Thomas Shelton, Patsy ir Glenn Hand prie Texas lietuvių stendo ITC muziejuje, San Antonio.    L. Žiaugrienės nuotr.

Lietuvininkų protėvių takais Texas valstijoje — 2

Liuda Žiaugrienė

Tęsinys iš balandžio 12 d.

Dokumentinė ir gyvoji istorija Yorktown, San Antonio ir New Braunfels muziejuose

Vienos dienos popietę Yorktown miesto istoriniame muziejuje buvo surengtas renginys mūsų garbei. Be abejo, tas susitikimas buvo paskatintas veikliosios Patsy Hand, talkinant Beverly Kirliks ir visam būriui žmonių, besidominčių savo šaknimis. Susitikime dalyvavo apie 60 žmonių, suvažiavusių iš San Antonio, Austin, Yorktown miesto meras Rene Hernandez, tų apylinkių lietuvininkų palikuonys, žurnalistai ir De Witt apskrities Istorinės draugijos nariai. Tai buvo ypatinga proga visiems susipažinti su mumis, klausti klausimus apie mūsų planus, apie bendrą su Lietuva projektą, kuriuo tikslu ir buvome atvykę. Po trumpos formalios dalies pasveikinimų ir pristatymų prasidėjo spontaniškas bendravimas. Žmonės sunešė savo šeimų dokumentus, laiškus, nuotraukas, nedidelius daiktus, žemėlapius ir storas susegtas ,,bylas” su jų paieškų rezultatais. Mes pasijutome istorijų, pasakojimų ir klausinėjimų sūkuryje, lyg atsidūrę populiarioje PBS ,,Antique Roadshow” laidoje, kur žmonės suneša savo vertingus senus daiktus ir senienų žinovai atskleidžia tų daiktų paslaptis ir įvertina.

Dabar jau susitikome su ketvirtos ir penktos kartos atstovais – ant atsineštų stendų ir dokumentų pamatėme naujas ir kapinėse matytas pavardes: Stancius, Kirlikcs, Mertine, Praetz, Lundschen, Raguzus, Jonischkies, Gelszus, Lempke, Lenkeit, Junker, Guddatis, Mosteit, Gutzas, Jutzas, Jankus, Weichies, Weischvill. Kaip nuostabu buvo matyti jų veidus, girdėti juos pasakojant apie protėvius! Išklausėme ir filmavome įvairių šeimų asmenines istorijas. Stančių proanūkiai didžiuojasi daugiau nei 150 metų išsaugoję savo prosenelių palikimą: originalius Mažosios Lietuvos žvejybos tinklus ir lietuvišką ratelį, dabar esančius muziejine relikvija. Kiti atsinešė kopijas laiškų, rašytų lietuviškai su gotišku šriftu. Iš laiškų galima sužinoti apie emigrantų reikalus, kasdienius ūkininkų rūpesčius, apsikeitimus šeimyniniais įvykiais, sveikatos palinkėjimais, sveikinimus švenčių progomis, apie ilgesį dėl paliktų artimųjų ir jų šeimų.

Su džiaugsmu vartėme ir skaitėme keletą atneštų senųjų lietuviškų leidinių – maldaknygę, patarimus krikščionims. Sukėlėme didelę nuostabą, jog laisvai lietuviškai skaitome ir verčiame į anglų kalbą. Tarp įdomesnių suneštų eksponatų buvo pirmieji fotostudijos ir fotolaboratorijos indai, darbo įrankiai, audiniai, reti stiklai ir molio indai.

Galėjom justi susijaudinimą, kai kas nors iš susirinkusių pasakojo apie savo protėvių patirtus vargus, kol tie pasiekdavo pažadėtąją žemę. Kalbėdami susigraudindavo, nes tai buvo itin varginanti ir pavojinga kelionė, kurios sėkmę lėmė Texas geografinė padėtis. Emigrantai iš Europos atplaukdavo buriniais laivais į New Orlean ar į Galveston ir, perėję muitinę ir emigraciją, mažesniais laivais plaukdavo kuo toliau į vakarus iki naujai vokiečių 1846 m. įkurto Indianola uosto (originaliu pavadinimu Carlshafen). Taip išvengdavo daug upių, įtekančių į Meksikos įlanką (Gulf of Mexico), per kurias būtų reikėję persikelti be tiltų ar keltų. Tenai prasidėjo ,,Indianola Trail” kelias į žemyną, kuriuo ir atėjo dauguma mūsų tautiečių. Indianola buvo nugriauta per 1886 m. uraganą ir šiuo metu yra tik ,,šmėklų miestas” su keliais likusiais pastatais ir stovinčiomis istorinėmis lentomis tarp plynų užpelkėjusių laukų. Pasiekę galutinį uostą, atvykėliai keliaudavo į paskirties vietą daugiausia pėsčiomis, brisdami per pelkes, sraunias upes, bandydami išvengti susirėmimų su vietos gyventojais – karingais Camanchi indėnais. Moterys turėjo eiti ir nešti naštą kaip ir vyrai, dalintis visais įsikūrimo ir išgyvenimo sunkumais. Sąlygos pionieriams-emigrantams niekur nebuvo lengvos, bet šie lietuvininkai ištvėrė likimo išbandymus ir sėkmingai įsikūrė naujame krašte.

