Naujas Lietuvių operos pastatymas — ,,Vaiva”

Ateinančiais metais čikagiškius ir Čikagos svečius Lietuvių opera ir vėl pakvies į naują operą — Vytauto Klovos ,,Vaivą”. Apie statymo džiaugsmus ir rūpesčius papasakojo Lietuvių operos valdybos pirmininkas Vytautas Radžius.  

– Gerbiamas Vytautai, šiais metais LF lėšų skirstymo komisija naujai planuojamai būsimo sezono operai paskyrė 1,000 dolerių? Ką realiai galima padaryti su tokia suma, statant operą?

– Į Jūsų klausimą galiu atsakyti taip: 1,000 dolerių neužtenka sumokėti už patalpų nuomą, o ką bekalbėti apie repeticijas su orkestru, kai viena valanda kainuoja 1,700 dol.

Prieš pradedant repetuoti operą, reikia paruošti gaidas chorui, jas atspausdinti, vėliau paruošti gaidas orkestrui ir padauginti kiekvienam instrumentui, o kur dekoracijų, kostiumų, apšvietimo išlaidos?

– Atrodo, jog anksčiau skelbta opera ,,La Boheme” nebus ateinančiais metais statoma. Kodėl? Kas bus statoma vietoj jos?

– Nuo 1949 metų rudens veikė stiprus vyrų choras, su kuriuo koncertavome JAV ir Kanadoje. Todėl 1956 m. pradėdami operinį repertuarą pasirinkome Verdi operą ,,Rigoletto”, kurioje dainuoja tik vyrų choras. Tuo metu su okupuota Lietuva negalėjome turėti jokių ryšių, todėl ir pasirinkome ne lietuvio kompozitoriaus veikalą, bet jau tada buvome pasiryžę ateityje statyti lietuvių kūrėjo operas, jei tik bus galima prasiskverbti pro ,,geležinę uždangą”.  

Ieškojau būdų kaip nors gauti J. Karnavičiaus operą ,,Gražina”. Kai Lietuva buvo okupuota, nenorėdamas pakenkti tam, kas padėjo operai, ilgai negalėjau viešai kalbėti, kokiu būdu buvo gautas ,,Gražinos” operos klavyras ir gaidos orkestrui.

Buvo 1966 metų vasaris, kai sekmadienio naktį suskambo telefonas ir balsas pasakė: ,,Jums yra išsiųstas svarbus siuntinys. Jūs turėtumėte jį gauti poryt ­– stebėkite paštą.” Paklausiau, kas kalba ir ką siunčia, bet atsakymo nesulaukiau – padėjo telefono ragelį.

Ir šiandien tikrai nežinau, kas buvo tas taurus lietuvis, atsiuntęs ,,Gražinos” partitūrą, bet, manau, kad tai buvo S. Dautartas, vienas iš to meto Lietuvos operos narių.

Gavau didžiulį siuntinį, siųstą iš New York. Jame radau visas ,,Gražinos” operas gaidas. Koks buvo džiaugsmas – galėsime statyti pirmąją mūsų lietuvišką operą! Dešimties metų Lietuvių operos sukakčiai paminėti ir buvo pastatyta Jurgio Karnavičiaus 4 veiksmų opera Operos rūmuose Čikagoje 1967 m. gegužės 20 – 21 dienomis. Dirigavo Aleksandras Kučiūnas, režisavo Kazys Oželis, meninė priežiūra – dail. Vytauto Virkau.

Iki šiol Lietuvių opera yra pastačiusi šias lietuvių kompozitorių operas: Kazimiero Banaičio ,,Jūratė ir Kastytis”, Juliaus Gaidelio ,,Dana”, Jeronimo Kačinsko ,,Juodas laivas”, Vytauto Marijošiaus ,,Priesaika”, Juliaus Gaidelio ,,Gintaro šaly”, Vytauto Klovos ,,Pilėnai”.

