,,Antros jaunystės” choras. Vinco Žebertavičiaus nuotrauka.


Sunny Hills LB apylinkės lietuviai

Sigita Šimkuvienė-Rosen
JAV LB Krašto valdybos vicepirmininkè

Miestelis gražiu pavadinimu Sunny Hills (Saulėti kalneliai) yra netoli Panama City miesto. Jame gyvena keletas šimtų gyventojų, iš jų apie 40 šeimų — lietuvių. Pirmieji lietuviai pradėjo kurtis šiame Floridos kampelyje apie 1978 metus, daugiausia jų atvyko iš Čikagos, Detroit, New York.

Sunny Hills LB apylinkė veikia prie Šv. Teresės katalikų bažnyčios parapijos. Lietuviai kartu su lenkais gražiai bendradarbiauja ir dalijasi patalpomis parapijoje. Klebonas Francis Szczykutowicz yra labai palankus lietuviams, jau daugiau kaip 35 metus jis dirba šioje parapijoje, tad apylinkės lietuviams Mišias laiko gražia, taisyklinga lietuvių kalba. Man teko klausytis jo pamokslo, skirto Lietuvos Nepriklausomybės šventei paminėti, kurio metu labai gražiai kalbėta apie lietuvių tautos kelią į Nepriklausomybę.

Apsidžiaugiau gavusi pakvietimą dalyvauti LB Sunny Hills apylinkės renginyje – Vasario 16sios Lietuvos Nepriklausomybės 90 metų minėjime. Šiame pušynų apjuostame miestelyje sutikau nuostabių žmonių, kurie visą savo gyvenimą atidavė lietuviškai veiklai. Apie juos ir norėčiau papasakoti.

LB apylinkės pirmininkė Elena Žebertavičienė

Ji — tas žmogus, kuris sugeba viską: gražiai dainuoja, vaidina, eiles skaito, rašo scenarijus, progines eiles eiliuoja, skaniai valgį gamina. Maloni moteris gerai sutaria su įvairaus amžiaus lietuviais, ji moka pritraukti ir suburti žmones. Šios apylinkės nariai džiaugiasi ir myli savo Elenutę.

Paklausus, kokius dainavimo mokslus ėjo, Elena išdavė paslaptį, kad meilė dainai atėjo iš giminės. Jos teta Elena Bazarienė, žymaus lietuvių kompozitoriaus Antano Bazaro žmona, turėjo daug įtakos Elenos muzikiniam lavinimui. Augusi Žemaitijoje, Telšių rajone, kaimo kalvio ir namų šeimininkės penkių vaikų šeimoje, ji dažnai turėjo progos svečiuotis pas savo gerąją tetulytę Eleną, kurios namuose visada skambėdavo muzika, rinkdavosi žmonės. E. Bazarienė buvo įžymių Lietuvos dainininkų Saulevičiūtės ir V. Noreikos pirmoji dainavimo mokytoja. Daina lydi Eleną visą jos gyvenimą ir dabar jos sodrus balsas žavi visus įvairių renginių proga. Dainuoja ji ne tik su choru, bet ir solines dainas.

 Prieš septyniolika metų atvykusi į JAV ir sutikusi savo antrąją pusę Vincą Žebertavičių, Elena visa galva nėrė į Lietuvių Bendruomenės gyvenimą. Net Lietuvoje dirbdama pašto viršininke Vilniaus rajone, šiltnamių kombinate, ji sugebėjo suburti žmones saviveiklininkus įvairiems pasirodymams. Tad gyvenimo įgyta patirtis labai pravertė ir čia, JAV, puoselėjant lietuvišką veiklą. Vinco ir Elenos Žebertavičių namuose visas šūsnis albumų su nuotraukomis iš teatro ,,Aidas” ir choro ,,Antra jaunystė” renginių.

E. Žebertavičienė yra viena iš pirmųjų, subūrusi Detroit lietuvius į teatro mėgėjų būrį. Garbingoje vietoje ant sienos puikuojasi šio teatro mėgėjų surašytas nuoširdus laiškas, skirtas Elenai, kurio negaliu nepacituoti: ,,Mes lenkiame galvas Jūsų žilai sruogelei. Jūsų meilės kupinai širdelei. Jūsų neapsakomai energijai ir neišmatuojamam entuziazmui. Jūs įsodinote kiekvienam iš mūsų po daigelį savo teatrinės patirties, įskiepijote kiekvienam norą tą teatrą pažinti ir paliesdama kiekvieną mūsų savo kantrybės ‘lazdele’ pademonstravote, kaip visa tai apjuosus lietuviška dvasia, gimsta stebuklas vadinamas SPEKTAKLIU… Dėkojame Jums už džiaugsmą ir suteiktą galimybę kitus padaryti laimingais, už sugebėjimą šimtuose veidų išpaišyti šypsenas ir šimtuose akių įžiebti juoko kibirkštėles.”

