Pokalbis su dainininke I. Viskontas
,,Bandysiu Lietuvoje atrasti seną ir naują muziką”

Loreta Timukienė

Džiugu žinoti, kad Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų šalių scenose skamba lietuvaičių balsai. Lietuviškas šaknis turintys jauni žmonės garsina mūsų šalį stebindami ne tik savo talentu, bet ir dideliu darbštumu, begaliniu noru siekti profesinių aukštumų. Dar labiau stebina, kai tokie žmonės yra pasiekę puikių rezultatų ne vienoje, o keliose visai negiminingose srityse. Viena tokių jaunų talentų, gyvenančių San Francisco, yra Indrė Viskontas.

Kanados lietuvė Indrė Viskontas gimė ir augo Toronte. Studijuoti muziką pradėjo Royal Conservatory of Music, o būdama vienuolikos jau dainavo operoje. I. Viskontas studijavo psichologiją ir prancūzų literatūrą Trinity College ir University of Toronto, yra apgynusi daktaro laipsnį neurologijos srityje. Indrė taip pat studijavo vaidybą ir improvizaciją San Francisco American Conservatory teatre ir šokio meną Alonzo King Lines. Vokalo paslapčių mokėsi pas Marjorie Sparks. Indrė netrukus baigs magistro studijas San Francisco Conservatory of Music.

Ji yra laimėjusi New Market vokalo konkurse ir Kiwanis festivalyje. Studijuodama Los Angeles mokėsi pas Vicki Muto ir Armen Guzelimian. Indrė dalyvavo Italijoje vykusiame Vokalo meno simpoziume ir Dainų festivalyje Malibu (California), kur dainavo su Martin Katz ir Graham Johnson. Ji atliko vaidmenis The Bay Area Summer Opera Theater Institute scenoje. Žinomiausi jos vaidmenys operose: Fiordiligi operoje ,,Cosi fan Tutte”, Susanna ,,Le Nozze di Figaro”, Liu operoje ,,Turandot”, Mimi ,,La Boheme”, Frasquita ir Micaela operoje ,,Carmen” ir Beatrice Berliozo ,,Beatrice et Benedict”. Europoje debiutavo grafienės d'Almaviva vaidmeniu operoje ,,Le Nozze di Figaro”. 2007 kovo mėn. atliko Iolanthe vaidmenį San Jose ,,The Lyric Theater”.

Indrė koncertavo Toronto, Los Angeles, Londono, Romos, New York scenose. Taip pat dainavo Washington, DC, kur vyko prezidentui Valdui Adamkui skirtas koncertas.
 
– Gimėte ir augote Kanadoje. Gal galite papasakoti savo šeimos istoriją?

– Gimiau Kanadoje, bet mano abu tėveliai yra iš Lietuvos. Seneliai iš mamos pusės kilę iš Kauno, o iš tėvelio pusės – iš Telšių. Mamytė gimė Kaune, užaugo Toronte. Tėvelis gimė Telšiuose, po karo gyveno Venesueloje ir Argentinoje, o pradėjęs studijas universitete, persikraustė į Kanadą.

– Labai anksti pradėjote savo kaip operos dainininkės kelią. Kas paskatino pasirinkti būtent jį?

– Augau lietuviškoje šeimoje. Torontas tikrai puikus miestas žvelgiant iš lietuviškumo taško, nes turime daug lietuviškų organizacijų, kurios suteikia galimybes jaunam žmogui augti, mokytis ir bręsti lietuviškoje dvasioje. Kai augau, dalyvavau skautų ir ateitininkų sąjungose, šokau ,,Gintaro” šokių grupėje, lankiau lietuvišką šeštadieninę Maironio mokyklą ir praleisdavau vasaras Neringos (Vermonte), Romuvos (prie Huntsville, Ontario) ir Kretingos (Wasaga Beach, Ontario) stovyklose.

– Studijavote psichologiją ir prancūzų literatūrą, neurologiją, vaidybą, šokio meną. Tai labai platus sričių spektras. Kuri iš jų yra artimiausia?

– Nuo 3 metukų mama mane ir brolį veždavo į įvairias muzikos pamokas Kindermusik, Orff ir Kodaly. Abudu dainavome parapijos vaikų chore. Aš vėliau dainavau Canadian Children's Opera Chorus ir Mendelssohn Youth Choir. Man labai patiko operos, pasakos ir muzika. Nors nepatiko, bet mama privertė lankyti pianino pamokas ir labai trumpai – net baleto pamokas! Tikrai žymiai geriau dainavau, negu šokau.

– Doktoratas neurologijos srityje lyg ir sako, kad Jums nėra svetimas ir akademinis darbas. Ar nevilioja mokslininkės karjera?

– Mokslininkės karjera kol kas manęs netraukia. Gal kai turėsiu daugiau patyrimo, norėsiu grįžti prie akademinio darbo. Šiuo metu man svarbiau būti dainininke ir artiste, kol dar balsas nepaseno! Dabar dar dirbu University of California San Francisco Department of Neurology – ten aš atlieku tyrimus apie kūrybingumą. Mano viršininkas yra Bruce Miller, kuris nustatė, kad kartais, kai protas silpnėja, ypač kai žmonės pradeda prarasti kalbą, jie pradeda ieškoti kitų išraiškos būdų. Tokie žmonės kartais tampa dailininkais, muzikantais. Neseniai ,,New York Times” išspausdino straipsnį apie Bruce Miller darbą. Mano darbo tikslas – nustatyti, kodėl kūrybingumas kartais atsiskleidžia net silpstant protui.

