Technologinės naujovės mūsų visuomenėje
Antanas Dundzila
Technologija yra priemonė, o ne tikslas. Priemonė ką nors daryti ar vykdyti geriau, greičiau, pigiau, daugeliui prieinamiau ir t. t. Per paskutinį šimtmetį technologijos naujovės tiesiog šuoliavo. Tačiau išeivijoje mūsų visuomenė tas naujoves saviems reikalams diegia lėtai, dažnai dėl didelių pradinių kaštų ir dar kol kas pakenčiamai tebenaudojamų, anksčiau įsigytų priemonių. Atseit bendroje rinkos aplinkoje atsiradusi naujovė pirma paplinta, tuo pačiu žymiai atpinga ir tik tuomet pasidaro prieinama mūsų telkiniams. Kaip matysime, technologinės naujovės yra naudingos ir mūsų visuomeninėms organizacijoms, ir individualiai – jų nariams.
Šis rašinys yra apie dvi naujoves – kompaktines plokšteles (diskelius, angliškai – compact disks) ir periodiką internete. Temos labai neišplėtojant, svarbu apsibrėžti jos ribas. Tad svarstysime reiškinius mūsų organizuotame, visuomeniniame gyvenime (čia svarbūs žodžiai: organizuotas, visuomeninis) ir periodinėje spaudoje – laikraščiuose. Taip pat eis kalba apie naujovių formą, bet ne tos technologijos būdu teikiamo turinio apimtį ar kokybę.
* * *
Lietuvių fondas ir „Lituanus” pernai visuomenę apdovanojo savo išleistomis kompaktinėmis plokštelėmis. Apie jų išleidimą iš anksto nežinojome, jų neužsisakėme, už jas nereikėjo mokėti, jas siųsdami leidėjai net... neprašė aukos. Labai tinkamai Lietuvių fondas savo plokštelę ir pavadino „Dovana nariams” (sic!). O anglų kalba leidžiamo „Lituanus” plokštelė pavadinta „Transformations in Lithuanian Song” – „Pokyčiai lietuvių dainoje”. Abi plokštelės pasirodė ne privačios iniciatyvos, bet organizuotos JAV išeivijos – „Lituanus” leidėjų ir Lietuvių fondo vadovybės – sumanymu bei jų dėka.
Klausant Lietuvių fondo išleistą plokštelę, galima išgirsti tris jaunus menininkus, fondo stipendininkus. Tai pianistai Evelina Puzaitė ir Gabrielius Alekna bei sopranas Vakarė Petroliūnaitė. Pianistai atlieka penkis pasaulinio garso kūrinius, o solistė dainuoja J. Gruodžio ir dviejų svetimtaučių kompozicijas. Plokštelės įrašas paimtas iš Fondo 2006 m. koncerto. Gražiai, prasmingai plokštelės aplanke pasakyta: „Šis koncertas – tai tarsi simbolinė dovana visiems Lietuvių fondo nariams, kurie savo idealizmu ir dosnumu padėjo beveik tūkstančiui lietuvių kilmės studentų įgyvendinti savo svajones, siekti to, kas jiems artima ir bangu”. Tai tikrai dovana visuomenei par excellance!
„Lituanus” diskelyje įrašytos 29 dainos pateikia dainų pavyzdžius nuo įvairiomis tarmėmis įdainuotų liaudies dainų iki maždaug šių laikų kūrinių. Todėl leidinys ir vadinamas „Transformations” – dainų vystymasis nuo senovės iki šių laikų. Kaip žinia, keturis kartus per metus leidžiamas „Lituanus” yra „popieriuje”, bet 2006 m. vasaros numerį paskyrus dainoms, labai įžvalgiai buvo prijungta kompaktinė plokštelė. Toks teminis 107 psl. knygelės ir kompaktinės plokštelės derinys ir yra čia mūsų aptariama naujovė. Beveik norisi sakyti, kad plokštelėje įrašytoms dainoms „akompanuoja” šešių autorių straipsniai: tik klausyk ir skaityk ar skaityk ir klausyk!
* * *
Elektroninę Lietuvos spaudą internete matome beveik nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo, tačiau išeivijos laikraščiai šia naujove ilgokai nesidomėjo, atrodo, – net nebandė šių galimybių rimčiau išbandyti. Tačiau dabar padėtis pasikeitė: internete nuolat skaitome dalį naujausio „Draugo” (www.draugas.org), „Amerikos Lietuvio” (www.alietuvis.com), „Emigranto” (www.emigrantas.com).
Tai naujovė, ypač naudinga Čikagoje negyvenantiems skaitytojams ir visiems, kurie skundžiasi JAV pašto bukumu. Tačiau, jei reikalai nevėluos, dar didesnę naujovę pamatysime šį rudenį, kai „Draugo” leidėjai pasiūlys prenumeruojamą, daug pilnesnę „Draugo” internetinę versiją (svarbūs žodžiai: prenumeruojama, pilnesnė, internetinė). Pasirinkę elektroninį „Draugą”, prenumeratoriai kasdien matys nepasenusį laikraštį, o leidėjas sutaupys apčiuopiamą dalį pašto kaštų. Tad bus geriau ir leidėjui, ir prenumeratoriams (ir nerangiam JAV paštui).
* * *
Svarstant čia suminėtas naujoves ir mūsų visuomeninius polėkius, dar peršasi keletas minčių.
Garso įrašus įvairiomis formomis – plastikinėse plokštelėse, magnetinėse juostelėse – turime jau seniai. Bet paplitę kompaktinės plokštelės yra šių dienų reiškinys ir technologinė būtinybė, nes senoviškų patefonų ir magnetinių juostelių aparatų mažiau ir gaminama. Todėl sveikintina, kad kompaktines plokšteles jau ir anksčiau turėjome privačios iniciatyvos dėka, pvz., turime solistės A. Stempužienės 2005 m. pasirodžiusias „Arias” ar Toronto vyrų choro 2003 m. padarytą dainų įrašą. Kompaktinių plokštelių grotuvai yra atpigę, prieinami, jais lengva naudotis. Vartotojo negalės nedominti „Dovana nariams” ar „Transformations...”
Truputį kitokia padėtis dvelkia spaudos skaitytojui su internetu, nes čia jau reikia kompiuterio, kurio įsigijimas minimaliai gali siekti netoli tūkstančio dol. (kompiuteriais galima nemokamai naudotis visose viešose bibliotekose.) Tačiau tai dar ne visa „daina”: reikia įprasti kompiuteriu naudotis. Todėl elektroninis laikraštis, kad ir kokios apimties jis būtų, bus prieinamas šiek tiek ribotam, gal jaunatviškesnio nusistatymo skaitytojų skaičiui, „Draugo” atveju, manyčiau, gal trečdaliui dabartinių prenumeratorių.
Taigi senovės Egipte išrastas popierius ir prieš 600 metų Gutenberg sugalvota spaudos technika „Drauge” šį rudenį dar tikrai nedings. Visa tai nereiškia, kad 1946 m. paleisto veikti pirmojo kompiuterio technologija (šiandien lygintina su Gutenberg presu) nėra mums naudinga ir net reikalinga. Aš pats jau dabar nekantriai laukiu, kada galėsiu prenumeruoti elektroninį „Draugą”.