E. Žebertavičienė džiaugiasi, kad jai pavyko išjudinti ir Sunny Hills apylinkės narius, sudaryti stiprią valdybą. Vicepirmininkas Algirdas Nakas ir jo žmona Julija, iždinininkė Judita Mamaitytė ir Olga Mamaitienė, Albina ir Jonas Vyšniauskai,  Onė Adomaitienė, Alfonsas ir Bronė Nakai, Algirdas Savickas, Valė Zubavičienė, Julija Čepukienė, Genė Beleckienė, Juozas ir Julija Mačiulaičiai — tai žmonės, į kuriuos Elena visada gali kreiptis, jie visada padės ruošiant renginius.

Šventiniame minėjime skaitovas Elenos vyras Vincas Žebertavičius deklamavo Bernardo Brazdžionio ,,Lietuvos vardą”. Šios eilės mane visada jaudina, bet Vinco perskaitytos jos man nuskambėjo giliau, jausmingiau. Elena džiaugiasi savo mylimo vyro parama ir pagalba puoselėjant lietuvišką veiklą.

Šventės metu turėjau progos išgirsti nedidelio choro ,,Antra jaunystė” atliekamas dainas. Jų vadovė Genė Beleckienė sugebėjo paruošti gražų Nepriklausomybės šventei skirtą koncertą.
   
Alfonsas Nakas – nepailstantis visuomenininkas
 
Šventiniame minėjime buvo pagerbtas Alfonsas Nakas. Jam turėjau garbės įteikti Padėkos raštą, pasirašytą JAV LB Krašto valdybos pirmininko Vyto Maciūno už nuoširdžią ir ilgametę lietuvišką veiklą. Su  Alfonsu buvau pažįstama neakivaizdžiai – iš jo įdomių straipsnių ,,Drauge”, tad labai džiaugiausi, kad teko laimė pabendrauti atvykus į Sunny Hills miestelį. Alfonsas — mielas aukštaitis iš Rūdžių kaimo Kamajų valsčiaus, Rokiškio rajono. Savo mokslus pradėjo Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijoje Rokiškyje, 1944 m. baigė Vilniaus suaugusių gimnaziją, pasitraukęs į Vokietiją 1946-1947 m. Miunchene studijavo teisę. Nuo pat jaunystės įsitraukė į aktyvią lietuvišką veiklą. 1947 m. dirbo akademinio jaunimo ,,Šviesos” sambūryje Miunchene, redagavo satyrinius laikraščius. 1949 m. atkeliavo į JAV ir apsigyveno Detroit, MI. Dirbo ,,Crysler” automobilių dirbtuvėse vyr. braižytoju. Nuo 1948 m. Alfonsas bendradarbiauja lietuviškoje spaudoje, spausdino eilėraščius, prozos vaizdelius. Jis suredagavo 1984 m. vykusios Tautinių šokių šventės knygą, parašė straipsnių J. Prunskio redaguotoms enciklopedijoms. Aktyvus bendruomenininkas parašė daugiau nei 5,000 straipsnių įvairiomis temomis. Ir dabar, nepaisydamas savo garbaus amžiaus, pagal galimybes A. Nakas prisideda prie lietuviškų renginių, aprašo juos spaudoje, mielai su žmona Brone ir dukra Vida juose dalyvauja. Apylinkės žmonės labai myli ir gerbia Alfonsą ir jo šeimą, laiko pavyzdžiu visiems.
    
Algirdas Nakas – aktyvus sportininkas

Negaliu nepaminėti ir dar vieno svarbaus žmogaus apylinkėje – vicepirmininko Algirdas Nako. Tai linksmo ir sportiško sudėjimo aukštaitis, Alfonso Nako brolis. 1943-1944 m. Vilniuje lankė švietimo vadybos kursus kūno kultūros mokytojams parengti. Pasitraukęs į Vakarus, 1945-1947 m. Miunchene, Vokietijoje studijavo veterinarijos mokslus. Kaip ir dauguma lietuvių 1949 m. atvyko į JAV ir apsigyveno Detroit. Savo sportinę veiklą pradėjo dar Vokietijoje, kultivavo kalnų sportą, priklauso Bavarijos alpinistų sąjungai. Dirbo Dainavos stovykloje vandens saugos instruktoriumi, treniravo gelbėtojus, dalyvavo slidinėjimo varžybose JAV, Kanadoje. 1998 m. Lietuvoje, Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse, laimėjo bronzos medalį lauko teniso varžybose. Nuo 1985 m. palaiko glaudų ryšį su Lietuvos alpinistais. Nuo pat atvykimo į Sunny Hills apylinkę Algirdas uoliai dalyvauja lietuviškoje veikloje, yra puikus renginių organizatorius ir talkininkas.

