Tiesa akis bado

 Petras Katinas

Žozė Manuelis Barozas. Dpa nuotr.

Prieš aukšto svečio – Europos Komisijos prezidento Žozė Manuelio Barozo atvykimą į Lietuvą Vilniuje apsilankė eurokomisarė Dalia Grybauskaitė ir negailestingai sukritikavo dabartinę socialdemokratų, „valstiečių” ir prie jų prisišliejusių liberalcentristų valdžią dėl prasto ir vis lėtėjančio Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų panaudojimo. D. Grybauskaitė teigė, kad Lietuvai gali tekti grąžinti pinigus į Europos bendrijos iždą. Premjeras Gediminas Kirkilas ir jo partinis viršininkas Algirdas Brazauskas labai įsižeidė dėl tokios eurokomisarės kritikos, ir abu pareiškė visiškai nesutinkantys su tokia jos kritika ir vertinimais.

Tačiau sutik nesutikęs, o faktai akis bado. Juk dar prieš D. Grybauskaitės atvykimą į Vilnių buvo pranešta itin nemaloni žinia, kad Lietuva sugebėjo panaudoti vos 30 proc. (1,284 milijardo litų) 2004–2006 metais mūsų valstybei skirtos paramos. Tai labai neraminantis faktas, tuo labiau, kad 2007–2013 metais iš ES Lietuva gaus kur kas didesnės paramos – apie 36 milijardus litų. Eurokomisarė D. Grybauskaitė pabrėžė, kad tai, kaip Lietuva naudojasi ES parama, yra ypač jautrus klausimas. Todėl ji apgailestavo, kad Lietuva tuo klausimu kasmet ženkliai smunka žemyn. Labiausiai atsiliekama panaudojant ES paramą verslo, užimtumo skatinimo, žinių ekonomikos, investicijų į švietimą ir mokslą bei aplinkos apsaugos srityse.

Premjeras G. Kirkilas, iškart purkštavęs dėl teisingų eurokomisarės pastabų ir net leidęs suprasti, kad ji kišasi ne į savo reikalus, vis dėlto, matyt, suvokė, kad perlenkė lazdą, ir pripažino, jog dėl ES paramos panaudojimo ne viskas gerai. Jis žadėjo taisyti susidariusią padėtį ir net paskirti specialų prižiūrėtoją, kuris turėtų rūpintis, kaip vyksta paramos lėšų skirstymas.

Žinoma, tas prižiūrėtojas, kaip ir visi postai, kurie susiję su dideliais pinigais, bus valdančiosios nomenklatūrinės socialdemokratų partijos veikėjas arba bent jau ištikimas brazauskininkas. Nes, kaip pareiškė po finansų ministro Zigmo Balčyčio atsistatydinimo vis dar tebevadovaujantis paradui A. Brazauskas, nors ir gaila tokio vertingo kadro, tačiau partijoje yra daug tokių specialistų, kurie gali užimti finansų ministro kėdę. Anot A. Brazausko, svarbiausia, kad Finansų ministerijai vadovautų „mūsų partijos žmogus”. O premjeras G. Kirkilas, niekad neieškantis žodžio kišenėje, išmąstė, kad didžiausi lėto ES pinigų panaudojimo kaltininkai yra įvairių žinybų biurokratai.

Beje, Europos Komisijos vadovas Ž. M. Barozas atmetė Lietuvos aukščiausiosios valdžios nepasitenkinimą dėl pareikštos eurokomisarės D. Grybauskaitės kritikos ir neįžiūrėjo toje kritikoje nieko bloga. Pasak Europos Komisijos prezidento, tai buvo pozityvi kritika, kuri turi būti suvokiama kaip paskatinimas Lietuvai iš esmės gerinti situaciją ir panaudoti ES skiriamas lėšas. Nors ir diplomatiškai, mandagiai, Europos Komisijos vadovas akcentavo, kad Lietuva galėtų ir privalėtų daug ką tobulinti, daryti geriau nei iki šiol. Jis įsižeidusiems premjerui ir jo partiečiams dar priminė, kad eurokomisarė D. Grybauskaitė išgyvena dėl savo tėvynės ir siekia, kad viskas joje vyktų geriau ir skaidriau.

Tiesa, Europos Komisijos vadovas nesileido net į kalbas, kad Ignalinos atominės elektrinės darbas būtų pratęstas iki 2015-2016 metų. Kaip žinoma, Lietuva stojimo į Europos Sąjungą sutartyje yra įsipareigojusi uždaryti Ignalinos atominę elektrinę 2009 metais. Šią sutartį patvirtino visos ES valstybės, o norint, kad joje būtų pakeistas nors vienas tos sutarties punktas, reikia, kad tam pritartų visos ES valstybės, be išimties.

Grįžkime prie eurokomisarės D. Grybauskaitės kritikos mūsų valdžiai ir įsižeidusio premjero bei kitų ministrų socialdemokratų. G. Kirkilas netgi išmąstė, kad D. Grybauskaitė ėmė politikuoti. O to daryti nevalia, nes jau įprasta, kad bet kokia „kompetentingųjų” kritika bemat apšaukiama politikavimu. Kita vertus, kas labai sunervino „amžinai gyvuosius”, tai baimė, kad eurokomisarė, kurios populiarumas visuomenėje gana didelis, gali iškelti savo kandidatūrą į Lietuvos prezidentus.

Štai tokio posūkio labiausiai ir bijomasi. Juk ne juokas! Tokiu atveju išėjus V. Adamkui, kuris dabar, beje, visiškai tenkina nomenklatūrą, brazauskininkams neliktų jokių galimybių užvaldyti Daukanto gatvės rūmus. Juk sunku patikėti, jeigu D. Grybauskaitė keltų savo kandidatūrą į prezidentus, bent ir nupilietinti rinkėjai vietoje jos pasirinktų neslepiančias savo ambicijų Rusijos drauges — „valstietę” Kazimirą Prunskienę ar socialinės apsaugos ir darbo ministrę Viliją Blinkevičiūtę, kurios populiarumas nuolat pučiamas.

Apskritai aukštų svečių iš Briuselio apsilankymas Vilniuje laikinai buvo nustūmęs į šoną skandalą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo A. Pociaus veiklos. Aišku, ES vadovai įdėmiai seka šį skandalą ir puikiai žino, kodėl VSD direktorių ėmė gelbėti faktiškai visos Lietuvos valdžios „elitas”. Juk iš paviešintos dalies Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo medžiagos netgi paprastam piliečiui pakankamai aišku, kad ginamasis A. Pocius ir jo kontora buvo ir, aišku, kol kas tebėra šokdinama Rusijos KGB generolo V. Jakunino, apdovanoto aukštu Lietuvos ordinu, ir „Gazprom” bei jo vietininkės Lietuvoje „Dujotekanos” vadovų. O gindami susikompromitavusį VSD vadovą mūsų valdantieji, norėdami to ar ne, tapo Rusijos interesų gynėjais. Bet juk kitaip ir būti negali. Mat daugelis dabar valdančių partinių nomenklatūrininkų vis dar žvalgosi Kremliaus bokštų žvaigždžių pusėn. Kaip nuo seno įpratę.