Taip ar ne?

Danutė Bindokienė

,,Vėliava nėra tik šiaip sau medžiagos gabalas, bet svarbiausias valstybės laisvės simbolis, už kurį tautos ir valstybės vaikai užmokėjo savo krauju”, — rašoma šios savaitės ,,Chicago Tribune” dienraštyje, eilinį kartą iškilus diskusijoms apie pagarbą valstybės vėliavai. Tam tikras JAV visuomenės sluoksnis kartas nuo karto mėgina įtikinti įstatymų kūrėjus, kad vėliava  būtent ir yra ,,medžiagos gabalas”, todėl neturėtų būti nusikaltimas ją deginti, suplėšyti ar kitaip išniekinti. 

Laimė, kad yra ir kitaip galvojančių, kurie valstybės vėliavą laiko šventa ir verta visokeriopos pagarbos. Įdomu kaip amerikiečiai, kuriuos užsieniečiai dažnai kaltina patriotiškumo stoka, pasisakytų, jeigu kažkas Vašingtone pradėtų rimtai kalbėti, kad reikia pakeisti vėliavą kitokia, galbūt visiškai raudona, ar balta, ar tamsiai mėlyna su ,,baltagalviu ereliu” viduryje, nes tai juk taip pat Amerikos simbolis. Kas gi matė tokią vėliavą, pasiūtą iš daugybės medžiagos juostų, žvaigždučių, tarytum kažkokių atliekų... Galingai, turtingai valstybei dera turėti vėliavą, kuri bematant atkreiptų pasaulio dėmesį ir priverstų jį pagarbiai nulenkti galvą.

Žinoma, tokia prielaida, kad Amerika net svajotų pakeisti savo vėliavą, yra visiška nesąmonė. Bet kaip su Lietuva, kuriai siūloma atsisakyti ne tik savo trispalvės, bet ir valstybingumo, kurį ji simbolizuoja? Juk Lietuva, paskelbusi nepriklausomybę 1918 m. vasario 16 d., atsisakė Didžiosios Kunigaikštystės (tuo pačiu bet kokių unijinių ryšių su Lenkija ar kuria kita kaimynine valstybe) titulo ir valdymo formos. Lietuva tapo moderni respublika. Tos respublikos vėliava — trispalvė, ne raudona su Vyčiu ar kitu kuriuo simboliu. Pakeičiant trispalvę ta senoviškąja vėliava, tuo pačiu paneigiamas ne tik visas nepriklausomybės laikotarpis po 1918 m. vasario 16–osios, bet ir beveik septyniolika 1990 m. kovo 11–ąją atkurtos nepriklausomybės metų.

Grįšime į kunigaikštystės laikus? (Lietuva jau turi kunigaikštienę, kuriai šį titulą suteikė ne kas kitas, kaip Maskva). Vienas Amerikos lietuvių šviesuolis, perskaitęs praėjusį šeštadienį šiose skiltyse išspausdintą vedamąjį, priminė, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarijoje visiems oficialiems raštams buvo vartojama tik gudų (rečiau lotynų) kalba. Kas žino, gal pakeitus vėliavą, bus pasiūlyta grįžti prie gudų kalbos? (Baltarusijos diktatorius Lukašenka į tai tikrai palankiai pažiūrėtų).

Dar kartą raginame, prašome, kviečiame: išraukime su pačiomis giliausiomis šaknimis kai kurių Lietuvos istorikų ir ,,heraldikos žinovų” pastangas pakeisti Lietuvos trispalvę senovine LDK vėliava — raudona su Vyčiu viduryje. Trispalvė yra modernios, nepriklausomos nuo jokių kaimynų, laisvos ir savarankiškos Respublikos simbolis. Tai ne trys susiūti skirtingų spalvų medžiagos gabalai, kurių ,,paprastumo” Lietuva turėtų gėdytis prieš pasaulį.

Trispalvės nesigėdijo savanoriai, eidami ginti tėvynės; nesigėdijo mūsų kariai, ją iškėlę Gedimino pilies bokšte, kai Vilnius grįžo Lietuvai; nesigėdijo partizanai; nesigėdijo kovotojai už savo tėvynės laisvę ir nepriklausomybę; nesigėdijo tremtiniai; nesigėdijo užsienio lietuviai; nesigėdijo mūsų tautiečiai Baltijos kelyje ar Katedros aikštėje Vilniuje, reikalaudami laisvės... Mes dainuojame, kad tai ,,brangiausios spalvos, kurios reiškia mums laisvę, kurių atimti niekas neturi teisės...”

Galbūt Lietuvoje tautiečius tie ,,žinovai” ir galės įtikinti, kad atsisakytų (referendumu ar kitaip) trispalvės, bet nejaugi ir užsienio lietuviai yra tokie lengvatikiai? ,,Draugas” kviečia atsakyti į paprastą klausimą — tiesiai šviesiai: ar reikia pakeisti trispalvę raudona vėliava su Vyčiu, ar esate nuomonės, kad ne. Rašykite laiškus, siųskite juos ,,Draugo” redakcijai paprastu paštu, faksu, elektroniniu: redakcija@draugas.org, kol dar nevėlu. Jei norite, galite ir plačiau pasisakyti, galite net nepasirašyti savo pavardės, bet svarbu atsakymą gauti iki kovo 11 d. Trispalvė pavojuje — ateikite jai į pagalbą!