Ankstų sekmadienio rytą Kamajų valsčiaus vaikinas aprodė man Sunny Hills apylinkę, supažindino su jos istorija, aišku, ir su savo gražuole žmona Julija, kuri mus spėjo ir arbata pavaišinti. Buvo įdomu išgirsti, kaip jie susipažino. Pasirodo, suvedė juos parapijos piknikas Toronte. Po pusantrų pažinties metų pora susituokė ir štai jau gyvena 57 metus kartu, džiaugiasi savo vaikais dukra Rūta, gyvenančia Panama City, sūnumis Algirdu, gyvenančiu Connecticut, ir Kęstučiu, gyvenančiu Čikagoje.
   
Julija Pačinskaitė–Čepukienė
 
Ši moteris labai miela ir nuoširdi, globoja naujai atvykusius, aktyviai prisideda prie renginių, yra parapijos komiteto narė. Jos likimas susiklostė labai įdomiai. Savo mylimąjį Balį Čepuką ji sutiko dar 1939 metais, kai jis — ,,amerikontas”, atvyko į Anykščių dvarą. Balys gražiai grojo akordeonu, Julijana buvo gražuolė, Kavarsko miestelio dainininkė, tad netrukus pora susituokė (1942 metais). Karo metu Julijana padėjo partizanams, buvo ryšininkė, 1946 m. šeima persikėlė į Lenkiją. Net 12 metų Julijai teko gyventi Lenkijoje, iš jų ketverius metus vienai, mat Balys dar 1950 m. išvyko į JAV, apsigyveno New York. 1957 m. J. Čepukienei pavyko susitvarkyti dokumentus ir jai buvo leista atvykti pas vyrą. Net 25 metus šeima pragyveno NY, dalyvavo LB Queens apylinkės veikloje. Nuo 1978 m. Julijana ir Balys gyvena Sunny Hills. Netekusi Balio, Julija ir toliau aktyviai veikia apylinkėje.
  
Kiti svarbūs apylinkės žmonės

Šioje nedidelėje apylinkėje yra moteris, kuri labiausiai pasaulyje myli gėles, turi gražius gintaro papuošalus (visos moterys akių nenuleido nuo jų šventės metu, tarp jų ir aš).  Aišku, myli ji ir savo šeimą – vyrą Joną ir vaikus. Tai — Albina Vyšniauskienė. Jos sukurtomis puokščių kompozicijomis negalėjau atsigėrėti. Elena Žebertavičienė pašnibždėjo, kad Albina visus renginius padabina savo sukurtomis puokštėmis, jubiliatus apjuosia neįprastais lapų vainikais, sukuria jiems gėlių sostą.

Noriu paminėti dar vieną labai linksmą moterį – Onę Adomaitienę. Ji mums, susirinkusiems prie vaišių stalo, Elenos ir Vinco Žebertavičių namuose rokavo žemaitiškas ,,rokondas”.

Sunny Hills apylinkės lietuviai turi ir savo spaudą. Tai dviejų aukštaičių mamos Anelės Pečkaitienės ir dukros Ritos Slataitės laikraštėlis ,,Šis bei tas, visko po truputį”. Moterys laikraštį pradėjo leisti, kai apylinkei dar vadovavo pirmininkė Genė Gedminienė. Jau septinti metai, kai šis spaudos kūrinys pasiekia Sunny Hills gyventojus. Jį išlaiko skaitytojai – rėmėjai. Jame gausu įvairios medžiagos iš vietos lietuvių gyvenimo, yra įvairių pasiskaitymų, juoko kampelis. A. Pečkaitienė turi išleidusi ir savo poezijos rinkinį ,,Jausmų trupiniai”. Eilėraščiuose daug jausmingumo, kalbama apie meilę tėvynei, motinai, draugams, gamtai.

Išvykdama iš Sunny Hills miestelio išsivežiau ne tik saulėtos Floridos kampelio prisiminimus, bet ir gerus jausmus ir pagarbą visos apylinkės žmonėms už jų nepailstantį darbą išlaikant ir puoselėjant lietuvišką dvasią. Ačiū Jums!