– Teko koncertuoti daugelyje scenų drauge su žymiais operos atlikėjais. Kurie vaidmenys Jums įsimintiniausi ir brangiausi?

– Pirma profesionali opera, kurioje dalyvavau, buvo ,,Tosca” su Canadian Opera Company. Buvau ,,altar boy” – man labai patiko scenoje ,,žaisti”, ypač su orkestru ir kostiumais. Buvau užburta tuo spektakliu! Su Canadian Children's Opera Chorus dar dalyvavau 5 operose ir visuomet man tai daryti buvo labai smagu.

– Kokį vaidmenį svajojate atlikti? Kaip dažnai tenka koncertuoti? Kaip tam ruošiatės?

– Koncertuoju gana dažnai: paprastai du kartus per mėnesį, o mažesniuose koncertuose – šiek tiek dažniau. Dainuoju 4 operose per metus ir surengiu 3-4 didesnius koncertus. Kartą per mėnesį dainuoju vargšams, vaikams arba ligoniams. Dar tenka giedoti bažnyčioje arba vestuvėse. Man kiekvienas pasirodymas yra skirtingas, bet visi savaip įdomūs! Kitais metais pradėsiu naują rečitalių ciklą ,,Chamber Music ” San Francisco mieste.
Turiu labai gerą dainavimo mokytoją Jane Randolph ir kelis ypatingai gerus mokytojus, kurie man padeda muzikos ir dramos srityse: Marcie Stapp, kuri puikiai moka kalbas, Kristin Pankonin, kuri labai gerai išmano repertuarą, ir David Garner, kuris mane moko harmonijos (taip pat yra ypatingai geras kompozitorius). Kai mokausi naują vaidmenį, dirbu su režisieriais Rick Harrell arba Mark Verzatt, arba net su Jonathan Lynn, kuris yra filmų režisierius. Taip pat studijuoju vaidybą American Conservatory Theater.

– Koks operos žanras ir kompozitorius labiausiai prie širdies?

– Man labiausiai patiko atlikti grafienės vaidmenį Romoje prieš keletą metų. Mano nuomone, Mozarto ,,Le nozze di Figaro” yra geriausias muzikos kūrinys. Laukiu, kada vėl galėsiu atlikti tą vaidmenį. Pastaruoju metu pradėjau daugiau domėtis šiuolaikine muzika – muzika, kuri yra sukurta nuo 1990 m. iki dabar. Man ypatingai malonu dirbti su dabar kuriančiais kompozitoriais – visuomet pusę mano repertuaro sudaro ,,nauja” muzika. Praėjusią vasarą dirbau su Osvaldo Golijov ir vaidinau naujoje Kanados operoje ,,Frobisher”, o prieš porą mėnesių vaidinau naujoje operoje ,,Little Women” San Francisco. Prieš pusę metų ištekėjau, ir mano vyras mūsų santuokos pirmų metų ,,jubiliejaus” proga paprašė, kad mūsų draugas, jaunas kompozitorius, sukurtų man dainą. Netrukus – jos premjera!

– Jūsų gyvenimas nuo pat mažens susijęs su muzika – galima sakyti, kad gyvenate ja. Kaip apskritai suvokiate žmogaus santykį su menu?

– Kartais būna labai sunku, bet iš tiesų aš neįsivaizduoju savo gyvenimo be meno, be muzikos. Gyvenimas yra toks trumpas, o juk mano seneliai ir tėveliai taip stengėsi man sudaryti galimybes, kurių patys neturėjo. Jaučiu, kad lavindama tuos talentus, kuriuos man Dievas davė, tokiu būdu galiu ir jiems atsidėkoti. Pasaulis yra toks pilnas įvairių galimybių ir patyrimų. Esu labai užsiėmusi, tad man dažnai būna labai gaila, kad neturiu pakankamai laiko pabūti su šeima ir pasidžiaugti kartu su draugais. Bet kitaip nemoku gyventi!

– Kas Jus sieja su Lietuva? Kuo išsiskiria lietuvių muzika Europos ir pasaulio muzikos kontekste? Ar domitės Lietuvos opera?

– Kada nors būtų labai įdomu ir malonu Lietuvoje apsilankyti, nes ten yra mano šaknys. Iš tikrųjų man yra labai įdomi Lietuvos kultūra. Žadu kaip nors bandyti nuvykti į Lietuvą keliems mėnesiams arba net metams ir atrasti ten seną ir naują muziką. Ateinančiais metais bandysiu gauti Fullbright stipendiją. Europos muzika dažnai yra ,,drąsesnė” už Šiaurės Amerikos, bet turi senesnes tradicijas. Būtų labai įdomu ten dainuoti. Bandau bent vieną kartą per metus praleisti šiek tiek laiko Europoje – juk aš turiu Lietuvos pilietybę! Laukiu progos ten pabūti ilgiau ir susipažinti su Lietuvos kompozitoriais, muzikantais bei dainininkais.