Aplaidumas brangiai kainuoja

 Danutė Bindokienė

Šiemet gegužės 1-oji Amerikoje buvo šurmulinga: manoma, kad bent vienas milijonas žmonių išsipylė  į didžiųjų miestų gatves bei aikštes - kaip senais laikais sovietijoje, kai buvo iškilmingai švenčiama ,,darbo žmonių šventė” .Beje, šiemet Lietuva taip pat ją šventė - atrodo, kad mūsų tėvynė atranda vis naujų progų išeiginėms. Čia protesto eisenų dalyviai taip pat buvo daugiausia ,,darbo žmonės”, tik ne amerikiečiai, nors miniose buvo ir jų, bet daugiausia imigrantai iš Meksikos bei kitų šalių. Jeigu sakoma, kad Amerikoje yra bent 12 milijonų nelegalių imigrantų, tai nemaža jų dalis pirmadienį vaikščiojo su plakatais, vėliavomis ir šūkiais, reikalaujančiais pakeisti pernai gruodžio mėnesį priimtą imigracijos įstatymo pataisą ir leisti visiems nelegalams pasilikti Amerikoje, tapti piliečiais. Pagal pirmadienio vakaro žinių komentarus galima spėti, kad tas įstatymas turėtų būti pakeistas.

 Tačiau kontraversija dėl imigracijos, ypač nelegalios, negreit pasibaigs. Ji tęsiasi jau daug metų ir atsirado dėl Amerikos valdžios bei darbo rinkos aplaidumo, pirmajai pro pirštus žiūrint į tai, ką veikia pastaroji. Juk visuomet buvo žmonių, ypač iš Meksikos, nelegaliai pereinančių JAV sieną (žinoma, retas išsprukdavo iš sovietų imperijos ir atvykdavo - legaliai ar nelegaliai - į Ameriką). Žemės ūkis džiaugėsi, pasisamdydamas pigios darbo jėgos; restoranų savininkai trynė rankas, kad gali pigiai gauti indų plovėjų, padavėjų, valytojų ir kitų juodadarbių. Įmonės samdė darbininkus, mokėdamos jiems tik dalį uždarbio, kurį būtų reikėję duoti amerikiečiams. Ir visi tylėjo...

Kadangi darbų buvo pakankamai, imigrantų  skaičius vis didėjo, kartu pamažu keičiantis ir JAV gyventojų demografijai. Net juodosios rasės amerikiečiai, kurie nuolat reikalavo lygių teisių, kiek pritilo, nes pasigirdo dar garsesni balsai - deja, ispaniškai. Beveik visose įstaigose, parduotuvėse, ligoninėse ir kitose viešose vietose atsirado dvikalbiškumas. Pradėta ispaniškai kalbantiems tiesiog pataikauti, o jie, užuot mokęsi anglų kalbos, reikalauja, kad visur ir visuomet galėtų susikalbėti savo kalba. Amerikai lojalumo jie nedaug rodo: ši valstybė daugeliui tik pajamų šaltinis.

Tačiau anksčiau ar vėliau prieinamas liepto galas, todėl ir prasidėjo protestai prieš nelegalius imigrantus iš Meksikos, todėl ir pradėta reikalauti (ypač po 2001.09.11), kad būtų apsaugota valstybės siena ir pro ją, kaip vėjas pro rėtį, nesiveržtų nelegalai. Bet tuo pačiu metu jau Amerikoje esantys nelegalai ėmė reikalauti lygių teisių su tais, kurie kantriai laukia ,,žalių kortelių”, kurie į JAV atvyksta legaliai, stengiasi prisitaikyti prie šios šalies gyvenimo, moka mokesčius, mokosi angliškai ir laikosi įstatymų...

Gegužės pirmosios proga JAV himnas buvo išverstas į ispanų kalbą ir siūlomas visiems giedoti protesto eisenų metu. Net prez. George W. Bush išreiškė pasipiktinimą tuo vertimu: himnas, giedamas kita kalba, praranda savo esmę, tampa tik daina, bet ne svarbiausiu šalies simboliu. Kodėl imigrantai, nelegaliai atvykę į Ameriką, nori viską pakreipti savo pusėn, visko reikalauti, nieko neduodami kraštui, kuris juos globoja? Kaip gali asmuo tapti kurios nors valstybės piliečiu, jeigu nenori išmokti vietinės kalbos, giedoti jos himno, laikytis jos įstatymų? Kaip atrodytų, jeigu mūsų Tautišką giesmę įvairios mažumos Lietuvoje pradėtų giedoti kiekviena savo kalba: kinietiškai, žydiškai, rusiškai, lenkiškai ar dar kitaip? Ar lietuviai tai toleruotų ir didžiuotųsi Lietuvos himno ,,populiarumu”?

 Amerikoje niekas nedraudžia puoselėti savą kultūrą, kalbėti kita kalba, steigti savo tautines parapijas, mokyklas, organizacijas, turėti prasmingą kultūrinį gyvenimą, bet visgi reikia nepamiršti, kad tai yra Amerika ir  stengtis  bent minimaliai įsilieti į jos  margą visuomenę. Prasminga mylėti savo kilmės šalį, bet visgi būtina atiduoti duoklę ir šiam svetingam kraštui.