Po mūsų kojomis nėra gimtosios žemės

Loreta Timukienė


Kovo 2 d. Lemonte vyko JAV lituanistinių mokyklų mokytojų konferencija. Joje buvo kalbama apie lietuvių kalbos likimą išeivijoje ir apie lituanistinio mokymo JAV ateitį. Renginio dalyviai sekmadienio rytą rinkosi į Palaimintojo Jurgio Matulaičio misiją, kur dalyvavo Vaikų Mišiose. Kunigas Antanas Saulaitis visus susirinkusius pakvietė pasimelsti už mokytojus, šv. Mišių dalyviai kartu su vaikų choru sugiedojo keletą giesmių.

Po šv. Mišių mokytojai rinkosi į Pasaulio lietuvių centro Bočių menę. Konferencijos darbotvarkę ir svečius pristatė Čikagos lituanistinės mokyklos direktorė Jūratė Dovilienė. Renginį pradėjo JAV LB Švietimo tarybos narė Mirga Girniuvienė. Ji pasidžiaugė, kad į konferenciją atvyko toks gausus būrys mokytojų net iš kelių valstijų: Illinois, Ohio, Indiana. M. Girniuvienė trumpai aptarė tai, kas šiuo metu kelia didžiausią susirūpinimą Švietimo tarybai ir tiems, kurie domisi lituanistinio švietimo sistema JAV.
Anot M. Girniuvienės, nemažai sunkumų pedagogams kyla mokant lietuvių vaikus dėl nevienodo jų lietuvių kalbos mokėjimo lygio. Pranešėja sakė, kad ji lankėsi ne vienos valstijos lituanistinėse mokyklose ir pastebėjo, kad jose besimokantys vaikai lietuvių kalbą moka labai nevienodai. Mokytojai pasigenda tinkamų vadovėlių, mokymo programų. Yra padaryta pakeitimų Švietimo gairėse, jomis turėtų vadovautis visi JAV veikiančiose lituanistinėse mokyklose dirbantys pedagogai. Švietimo taryba siūlo mokant vaikus taikyti trijų mokymo lygių sistemą ir naudoti dialogą. Naujausių tyrimų duomenys rodo, kad toks mokymo būdas yra veiksmingas. Švietimo taryba rūpinasi, kad būtų išleisti užsienyje veikiančioms lituanistinėms mokykloms tinkami vadovėliai. Nemažą susirūpinimą kelia ir tai, kad mūsų vaikai, kurie auga amerikietiškoje aplinkoje, domisi tuo, kas vyksta čia, Amerikoje, o įvykiai Lietuvoje jų nedomina. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija pritarė Švietimo tarybos sumanymui supažindinti užsienyje gyvenančių lietuvių vaikus su naujausiais įvykiais Lietuvoje.

Įdomų ir nemažai diskusijų sukėlusį pranešimą skaitė Saint Xavin University profesorius dr. Algis Norvilas. Jo tema – ,,Lietuvių kalba, tautybė ir jų likimas išeivijoje”. Profesorius pateikė mokslininkų atliktų tyrimų duomenis apie dvikalbystę, apie jos socialines, psichologines priežastis ir pasekmes. Dr. A. Norvilas savo pranešime ne tik aptarė lietuvių dvikalbystės ypatumus, bet ir pateikė patarimų, kaip galima išsaugoti savo kalbą gyvenant svetimoje kalbinėje aplinkoje. Profesorius sakė, kad tai yra sudėtinga, nes ,,po mūsų kojomis nėra gimtosios žemės”. Dauguma konferencijos dalyvių diskusijų metu išsakė nuomonę, kad mūsų gimtosios kalbos likimas priklauso nuo mūsų pačių, nuo mūsų pasiryžimo kalbėti savo tėvų ir prosenelių kalba.

Po paskaitos ir diskusijų konferencijos dalyviai kartu nusifotografavo, pietų pertraukos metu turėjo progą susitikti su kolegomis iš kitų lituanistinių mokyklų, pasidalinti su jais savo darbo patirtimi, aptarti nelengvame darbe iškylančius sunkumus.

Po pietų Mirga Girniuvienė skaitė dvi paskaitas. Pirmoji buvo skirta aptarti aukštesniųjų klasių dėstymo gairėms. Mokytojai buvo supažindinti su Švietimo tarybos aukštesniųjų klasių mokymo gairių pakeitimais, kurie buvo padaryti praėjusiais metais veikusioje mokytojų stovykloje (Vermont) Darbo dienos savaitgalį. Pakeitimų autorės – L. Apanavičienė, J. Dovilienė (Čikaga) R. ir M. Girniuvienės (Bostonas).

M. Girniuvienė apžvelgė ne tik bendrąsias mokymo gaires, bet aptarė ir atskirų dalykų (istorijos, lietuvių kalbos, literatūros ir geografijos) mokymo turinį bei rekomenduojamus vadovėlius, taip pat išvardino internetines svetaines, kuriose mokytojai gali rasti naudingos mokomosios medžiagos. Švietimo tarybos narė sakė, kad Švietimo taryba yra atsakinga už tai, jog lituanistinėse mokyklose būtų dirbama vadovaujantis Švietimo gairėmis, taip pat už tai, kad mokyklos būtų aprūpintos vadovėliais ir kita mokomąja medžiaga. M. Girniuvienė pabrėžė, kad mokant vaikus istorijos yra gana svarbu juos supažindinti ir su sovietmečio įvykiais, nes tai – mūsų valstybės istorijos dalis. Dėstant lietuvių literatūrą mokytojai gali naudotis ne tik vadovėliais, bet ir internetinėmis svetainėmis, kuriose galima rasti ir grožinius tekstus, ir jų analizę. Švietimo tarybos narė teigė, kad kalbos mokyme yra pokyčių, nes kinta vaikų kalbos mokėjimo lygis. Mokytojai išsakė susirūpinimą, kad turimi vadovėliai nėra pritaikyti užsienyje gyvenančių lietuvių vaikų mokymui, dažnai juose esančios užduotys yra per daug sudėtingos, mokymo procese pasigendama nuoseklumo. Ypatingai tai juntama dirbant aukštesniosiose klasėse.

Antros paskaitos tema – ,,Kaip Švietimo taryba pritaikys internetines galimybes lituanistiniam švietimui”. Konferencijos dalyviai buvo supažindinti su Švietimo tarybos planais sukurti internetinį žurnalo ,,Eglutė” variantą, kuris padės vaikams ne tik mokytis lietuvių kalbos, literatūros, istorijos, bet ir kas mėnesį pristatys jiems naujausius įvykius Lietuvoje. Tokia informacija turėtų praplėsti vaikų akiratį, turtinti jų žodyną. Galvojama, kad pirmasis žurnalo numeris internete pasirodys šių metų balandžio mėnesį. Galima bus užsisakyti ir spausdintą žurnalo variantą. Internetinio žurnalo redaktorė – Orinta Kalibatienė, jai talkins Švietimo tarybos nariai. Pranešėja prašė konferencijos dalyvius aktyviai dalyvauti ne tik kuriant internetinį žurnalą, bet ir sprendžiant kitus svarbius vaikų mokymo klausimus. Renginio pabaigoje mokytojai buvo pakviesti apžiūrėti Lemonto lituanistinės mokyklos mokytojos Onos Daugirdienės mokinių darbų, sukurtų M. K. Čiurlionio paveikslų motyvais, parodą. (47)