Iš viso Lietuvių opera mūsų visuomenei yra parodžiusi 36 meno veikalus – operas, operetes, oratorijas ir Verdi ,,Requiem”.

Šiemet esame nutarę lietuvių visuomenei vėl parodyti lietuvių mitologijos motyvais sukurtą Vytauto Klovos operą ,,Vaiva”. Libertą sukūrė J. Gustaitis. (Jos pastatymui reikia daug lėšų. Tikiu, kad lietuvių visuomenė dar kartą padės mums įgyvendinti lietuvišką veikalą scenoje).

– Gal jau žinote, kokia bus naujosios operos finansinė sąmata?

– Lietuvių operos spektakliai visada yra tam tikro meninio lygio. Negali būti kitaip ir su ,,Vaivos” pastatymu. Mes nuolat bendraujame su Lietuvos Nocionaliniu operos ir baleto teatru, todėl ir meninis lygis negali būti kitoks. Kiekvieno pastatymo sąmata siekia 100,000 dolerių, o ,,Pilėnų” operos pastatymas kainavo dar daugiau.

,,Vaivos” operai teks patiems pasigaminti dekoracijas ir pasisiūti kostiumus. Ir tai žymiai padidins išlaidas. Bet tai lietuvio sukurta opera, tad verta pasistengti, kad šis kūrinys išvystų ir užsienio lietuvių sceną.

– Kaip pakomentuotumėte tokius teiginius, kad jau kuris laikas Čikagos opera, užuot pasikvietusi Amerikoje gyvenančius arba JAV besistažuojančius dainininkus, kviečiasi juos iš Lietuvos? Pavyzdžiui, Leonidas Ragas siūlo (,,Draugas”, 2007.04.11) kviestis čia, Amerikoje, esančius dainininkus: Algimantą Barniškį, Genutę Bigenytę, Lijaną Kopūstaitę, Nijolę Penikaitę, Liną Sprindį…

– Pirmiausia reiktų pasiaiškinti dėl pavadinimų, kadangi esame Lietuvių opera, o ne Čikagos lietuvių opera. Kai lietuviai iš visos Amerikos mūsų Operai padėjo savo aukomis, teko išbraukti žodį ,,Čikagos” (net ir IRS patariant, kadangi Opera yra atleista nuo valstybinių mokesčių – tai galioja visose JAV). Todėl oficialus pavadinimas yra Lietuvių opera, bet ne Lietuvos. Šiuo pavadinimu jau veikiame kelis dešimtmečius.

Tuo pačiu galima atsakyti ir tiems, kurie mano, kad mes nekviečiame dainininkų, kurie gyvena Čikagoje, jos apylinkėse ar Amerikoje. Jiems, o kartu ir operos mecenatui dr. Leonidui Ragui, galima atsakyti, kad nebuvo nė vienos operos, jog nebūtume kvietę Amerikoje gyvenančių solistų. Tačiau tai ne taip lengva padaryti. Kai kas pradeda repetuoti, bet nepajėgia išmokti partijos ir turi pasitraukti, kai kam per maža partija, dar kitam nepatinka personažo charakteris, o kai kas negali dalyvauti repeticijose, ypač sceninėse ir orkestrinėse, dar kitam nepajėgiame sumokėti prašomo honoraro.

Jei visuomenė padės – galėsime  parodyti lietuvišką operą. Anksčiau, kai Lietuvių fondas suteikdavo žymiai daugiau finansinės paramos, galima buvo planuoti, o kai drastiškai sumažino paramą, kyla labai rimtų finansinių problemų, kurios gali atvesti prie liūdnos pabaigos.

 – Ar nebūtų pigiau scenografijai ir kostiumams kurti pasitelkti JAV gyvenančių dailininkų jėgas?

