Daugialypis moters veidas

Danutė Bindokienė

Šiomis dienomis turėjome progų stebėti daugialypį moters veidą, dar kartą įsitikinant moteriškosios giminės ištverme ir sugebėjimu suderinti įvairias pareigas bei įsipareigojimus.

Sausio 4 d. JAV Kongrese buvo prisaikdinta nauja Atstovų rūmų pirmininkė — pirmąkart Amerikos istorijoje — moteris. (Prisiminkime, kad ji eilės tvarka, aplinkybėms susiklosčius, gali atsisėsti ir JAV prezidento kėdėje.) Demokratė Nancy Pelosi, iškilusi į tą įtakingą poziciją, yra gabi, energinga ir veržli politikė. Tačiau didesnį įspūdį padarė tai, kad ji į prisaikdinimo iškilmes atėjo su savo anūkėliais (ir kitų Atstovų rūmų narių mažamečiais vaikais bei vaikaičiais), o, prieš duodama priesaiką, ant rankų ramiai sūpavo šešių savaičių vaikaitį, tuo tarsi parodydama, kad moterims  šeimos įsipareigojimai neturėtų būti kliūtis į visuomeninę ar politinę veiklą.

Šiomis dienomis matėme ir kitos moters veidą: paženklintą liūdesiu ir orumu, padengtą smulkių raukšlelių raizginiu, kurį dar paryškino retkarčiais nušvintanti kukli šypsena. Smulkutė, trapi, bet tuo pačiu spinduliuojanti dvasine ramybe, 88–metė Betty Ford dalyvavo savo vyro, buvusio 38–ojo JAV prezidento Gerald R. Ford kone visą savaitę trukusiose laidotuvėse.

Šią moterį buvome tarytum pamiršę, kaip ir daugelį svarbių, įtakingų, žymių žmonių, kai jie kiek toliau pasitraukia iš mūsų akiračio. O Betty Ford, nors palyginti neilgai gyvenusi Baltuosiuose rūmuose, tą ,,akiratį” ir papildė, ir praplėtė, kartais net kontraversiškais būdais. Nors visos JAV prezidentų žmonos yra įspaudusios savo pėdsakus į šios šalies visuomenės, labdaros ar politinės veiklos dirvonus, Betty Ford ne tik nuo jų neatsiliko, bet  daugeliu atvejų ir pralenkė.

Kaip ir Gerald R. Ford, netikėtai tapęs JAV prezidentu po prez. Richard R. Nixon priverstinio pasitraukimo iš Baltųjų rūmų, Betty Ford taip pat buvo įstumta į prezidentienės rolę, jai nepasiruošusi. Ji pasižymėjo ypatingu atvirumu ir savo nuomonę nesidrovėjo pareikšti TV, radijo bei spaudos žurnalistams, net jeigu ta nuomonė buvo tokia, apie kurią vengiama kalbėti.  Betty Ford ypač kovojo už moterų lygias teises ir iš dalies tą kovą laimėjo. Ji pirmoji išdrįso viešai prisipažinti, kai krūtyse buvo aptiktas vėžys ir padaryta operacija. Tas jos atvirumas, be abejo, paskatino tūkstančius moterų nueiti pas gydytoją ir pasitikrinti — anksti susekta liga išgelbėjo ne vienos moters gyvybę, dėl to Betty Ford susilaukė neregėtai didelio populiarumo. Netrukus paaiškėjo, kad prezidento žmona turi nenugalimą įprotį vartoti nuskausminimo vaistus, o vėliau — alkoholį. Tačiau ir iš šio blogio išėjo kažkas gera, nes Betty Ford ne tik tą įprotį nugalėjo, bet Kalifornijoje įsteigė kliniką alkoholikams ir narkomanams gydyti. Ji pati tai klinikai daug metų vadovavo, o apie savo pagijimą 1987 m. parašė knygą ,,Betty: A Glad Awakening” (nuo 2005 m. klinikai vadovauja duktė Susan).

Prez. Gerald R. Ford žmoną Betty gerai prisimena ir lietuviai: ji 1976  m., JAV švenčiant savo nepriklausomybės 200 m. sukaktį, dalyvavo V Laisvojo pasaulio lietuvių tautinių šokių šventėje, kuri vyko Čikagos International Amfiteatre salėje (šventės pirm. buvo Bronius Juodelis). Kadangi pats prezidentas, tiesa, atsiuntęs sveikinimą, šventėje negalėjo dalyvauti, jam atstovavo žmona Betty. (Beje, anais laikais buvo mada, kad mūsų dainų ir tautinių šokių šventėse, taip pat žymesniuose renginiuose, visuomet buvo kviečiami ir neatsisakydavo dalyvauti JAV valdžios aukštieji pareigūnai tiek iš Vašingtono, tiek iš valstijų ar miestų savivaldybių.)

Betty Ford šventėje buvo labai šiltai sutikta, apdovanota gintarais, atvirai žavėjosi lietuvių tautiniais šokiais ir prisipažino, kad jaunystėje pati labai mėgusi šokti, net turėjusi savo šokių studiją. Tačiau prieš įeidama į salę ji turėjo nuryti ir karčią ,,piliulę”, nes mūsų jaunimas buvo išsirikiavęs su šūkiais ir plakatais, protestuodamas prieš prez. Ford nuolaidumą sovietams neseniai vykusioje Helsinkio konferencijoje.