,,Victoria Advocate” laikraščio žurnalistas Henry Wolf išsakė mintį, kad būtų įdomu atsidurti tuo laiku Victorijos pagrindinėje gatvėje ir stebėti pro šalį keliaujančią margaspalvę žmonių minią, dažnai dėvinčius savo tautinius ar namuose gamintus rūbus, nešančius savo kuklią mantą arba tempiamus dviejų ratų vežimus su įkinkytais jaučiais, vedlius, prekiautojus, karius, įvairius laimės ieškotojus per šį tautų persikėlimą į Naująją žemę Texas. Victoria įsikūrusi Pietų Texas svarbiausių kelių sankryžoje, mat ja vyko nuolatinis naujųjų ateivių judėjimas. Koks būtų fantastiškas vaizdas, jei galėtų būti gyvai atkurtas ir nufilmuotas XIX a. vidurio pirmosios emigracijos procesas iš Europos, kaip kad dabar daroma istorinė dokumentika apie karo žygdarbius, strateginius mūšius ar kitus reikšmingus praeities įvykius!

Į šį susitikimą iš San Antonio atvyko Texas kultūrų instituto ITC (Institute of Texan Cultures, University of Texas, San Antonio) muziejaus darbuotojas Thomas Shelton. Su juo ir lietuvių ekspozicija, saugoma to muziejaus bibliotekoje, susipažinome mūsų kelionės pradžioje. Patsy Hand palaiko glaudžius ryšius su šiuo įdomiu žmogum ir tikisi, kad ateity pavyks išplėsti lietuvišką ekspoziciją, papildant ją naujais eksponatais, įskaitant dokumentinius filmus – žmonių įkalbėtas tikras istorijas ir pasakojimus. Šiame muziejuje įdomiai ir išradingai rodoma daugiau kaip 20 originalių etninių ir kultūrinių grupių parodų. Gražiai, informatyviai puikuojasi vokiečių, švedų, danų, čekų, lenkų, libaniečių, graikų, kinų ir daugelio kitų tautų parodos, skamba muzika, kalba, tikros įrašytos asmeninės istorijos. Įdomu ir tai, kad tokia tauta kaip sorbai (slavų gentis sorbaivendai, gyvenanti Rytų Vokietijoje), kurie niekad neturėjo ir nesukūrė savo valstybės, čia turi savo nemažą skyrių. Lieka pasvajoti, kad su laiku ir Texas lietuvininkams bus paruošta paroda.

Tarp San Antonio ir Victorijos yra kitas svarbus istorinis miestas – New Braunfels. Nuo 1845 m. čia įvyko viena pirmųjų vokiečių aukštuomenės suplanuota gyventojų emigracija, vadovaujama Princo Carl Solms-Braunfels, kuris davė vardus tiek šiai gyvenvietei, tiek anksčiau minėtam Carlshafen-Indianolos uostui. New Braunfels turi puikų istorinį muziejų, su moderniai, patraukliai įrengta ekspozicija, apimančia XIX a. viduryje įkurto miestelio gyvenimą su autentiškai įrengtom parduotuvėm, įvairios paskirties amatų ir technikos įranga, vaistine, gydytojo kabinetu, bažnytinėm relikvijom, mokyklom, muzikos instrumentais. Įdomią dalį sudaro atskirų žmonių nufilmuotos istorijos, rodomos ekrane ar kompiuterių monitoriuose. Šalia vokiečių New Braunfels apsigyveno ir ūkininkavo lietuvių pirmeiviai, jų buities daiktai ir moterų rankdarbiai saugomi tarp muziejaus eksponatų. Muziejaus archyvuose saugoma tūkstančiai asmeninių ir viešų dokumentų, kurie prieinami už tam tikrą mokestį.

Susidaro įspūdis, kad teksasiečiai tikrai skiria daug dėmesio ir reiškia didelę pagarbą savo protėvių drąsai, ištvermei, dvasingumui, rūpestingai saugo tradicijas ir kultūros palikimą ir su meile perduoda šį turtą ateities kartoms.

Vykdama į Texas drauge su kitais bostoniškiais, tikėjausi pamatyti ūkius, apgriuvusius pastatus, senas nuotraukas, sutikti vienąkitą tuo besidomintį palikuonį. Pasirodo, mano vizija buvo labai ribota, o tai, ką pamačiau ir patyriau, netelpa į vieną straipsnį, norint perteikti visus įspūdžius iš 5 dienas trukusios kelionės.

Ši kelionė mus savotiškai subrandino, sustiprino, paskatino dar kartą peržvelgti ir didžiuotis tuo turtu, kurį kiekvienas mūsų nešioja savyje: meilę Tėvynei, kalbai, kultūrai, savo šaknim ir protėviams. Tuo pačiu išreiškiame viltį, kad bendromis pastangomis su Lietuvos muziejininkais mūsų kelionės įnašas padės surengti išsamią vaizdinę, dokumentinę parodą su katalogu ir dokumentiniu filmu apie XIX a. vidurio Mažosios Lietuvos laikotarpį, Prūsijos geopolitines, socialines, religines priežastis, gyvenimo sąlygas, kurios vertė žmones emigruoti į Naująjį pasaulį, ieškoti laisvės, žemės, naujų pragyvenimo šaltinių sau ir vaikams.
 
Kažkas per susitikimą Yorktown muziejuje išsakė mintį, kad teksasiečiams reikėtų surengti grupinę kelionę į Lietuvą į ,,Pirmųjų lietuvių Texas” parodos atidarymą Klaipėdoje 2009 metais. Daug žmonių entuziastingai pritarė ir, tikėkime, kad ji įvyks.

Lietuviškos publikacijos apie pirmuosius lietuvius Texas
– Petras Petrutis, ,,Draugas”: 2002-06-01; 2002-06-15; 2002-06-19; 2007-04-12; 2008-02-16.
– Endrius Jankus ,,Mažosios Lie-tuvos lietuviai Teksaso valstijoje”: www.mazoji-lietuva.lt.

Bostoniečiai buvusiame Indianolos uoste (iš kairės į dešinę): J. Limantas, R. Veitas-Limantas, R. Šležas, dr. M. Richardson, L. Žiaugrienė.