– Dailininkas, kuris sutiktų sukurti dekoracijų eskizus, turi gerai žinoti scenografijos reikalavimus. Žinoma, kad norėtume parodyti lietuvio dailininko sukurtas dekoracijas, tačiau, kaip nugalėti kliūtis, kurios jau dabar aiškiai iškyla prieš pradedant ieškoti dailininko – reikia patalpų dekoracijoms pagaminti. Gal kur nors ir surastume išnuomoti erdvią patalpą, supirktume reikalingas dekoracijoms medžiagas ir dažus, pasamdytume, kas išpildys eskizus..., bet kur tas pagamintas dekoracijas laikyti po spektaklio?

Kai pirmą kartą statėme Ponchielli ,,Lituani” – ,,Lietuviai”, dekoracijas išsinuomavome iš La Scala Milane ir laikėme Jaunimo centro patalpose iki pakartotino spektaklio Čikagos miesto centre, bet dabar? Patiems dekoracijas gaminti yra daug brangiau negu išsinuomoti. Jas išnuomoti galima tik tarptautinėms operoms, bet ne lietuviškoms.

– Taip pat pasigirdo nuomonių, jog Čikagos lietuvių opera yra pernelyg brangiai atsieinantis renginys, be to, jį gali pamatyti tik vietiniai Čikagos bei jos apylinkėse gyvenantys lietuviai ir tik vieną kartą. Ką galėtumėte į tai atsakyti?

– Aišku, kad operos nepastatysi už šimtą dolerių. Būdavo tos pačios operos šeši spektakliai ir suvažiuodavo lietuviai iš daugelio JAV miestų, tačiau ir dabar, kai rodomas vienas spektaklis, atskrenda lietuviai ir iš Los Angeles, iš New York ir kitų miestų, taip pat ir iš Kanados. Jei žmogų domina menas, jokie atstumai nebaisūs.

­– Bronius Nainys po šį gegužės mėnesį įvykusio operos ,,Vienos kraujas” pastatymo (,,Draugas”, 2007.05.17) pasigedo didesnio choro. Su kokiais kitais sunkumais, problemomis Čikagos lietuvių opera susiduria, susidurs statydama naują operą?

­­– Lietuvių operai reikia vyriškų balsų. Kviečiame vyrus, kurie mėgsta dainuoti, įsijungti į Lietuvių operos chorą (tikrai Čikagoje yra balsingų vyrų) ir padėti mums pastatyti lietuvių kūrėjo Vytauto Klovos 3 veiksmų operą ,,Vaiva”. Moterys šiam menui palankesnės.

– Kodėl štai jau dvejus metus neruošiamas pooperinis koncertas? Ar tai susiję su finansiniais sunkumais?

– Daugelis klausia, kodėl neruošiame pooperinio koncerto. Svečius solistus iš Lietuvos turėtume čia išlaikyti mažiausiai 3 savaites. Susidaro papildomos išlaidos, o kur dar honorai už dainavimą pooperiniame koncerte.

– Tame pačiame straipsnyje Nainys sako, jog šiais metais ,,Vienos operoje” dainavę dainininkai iš Lietuvos buvo atskraidinti Lietuvos kultūros ministerijos lėšomis. Ar manote, kad kažko panašaus galima tikėtis ir ateinančiais metais?

– Nežinau. Mūsų Lietuvių opera su Lietuvos Nacionaliniu operos ir baleto teatru bendradarbiauja jau nuo 1989 metų, kai primadona Irena Milkevičiūtė, nugalėjusi visas kliūtis, atvyko dainuoti Leonoros partiją Verdi ,,Trubadūre”. Kasmet statomiems spektakliams kviečiame solistus iš Lietuvos. Virgilijus Noreika, būdamas Lietuvos operos direktoriumi, pirmasis pritarė tokiam bendradarbiavimui. Dabartinis Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto generalinis direktorius G. Kėvišas taip pat yra palankus Lietuvių operai ir daug padėjo šiemet, kad Strauss ,,Vienos kraujas” įvyktų.

Gal ateis toks laikas, kad Lietuvos Nacionalinis Operos ir baleto teatras galės su spektakliais vykti ne tik ir į Vokietiją, Angliją, Lenkiją, bet ir JAV.

Kalbino Dalia Cidzikaitė