,,Trick or treat”
Danutė Bindokienė
Nuo vieno šios šalies pakraščio
iki kito skamba durų skambučiai ir vaikiški balseliai kartoja tradicinį sakinį:
,,Trick or treat”. Net kūdikiai ant
mamos ar tėtės rankų, papuošti ,,helovyniškais” drabužėliais, raginami
,,reikalauti” skanumynų. Įdomu, kaip tie mažutėliai ,,nubaustų” namų
savininkus, jeigu nieko negautų?
Keistai atrodė šis Halloween
paprotys, kai pokario metais lietuviai iš pabėgėlių stovyklų Vokietijoje atvyko
į Ameriką, keistas jis ir šiandien, nors iš esmės dabar atrodo labai jau
nekaltas, nes nuo kažkokio blogio, to grasinamo ,,trick”, gali nesunkiai
atsipirkti sauja saldainių. Bet kaip išvengti blogio, kuris tyko iš visų pusių
jau kur kas didesniu ir pavojingesniu mastu, nei vienas kitas kiaušinis,
paleistas į langą, išvartytos šiukšlių dėžės ar ištepliotos garažo durys?
Respublikonų partija, bijodama
prarasti daugumą Atstovų rūmuose ir netekti dabartinės įtakos Senate, siūlo
išeitį: lapkričio 7–osios rinkimuose balsuoti už jų partijos kandidatus.
Demokratai tuo tarpu tvirtina, kad tai pats pavojingiausias žingsnis, kokį Amerikos piliečiai gali žengti: vienintelis
išsigelbėjimas — atiduoti balsą už Demokratų partijos žmones.
O tas vargšas pilietis (jeigu
apskritai politika bent kiek domisi) yra atsidūręs tarp ,,kūjo ir priekalo” —
ir taip blogai, ir taip negerai. Kurią iš tų neigiamybių pasirinkti? Galbūt
rinktis ir nereikės, nes rinkimų
būstines žada užplūsti meksikiečiai, jau įsigiję Amerikos pilietybę. Jų tikslas
— išrinkti tokius žmones, kurie bus nuolaidesni nelegaliems imigrantams
(žinoma, iš Meksikos) ir išleis jiems palankesnius įstatymus. Jie puikiai žino,
kad nei Meksikos–Amerikos pasienyje
patruliuojantys ginkluoti kariai, nei prez. Bush žadama pastatyti užtvara
nesustabdys norinčių patekti į šią galimybių šalį.
Galbūt čia kaip tik Amerikos
piliečiai turėtų stabtelėti ir pagalvoti: ar neribojamas leidimas emigruoti į
JAV yra ,,treat”, ar ,,trick”.
Nepaslaptis, kad JAV miestuose
pastaraisiais metais pagausėjo nusikaltimai, ypač susiję su narkotikų prekyba
ir vartojimu. Prieš pora dešimtmečių miestų getuose daugiausia gatvės gaujų
egzistavo ir tuo pačiu nusikaltimų
įvykdydavo vadinamoji gyventojų ,,mažuma”, kurią sudarė juodosios rasės
atstovai. Dabar viršų paėmė meksikiečiai. Jeigu netikite, atkreipkite dėmesį į
nusikaltėlių vardus ir pavardes, skelbiamas žiniasklaidoje. Įvairių narkotikų
siuntos nenutrūkstančia grandine plaukte plaukia būtent iš Meksikos. Besivaržydami dėl ,,geriausios rinkos”,
narkotikų pirkliai pačiais žiauriausiais būdais kovoja tarpusavyje. Dažnai
susišaudymų ar kitų smurto veiksmų metu nukenčia nekalti žmonės, nelaimingu
atveju atsiradę ,,fronto linijose”.
Kovojama ne tik Amerikoje, bet
dar aršiau pačioje Meksikoje, ypač provincijose, kur mažiau policijos, o dažnai
ir policininkai yra įsivėlę į nusikalstamą veiklą. Galima sakyti, kad narkotikų
pirkliai ir jiems pavaldžios grupuotės Meksikoje naudoja tiek pat žiaurias
priemones, kaip vadinamieji teroristai Irake. Kad įbaugintų gyventojus (ir,
žinoma, teisėsaugą), nesidrovi net viešai žudyti, deginti ar kitaip terorizuoti
visus, kurie gali pastoti kelią jų veiklai. Pvz., per pastaruosius kelis
mėnesius nužudyti 123 policininkai, 2 teisėjai ir 3 prokurorai, jau nekalbant
apie netoli dviejų tūkstančių civilių gyventojų. Gaujos čia gerai organizuotos,
ginkluotos ir be jokio žmoniškumo žymių. Ar tokia ateitis laukia ir šiapus
Meksikos sienos, jeigu ji bus atidaryta visiems? Pirmieji ženklai, kad iš tikrųjų
taip gali būti, jau seniai matomi, nors daugelis nenori jų pripažinti.