Svarbiausias būdas išlaikyti kalbą – skatinimas ją vartoti 

Š. m. gegužės 30 d. ,,Drauge” buvo išspausdintas Laimos Apanavičienės pokalbis su TMID Lituanistinio švietimo poskyrio vedėja Daiva Žemguliene, atvykstančia į šiemetinę mokytojų tobulinimosi studijų savaitę Dainavoje. Šįkart pakalbinome dar vieną būsimą viešnią, Vilniaus universiteto (VU) Lituanistinių studijų katedros vadovę, daugelio vadovėlių autorę, lietuvių kaip užsienio kalbos mokymo specialistę doc. dr. Meilutę Ramonienę. Ji maloniai sutiko atsakyti į keletą ,,Draugo” klausimų.

– Į Dainavos mokytojų tobulinimosi kursų savaitę atvykstate pirmą kartą. Ko tikitės? Kaip manote, kuo Jums pačiai bus naudingas šis apsilankymas ir pabendravimas su mokytojais?

– Taip, į Dainavą aš atvykstu pirmą kartą, bet nemažai esu apie tai girdėjusi iš savo kolegių, savo draugių Joanos Pribušauskaitės, Ramutės Skripkienės, Veronikos Povilionienės, kurios jau anksčiau yra dalyvavusios mokytojų kursuose. Žinau, kad tai puiki proga susitikti entuziastingus jūsų mokytojus, susipažinti, užmegzti naujas pažintis, iš arti pamatyti, kas vyksta lituanistikos erdvėje Amerikos padangėje. Aš manau, kad tokios naujos pažintys, asmeniniai ryšiai yra geriausias būdas pasidalyti mintimis, patirtimi, labai dažnai – proga imtis naujų įdomių darbų, naujų projektų.

Aš turiu ir savo mokslinių tikslų. Lietuvoje su kolegomis pradedame pas mus gana naujus sociolingvistikos tyrinėjimus, tiriame kalbų vartoseną, kalbines nuostatas, kalbų ir tautinės tapatybės santykius, atsisakymą vartoti vienas kalbas, perėjimą prie kitų kalbų, dvikalbystę ir daugiakalbystę. Tikiuosi, kad stovykloje galėsiu susirinkti duomenų apie įvairių kartų lietuvių išeivijos kalbų (lietuvių ir anglų) vartojimą, kalbines nuostatas ir kitus mane dominančius su kalbomis susijusius dalykus.

– Nemažai metų vadovaujate VU Lituanistinių studijų katedrai, viena iš Jūsų domėjimosi sričių – lietuvių kalbos kaip svetimosios dėstymas. Jūsų nuomone, kuo galėtų būti pravartus (ar kaip susijęs) lietuvių kalbos kaip svetimosios dėstymo metodikos išmanymas lituanistinių mokyklų mokytojams, kurie dirba su gimtakalbiais vaikais, gyvenančiais kitakalbėje aplinkoje?

– VU Lituanistinių studijų katedra nuo 1990 metų organizuoja įvairius lietuvių kalbos kursus užsieniečiams. Štai jau 18 metų mes ne tik dėstome lietuvių kalbą kaip svetimąją, bet ir kuriame naujas dėstymo metodikas, mokymo priemones, katedros darbuotojai užsiima mokslo tiriamaisiais darbais, daugiausia iš taikomosios kalbotyros srities. Mūsų tyrimo erdvė apima ir kalbų mokymąsi bei vartojimą kitų kalbų aplinkoje. Mes analizuojame dvikalbystės, daugiakalbystės reiškinius, savo tyrimus galime panaudoti realiame gyvenime, iškilus kokioms nors su kalba susijusioms problemoms spręsti. Tikiuosi, kad kai kas iš to, ką mes dirbame, galėtų būti įdomu ir naudinga lituanistinių mokyklų mokytojams.

Be to, turiu pasakyti, kad komunikacinis svetimųjų kalbų mokymas visose šalyse yra padaręs didelę įtaką gimtųjų kalbų mokymui, senų, atgyvenusių mokymo principų keitimui naujesniais būdais, geriau tinkamais šiuolaikiniame gyvenime, šių laikų mokiniams. Taigi galbūt mokytojams bus įdomu kas nors iš to, ką mes mokame ir žinome.

Dar galėčiau pridurti, kad į mūsų organizuojamas lituanistines studijas, ypač į mūsų organizuojamus vasaros kursus, atvyksta nemažai užsienyje gyvenančių lietuvių vaikų ir anūkų. Dalis iš jų moka lietuviškai neblogai, kiti – tik šneka, bet menkai temoka rašytinės kalbos. Paprastai jie džiaugiasi gavę iš mūsų kursų daug naudos, nepaisant to, kad jie yra iš lietuvių šeimų.

– Kokiomis temomis kalbėsite per Dainavos mokytojų savaitę?

