, galvos svaigimas.

Svarbiausias principas, įtarus širdies ataką, yra veikti greitai ir efektyviai. Užėjus ūmiam širdies skausmui, reikėtų pabandyti nusiraminti, išgerti nitroglicerino ir skambinti 911 kuo greičiau, patartina nedelsti ilgiau nei 5 minutes, jei skausmas nepraeina. Svarbu atsiminti, kad esminis faktorius, dažnai iš esmės nulemiantis širdies atakos baigtį, yra greitai ir laiku suteikta kvalifikuota medicinos pagalba. Suteikus medicinos pagalbą per pirmas 60 minučių, mirtingumas nuo širdies smūgio sumažėja kelis kartus. Taigi, ištikus širdies smūgiui, nepatartina delsti, „laukti ir pažiūrėti, kas bus toliau”, bet nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Be jau minėto nitroglicerino, patartina išgerti 1 tabletę aspirino, kuris neleis kraujo plokštelėms kibti vienai prie kitos ir tuo sumažins trombo vystymosi greitį. Paprastas aspirinas šiuo atveju yra nepamainomas, jis gerokai sumažins mirtingumo riziką.

Širdies ataką ligoninėje nustatome, remiantis ligonio istorija, elektrokardiogramos duomenimis, specialiais kraujo testais, vadinamaisiais širdies enzimais, kurių lygis keliagubai padidėja, esant ūmiam širdies raumens pažeidimui. Širdies veikla nuolat sekama, prijungus širdies monitorių ir uždėjus specialius elektrodus ant kūno.

Jei jums pasisekė ir po pirmų 12 ar 18 valandų širdies atakos tikimybė buvo atmesta, tai dar nereiškia, kad jūs nesergate išemine širdies liga ir kad šis skausmas nepasikartos artimiausioje ateityje. Dažniausiai prieš išrašant iš ligoninės, rekomenduojama padaryti širdies krūvio mėginį. Retkarčiais šis testas atidedamas kelioms dienoms ir atliekamas ambulatoriškai. Šis testas gali išryškinti slaptą širdies ligą. Remiantis šio testo rezultatis, gydytojai padaro svarbius sprendimus, kokiais vaistais jus gydyti ir ar reikalingas papildomas širdies ir kraujagyslių ištyrimas.

Turbūt nereikia minėti sveiko gyvenimo bei atsikratymo įpročiais svarbos tolimesnei išemines ligos prevencijai. Nepamirškime sveikos mitybos, fizinio aktyvumo, cholesterolio kontrolės, kūno  svorio kontrolės, kraujo spaudimo kontroles, diabetu sergantiems — geros kraujo gliukozės kontrolės.

Pagrindinis patarimas, kurio svarbą norėčiau primygtinai pabrėžti, yra:

Ištikus širdies  skausmui  ar kitiems  požymiams  ir įtarus  širdies  ataką,  nedelsiant ieškokite kvalifikuotos medicinos pagalbos. Kiekviena uždelsta minutė  mažina tikimybę, kad jei šis širdies skausmas  yra sukeltas  ūmios širdies  atakos, ligos gydymas bus palankus. Nedelskite. Geriau kelis kartus apsilankyti ligoninės priimamajame be reikalo, nei pražiūrėti širdies ataką. Nežaiskite ,,Palauksime ir pažiūrėsime, kas bus toliau” žaidimo. Tikrąja  šios  frazės  prasme,  dažnai  tai yra  gyvybės  ar  mirties klausimas.

Tad būkime sveiki!