Daugiasėdynė valdžia

 Vilius Bražėnas

Rudens sesiją seimūnai žada pradėti naujoje posėdžių salėje. Eltos nuotr.

Tik pastaraisiais šių metų mėnesiais, kai nebuvo nei ruduo – kaip ruduo, nei politika – kaip politika, pavyko pagaliau suvokti, kodėl, stebint Seimo posėdžių salę posėdžių metu, atrodė ,,kažkas ne taip”. Ogi tas ,,kažkas ne taip” buvo, manytumei, akis badantis  faktas:  įstatymo  leidžiamosios valdžios posėdžiuose sėdi ir balsuoja įstatymų vykdomosios valdžios dalies, vyriausybės, nariai – ministrai.

Tokią padėtį gal trumpiausiai apibūdina lenkų posakis: ,,Pats groja, pats šoka”. Tai padeda paaiškinti, kodėl yra ,,sunku” sustabdyti valdžios malimą tuščiomis girnomis ir Seimo komisijų tyrimuose pagauti siūlų galus aukštojo pilotažo korupcijos kamuolyje.

Patogi santuoka

Seime matome nepaprastai patogią santuoką. Pirmiausia, seimūnams nereikia sukti galvų, kaip palengvinti vyriausybėje sėdinčių savos partijos ministrų valstybinį, o gal ir šeimyninį, gyvenimą. Tai atliekama, leidžiant abiem pusėm patogius įstatymus. Priedo, ministrai, būdami dar ir Seimo nariais, gali ,,prisibalsuoti” kad ir statines dolerių, eurų ar litų ,,agurkų”. Atrodo, kad ir kai kurių ministerijų kelmų Seime atžalėlės neblogai žaliuoja.

Ko dar nėra Seime?

Kad Seimą pavirstų valdančiosios kastos privačiu klubu, belieka suteikti Seimo nario mandatus ir Konstitucinio Teismo teisėjams. Derėtų, žinoma, ,,dėl tvarkos”, į Seimo kėdes pasodinti ir VSD, STT direktorius ir valstybės kontrolierius. Tada užtikrintai nebūtų tokio nemalonaus erzelio, kaip dabar piliečiams tenka kartais klausytis. Padėtį ,,sunormuoti” žinoma padėtų, jei be kitų, jau esančių Seime sėdėtų ir rusiškų dujų kvapu persisunkę ,,verslininkai”. Tačiau negi gražu iš karto ir aiškiai perimti valstybės valdžią?

Kad nepabustų intelektualai

Reikia turėti kantrybės, žingsniuoti mažais žingsneliais, kad tautos inteligentai ir intelektualai galėtų pasiteisinti nieko negirdį ir nieko nematą. Antraip jie turėtų taikyti ,,kilmingumas įpareigoja” nuostatą, patys prabilti, dalyvauti politikoje bei  šviesti kitus piliečius. O pareigingi inteligentai ir jų apšviesti balsuotojų būriai būtų pražūtis visiems ir bet kokiems Lietuvos Respublikos nepriklausomybės ir lietuvių tautiškumo duobkasiams. Jei yra duobkasių, jie tikisi, kad šiandieniniai Lietuvos inteligentai sugebės įtikinti save ir kitus, kad tokie reiškiniai, kaip VSD bandymas šokdinti Seimą (lyg kiaušinis vištą mokytų) ir sėdynėmis į vieną suaugę, lyg ,,Siamo dvyniai”, Seimo nariai ir ministrai, yra normalus konstitucinis reiškinys – savivaldos forma, kuri vadinasi ,,Respublika”. Tai gali būti normalu Anglijoje, kuri neturi Konstitucijos ir gyvena su parlamentarine diktatūra, kurią keistu būdu kontroliuoja senos valstybinės tradicijos. O Lietuvos Respublika turi Konstituciją, nors, atrodo, kad jos valdžioje yra žmonių, kurie vadovaujasi stalininėmis tradicijomis.

Pokalbiai seime

,,Respublikos” sąvoka turi gilias šaknis. Šiais laikais daug kas nusirašinėja nuo 1787 m. priimtos JAV Konstitucijos. O joje ypač pabrėžiamas respublikinis valdžios šakų atskyrimas.

Pagal ,,Respublikos” sąvoką, atskyrimo principas ir mums galioja. Tačiau LR Konstitucijai kažkokie mandrapypkiai sukėlė galvos skausmą jai įbrukant to pagrindinio principo paneigimą. Nežymiame 60-me straipsnyje kalbama, kad Seimo narys negali gauti atlyginimo už kitokius darbus, ,,išskyrus už kūrybinę veiklą”. (Čia geras uždavinys ,,kūrybingiems” nariams.) Nurodoma, kaip padengiamos jo išlaidos. Ir staiga prasikiša staigmena: ,,Seimo narys gali būti skiriamas tik ministru pirmininku ar ministru”. Nieko sau ,,TIK”! Betrūksta paskyrimų į KT, VSD, STT ar kitur, kur yra ,,kūrybinė veikla”.

Piliečius turėtų pralinksminti 61 straipsnis, kur sakoma: ,,Seimo narys turi teisę pateikti paklausimą ministrui pirmininkui, ministrams…” Pagal tai, Seimo posėdis gali virsti TV humoro laida, jei ministrai pradėtų kalbėtis su savimi kaip parlamentaru. Seimo narys G. Kirkilas, pavyzdžiui, turi teisę pateikti paklausimą Kirkilui Valstybės biudžeto ar kitais klausimais. ,,Ponas ministre pirmininke, prašau aiškiai ir be išsisukinėjimų atsakyti, ar tikrai žinote, kas vyksta VSD viduje?” Ir atsisėda. Tada atsistoja Kirkilas ir… kol matysime ir girdėsime tikrovėje, teks pasikliauti vaizduote. Laimė, kad Konstitucija nesako, jog ministrai ,,privalo būti” Seimo nariais, o tik, kad Seimo nariai ,,gali būti skiriami”.

Tad priklauso nuo teisininkų, žiniasklaidos, prezidento ir nuo sėdynėmis su ministrais suaugusių seimūnų, kad šis valstybei pavojingas ar bent jau žalingas konstitucinis farsas kuo greičiau baigtųsi. Net be Konstitucijos pataisų. Padėtų ir tai, jei patriotai intelektualai liautųsi kalbėję su savimi ir, kaip ragina popiežius Benediktas XVI, įsitrauktų į tautų, bei per tai į viso pasaulio likimą lemiančią politiką. Nes nelaimė tame, kad politikoje gerų žmonių paliktą tuštumą ne visada užpildo geresni už geruosius. Nereikia toli žvalgytis, kad tai pastebėtum.