Sveikiname 8-ąją dainų šventę

Danutė Bindokienė

Liepos 2–oji jau ranka pasiekiama. Jau beveik girdime jaudinančius dainų šventės garsus, jaučiame širdį, plakant lūkesčių išsipildymo džiaugsmu. Rytoj keliom valandom užmiršime, kad gyvename toli nuo tėvynės, kad esame išsisklaidę po visus planetos užkampius: mus visus draugėn suves lietuviška daina. Lietuvių patarlė teigia, kad ,,daina darbą lengvina, daina vargą mažina”. Argi reikia stebėtis, kad mūsų darbščioji, daug vargų kentėjusi tauta sukūrė tiek dainų? Kai žmonės kartu dainuoja, išnyksta nesutarimai, nušvinta saulėta nuotaika ir gyvenimas palengvėja.

Prieš pusšimtį metų Čikagoje suruošta pirmoji JAV ir Kanados lietuvių dainų šventė. Šiemet — tik aštuntoji. O, atrodo, per tokį ilgą laiką turėtų būti jų daug daugiau, nes juk buvo nutarta dainų ir tautinių šokių šventes — paeiliui — ruošti kas ketveri metai. Bet šiandien tai nelabai svarbu, šiandien gyvename džiaugsmingomis VIII Dainų šventės nuotaikomis.

Vis dėlto gera prisiminti ir tai, kas buvo, pavartyti buvusių švenčių leidinius (esame tikri, kad daugelis buvusių choristų arba jų šeimų dar juos turi). Kai kurie palyginti kuklūs, kai kurie puošnesni, geriau paruošti, bet visų puslapiai mirgėte mirga chorų nuotraukomis, rengėjų veidais, visų, bet kuo prisidėjusių prie šventės ruošimo, pavardėmis.

Kiek daug anuomet veiklių, pasišventusių žmonių jau esame praradę! Iš pirmosios (1956 m. liepos 1 d.) dainų šventės vykdomojo rengimo komiteto nuotraukoje besišypsančių veidų tik E. Blandytė dar tarp gyvųjų, ir Vytautas Radžius dar veiklus — dainuoja Lietuvių operoje, redaguoja ,,Lietuvių balsą”... Iš pradėjusių gelsti I dainų šventės leidinio puslapių į mus žvelgia iškilieji muzikai: Juozas Žilevičius, Bronius Budriūnas, Alfonsas Mikulskis, Alice Stephens, ses. Bernarda, SSC, Kazys Steponavičius, Vladas Baltrušaitis, Stepas Sodeika, Juozas Bertulis, šventės proga skelbtame dainų konkurse laimėjęs II premiją...

O kokie gausūs chorai susirinko iš kone visos Amerikos ir Kanados! Kiek entuziastingų, dainą mylinčių mūsų tautiečių paaukojo nesuskaičiuojamas valandas repeticijoms ir kelionėms, kad galingai skambėtų lietuviška daina...

Bet šiandien ne praeitis svarbu: džiaukimės tuo, ką turime! Per 50 m. pasikeitė ne tik laikai, bet ir choristai, ir jų dainos. Šiandien nereikia dainuoti apie tėvynės ilgesį ir jos kančias: Lietuva laisva, ją galime aplankyti, kuomet tik norime. Choristų eiles papildė iš laisvos tėvynės atvykė mūsų tautiečiai. Ir jie  savo balsus įjungė į bendrą lietuvišką dainą — o kas kartu dainuoja, tas ir dainoms nutilus palieka artimas. Tad tikime, kad mūsų naujieji lietuviai imigrantai, dalyvavė šioje dainų šventėje, geriau supras čia ilgiau gyvenusių lietuvių nuotaikas, rūpesčius, džiaugsmus, kad grįžė į savo telkinius šie choristai tvirčiau glausis prie lietuviškos  visuomenės ir savo jaunatviškus pečius įrems į mūsų veiklos vežimą, kad jis riedėtų sklandžiai ir ilgai.

Ruošiant šventė, rengėjai stengėsi duoti kuo daugiau žinių, kad sudomintų publiką renginiu. Tik tarytum pamiršta, kad šių švenčių tęstinumo tradicija tampriai susijusi su JAV Lietuvių Bendruomene, duodančia pagrindinę paskatą jas ruošti ir prie tos ruošos įvairiai prisidedančia. Kadangi tiek muzikiniai vadovai, tiek organizacinis komitetas per darbų gausybė kažkaip iš akių šį faktą išleido, su padėka primename  JAV LB  įnašą, į rytoj vyksiančios VIII dainų šventės ruošą.

Sveikiname chorus, jų vadovus, svečius, iš arti ir toli atvykstančius į šventė. Sveikiname JAV Lietuvių Bendruomenę, dėkojame Lietuvių fondui bei Lietuvos Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui už paramą. Už vis labiausiai sveikiname muzikos vadovę Ritą Kliorienė su gausiais jos talkininkais ir organizacinio komiteto pirm. dr. Audrių Polikaitį su didžiuoju būriu jo pagalbininkų. Dėkui Jums visiems. Lai skamba lietuviška daina!