­– Planuoju ne tiek kalbėti pati, kiek organizuoti praktines užduotis, diskusijas, bendrą darbą tokiomis temomis: Komunikacinis kalbų mokymas: nuo teorijos į praktiką; Kalbėjimo mokymas: gyvenimiška tarpusavio sąveika; Rašytinės kalbos mokymas: skaitymo ir rašymo užduotys; Klaidos ir komunikacinis mokymas.

– Kokiomis mokymo, didaktikos naujovėmis pasidalysite su mokytojais?

– Pasistengsiu supažindinti mokytojus ne tik su didaktinėmis naujovėmis, bet ir su naujomis mokymo priemonėmis, naujais vadovėliais, daugiausia tais, kuriuos parengė mano kolegos iš Lituanistinių studijų katedros. Pastaraisiais metais yra sukurta naujų lietuvių kalbos mokymo priemonių, kompiuterinių programų, internetinių kursų. Norėčiau tuos darbus pristatyti, pakomentuoti, paraginti visu tuo naudotis.

– Kaip šiuolaikinės technologijos pakeitė lietuvių kalbos mokymą?

– Spartus informacinių technologijų žengimas į visas mokymo sritis per pastarąjį dešimtmetį pakeitė ir kalbų mokymo bei mokymosi pobūdį, suteikė naujų galimybių plėtoti į mokinį orientuotą mokymą. Kompiuterinės mokymo programos, internetas, tekstynų taikymas kalbos mokymui priartina mokinį prie tikroviško kalbos vartojimo, įtraukia jį į daugialypį kalbinį kontekstą, kur kalbinė aplinka integruoja tekstą, garsą ir vaizdą. Šiuolaikinės technologijos įgalina stiprinti mokymosi motyvaciją, plėsti mokymosi aplinką, ugdyti mokinio mokymosi strategijas, ska tinti efektyvų mokymąsi. Visa tai veikia ir lietuvių kalbos mokymąsi.

– Jūsų manymu, kas padeda išlaikyti gimtąją kalbą kitakalbėje aplinkoje? Kaip stiprinti lietuvių kalbos (ypač rašto) išeivijoje įgūdžius?

– Jūs, gyvenantys išeivijoje, labai gerai žinote, kaip nelengva išlaikyti gimtąją kalbą kitakalbėje aplinkoje. Šiuolaikinės technologijos, kaip jau minėjau, labai priartina šių laikų žmones prie gimtakalbės aplinkos, suteikia daug patrauklių kalbos vartojimo galimybių, kurių visai neseniai dar nebuvo. Bet labai svarbu motyvacija, noras ir pastangos kalbą išlaikyti. Šiais demokratijos laikais nebetinka vaikams joks spaudimas, prievarta kalbėti lietuviškai, nelabai gelbsti nei gražūs pažadai, dovanos ar kokie kiti būdai, skatinantys lankyti lituanistines mokyklas, panašūs į papirkinėjimą... Manau, kad svarbiausias būdas – motyvacijos išlaikyti ir vartoti kalbą skatinimas. Kaip surasti tą patraukliausią motyvaciją – mūsų visų bendras uždavinys.

– Visai neseniai ,,Baltų lankų” leidykla išleido Jūsų ir Joanos Pribušauskaitės knygą ,,Praktinė lietuvių kalbos gramatika”. Knyga išėjo ir lietuvių, ir anglų kalbomis. Kuo ji galėtų pasitarnauti lituanistinių mokyklų mokytojams ar besimokantiems lietuvių kalbos kaip svetimosios?

– Ši gramatika lietuviškai perleista jau antrą kartą, tiesa, pataisyta, pridėta sąvokų rodyklė. Tai naujo tipo lietuvių kalbos gramatika, pirmoji gramatika, pateikianti lietuvių kalbos gramatinę sistemą iš funkcinės pozicijos, einant nuo reikšmės prie kalbos priemonių tai funkcijai reikšti, gramatika, skirta kalbos vartotojui. Čia į gramatiką žvelgiama ne kaip į apibrėžtą taisyklių rinkinį, bet kaip į kalbos išteklius, leidžiančius kurti prasmes, vartojant lietuvių kalbą kaip susižinojimo, bendravimo priemonę. Ji gali būti naudinga ne tik kitakalbiams, bet ir lietuviškai mokantiems. Gramatiką į anglų kalbą išvertė Amerikos lietuvaitė Dainora Kupčinskaitė, mūsų lituanistinių studijų dalyvė, mes labai džiaugiamės šiuo Dainoros darbu. Tikimės, kad gramatika anglų kalba bus naudinga daugelio pasaulio šalių žmonėms, kuriems įdomi lietuvių kalba.

– Ačiū Jums už pokalbį. Lauksime Jūsų Dainavoje.

Kalbino
Aurelija Tamošiūnaitė