Susitikimai Lietuvoje

Laima Apanavičienė

Po devynerių metų pertraukos Lietuvoje viešėjau vasarą. Ankstesniais kartais vis tekdavo tai anksti pavasarį, tai rudenį, tai žiemą ten nukakti. Lietuva graži visais metų laikais, tačiau vasara – gražiausias laikas ją aplankyti. Graži gamta, pajūris, upės ir ežerai, besidriekiantys laukai – yra kur ,,paganyti akį”. Gražūs ir žmonės. Gal vasara juos irgi veikia – labiau šypsosi, draugiškai kalbasi, na, o moterų mokėjimas rengtis – negali akių atitraukti.

Viešnagės metu turėjau keletą įdomių susikimų, kurie, manau, bus įdomūs ir mūsu skaitytojams.

Magdalenos Stankūnienės dėka teko susitikti su nuostabiomis moterimis - Gražina Marija Mareckaite (teatrologė, žurnalistė) ir Ingrida Korsakaite (meno istorikė), parašiusia  knygą ir apie  grafiką Viktorą Petravičių). Tai moterys daug davusios Lietuvos kultūrai. Atrodo paprasta akimi jų darbai nematomi, tačiau, kai paskaitai jų darbus, supranti, kaip šioms moterims rūpi lietuviška kultūra, Lietuvos meno reikalai. 

Kęstučio Šiaulyčio nupieštas 
sraipsnio autorės šaržas.

,, …Trys elementai – gamta, veiklumas ir dvasingumas – turėtų būti Lietuvos kelrodė žvaigždė. Jei Dievas nepagailėtų mums išminties”, – sako G. Mareckaitė savo atsakymuose į ,,Baltąją anketą”, kurią skelbia laikraštis ,,Lietuvos žinios”.

Visiškai netikėtas, neplanuotas man buvo susitikimas su žinomu ne tik Lietuvoje bet ir visame pasaulyje fotomenininku Pauliu Normantu, užklydusiu į kavinę ,,Trys drambliukai”, kur mes kalbėjomis su anksčiau minėtomis pašnekovėmis. (Atrodo, kad ši kavinė, įsikūrusi netoli restauruojamos Kotrynos bažnyčios, tampa Vilniaus menininkų lankymosi vieta).

Keliautojas ir fotomeninkas Paulius Normantas buvo tik ką sugrįžęs iš kelionės po Nepalą. Keliaudamas po Rytų šalis P. Normantas sukaupė daugybę medžiagos. Gruodžio mėn. Bankoke bus atidaryta 200 fotografijų paroda, ten pat, tik kitoje galerijoje veiks jo paroda apie Mahatmą Gandį. Virš dvidešimt metų gyvendamas Vengrijoje, bet kasmet gįžtantis į Lietuvą, jis keliauja po pasaulį, fiksuodamas gyvenimo akimirkas. Yra surengęs daugybę parodų, apdovanotas įvairiausiomis premijomis ir prizais. Vienas paskutiniųjų jo apdovanojimų – P. Normantas tapo šių metų Vengrijos fotografų sąjungos laureatu, jam įteikta piniginė premija. Kalbėjome ir apie jo fotografijos parodą Čiurlionio galerijoje. Kas žino, gal ir pamatysime pasaulį Pauliaus akimis. Labai norisi tuo tikėti.

Teko susitikti ir su grafike Nijole Šaltenyte, kurios parodą Čiurlionio galerijoje numatome atidaryti rugsėjo pabaigoje.  Tai jau antroji šios meninkės paroda Čikagoje. Prieš keturis metus jos paroda buvo Balzeko lietuvių kultūros muziejuje. ši paroda skirta jubiliejui – menininkės šešiasdešimtmečiui. Aptarėme būsimos parodos reikalus.

Susitikau su žinomu Lietuvoje akvarelistu Kęstučiu Šiaulyčiu, važinėjančiu po Lietuvą ir liejančiu akvareles apie dar likusią Lietuvos senovę, vis atrandantį grožį senoje kaimo bažnytėlėje, matantį kontrastus tarp dabarties ir praeities, besidomintį mažais Lietuvos miesteliais ir jos gamta.

Lankiausi namuose ir pas Ilja Bereznicką, sveikstantį po ligos, nepasiduodantį, daug dirbantį. Šiuo metu I. Bereznickas ne tik kuria animacinius filmus. Jis daug dirba iliustruodamas vadovėlius, kartu su kitais  keturiais autoriais pradėjo leisti spalvingą, vaikams skirtą žurnaliuką ,,Drambliukas Sampopo”.

Parsivežiau vieną jo egzempliorių ir su susidomėjimu perskaičiau. Jame atsiveria pasakų skrynelė, yra kampelis smalsučiams, man labai patiko skyrelis ,,Šmukštaro palėpėje”, kur gali rasti atsakymus į tokius idomius klausimus kaip ,,Ką bendra turi Mėnulis ir mėnuo?”, ,,Kas yra Paukščių takas?” ir t. t. Skaitydamas šį žurnaliuką gali pagilinti ir savo lietuvių kalbos žinias, mat ten yra skyrelis ,,Gramatuko patarimai”. Viename iš žurnalų yra interviu su jauna dailininke Jūrate Leikaite, kurios animacinį filmuką, sukurtą pagal Viktoro Petravičiaus darbų ciklą ,,Marti iš jaujos”, matė ir Čikagos žiūrovai. O kur dar įvairiausi kryžiažodžiai, piešinėliai-žaidimai…

Susitikau ir su kitu čikagiečiams pažįstamu menininku – kino režisieriumi Arvydu Barysu, kuris į susitikimą atkako iš Nidos, kurioje suka filmą apie Tomą Maną. Arvydas jau užbaigė kino juostą ,,Gintaro kelias” ir yra pakviestas dalyvauti kino festivalyje Venecijoje. Šalia visų šių darbų kuria ir pirmąją savo vaidybinę juostą.

Svečiavausi buvusio čikagiečio Leono Narbučio, jau apie pora metų įsikūrusio Vilniuje, namuose. Gražiai įsikūręs netoli Neries upės kranto, nepamiršta Čikagos, seka joje vykstančius kultūrinius įvykius. Jo darbo kambaryje guli ir laikraštis ,,Draugas”. O ir mūsų kalba sukosi apie būsimas parodas Čikagoje.