BALFo direktorių suvažiavimas. J. Kulio nuotrauka.

Užsidaro šalpos organizacija BALFas

Elvyra Vodopalienė

2008 m. balandžio 12 d. BALFo direktorių suvažiavime buvo nutarta uždaryti garbingą ir kilnią BALFo šalpos organizaciją. Organizacija buvo įkurta Amerikos Lietuvių Tarybai sušaukus visus lietuvių, įvairių šalpos fondų ir pagrindinių atskirų organizacijų atstovus į susirinkimą, kuris įvyko 1944 m. kovo 24–25 d. ,,Morrison’’ viešbutyje, Čikagoje, IL. Susirinkimo tikslas buvo sukurti jungtinę šalpos organizaciją. Šiai organizacijai duotas vardas – Bendras Amerikos Lietuvių Šalpos Fondas, sutrumpintai BALFas, o angliškai United-Lithuanian Relief Fund of America (ULRA). Tame susirinkime buvo paruošti ir korporacijos dokumentai, kurie buvo įregistruoti Illinois valstijoje. Buvo nustatyta organizacijos sudėtis, išrenkant Direktorių tarybą ir Centro valdybą.

Skaitant prel. J. B. Končiaus knygą ,,Atsiminimai iš BALFo veiklos” ir ,,1944-BALFAS-1969 Šalpos Fondo 25 metų apžvalga”, kurią redagavo Domas Jasaitis, galima tik stebėtis su kokia energija, entuziazmu ir meile Amerikos lietuviai vieningai rūpinosi ir stengėsi padėti, tiesti pagalbos ranką lietuviams, kur jie bebūtų. Ši kilni šalpos organizacija pasiekė ne tik tremtinių stovyklas, bet ir tolimo Sibiro taigas, tuo pačiu nepamiršo ir laisvame pasaulyje gyvenančių lietuvių. Ši pagalba ir šalpa tęsėsi 64 metus daug dirbančių savanorių ir nuoširdžių aukotojų dėka. Per šiuos metus BALFo direktoriai rinkdavosi vieną kartą į metus aptarti metinę veiklą ir finansus, spręsti šalpos tiekimą, aukų rinkimą, išklausyti pranešimus apie atskirų skyrių veiklą ir svarstyti ateities šalpos planus.
 
* * *
Šiais metais istorinis ir paskutinis direktorių suvažiavimas įvyko Čikagoje, visiems gerai žinomoje ,,Seklyčioje’’, balandžio 12 d. 9 val. ryto. Suvažiavime dalyvavo 21 dalyvis: 13 direktorių ir 8 direktorių įgaliotiniai. Suvažiavimą vedė Direktorių tarybos pirmininkas dr. Pranas Budininkas. Suvažiavime buvo išsamiai aptarta dabartinė BALFo organizacijos padėtis. Dr. Budininkas savo labai gerai paruoštame ir įžvalgiame pranešime apie BALFo dabartinę padėtį priminė, kad jau praeitais metais buvo diskutuojama apie organizacijos uždarymą. Taip pat teigė, kad jau daug metų kaip dėl amžiaus ar fizinės būklės retėja ilgametės dirbusių ir pasišventusių veikėjų eilės, ir neįmanoma surasti, kas užimtų jų vietas. Kaip pavyzdį nurodė 1973-uosius m., kada veikė daugiau nei 50 skyrių įvairiuose Amerikos miestuose, šiuo metu yra likę tik 23 skyriai. Suvažiavime iškilo ir seimo suruošimo klausimas, tačiau tokiai padėčiai esant surengti seimą, į kurį turėtų suvažiuoti visų skyrių atstovai ir būtų išrinkti 32 direktoriai, o iš jų – Centro valdyba, yra neįmanoma. Smarkiai sumažėjo ir aukotojų skaičius. Lietuvai atgavus nepriklausomybę įsisteigė naujos organizacijos, susidarė įvairios lietuvių veikėjų grupės, kurios taip pat rūpinasi šalpa.
 
Suvažiavime buvo išklausyti ir atskirų skyrių direktorių pranešimai. Išklausius juos ir direktorių pasisakymus diskusijose buvo prieita išvados, kad dabartinėmis aplinkybėmis BALFo organizacija negali toliau veikti ir vykdyti organizacijos steigėjų nustatytų veiklos tikslų. Todėl Direktorių taryba, remdamasi BALFo Įstatų XIV skyriumi, balsų dauguma nutarė BALFą uždaryti. Buvo sudarytas BALFo likvidavimo komitetas. Direktorių taryba išreiškė padėką ilgus metus dirbusiai centro valdybos pirmininkei Maria Rudienei ir jos valdybai.

M. Rudienė jau 1954 m. buvo išrinkta BALFo direktore, o septyniasdešimtųjų metų pradžioje tapo Centro valdybos pirmininke, kai BALFas buvo iš New York perkeltas į Čikagą. Ji pirmininkavo šiai organizacijai iki šios dienos. Ji viena pirmųjų BALFo veikėjų, išvysčiusių reikšmingą, plačią ir didelę BALFo veiklą. Suvažiavimo direktoriai taip pat nuoširdžiai rankų plojimu padėkojo Laimai Aleksienei, kuri ilgus metus nenuilstamai dirba Centro valdybos raštinėje. Padėkota ir visų skyrių valdyboms. Bet svarbiausia padėka buvo skirta visiems aukotojams ir aukų rinkėjams ir tiems, kurie prisidėjo prie milžiniškos apimties šalpos darbų, gelbėjant varge ar nelaimėje esančius tautiečius.

BALFo organizacijos uždarymas buvo sunkus sprendimas ir, kaip Centro valdybos vicepirmininkas kun. Jonas Kuzinskas teigė, ,,sunku uždaryti organizaciją, kuri tokius ilgus metus teikė šalpą”. Tačiau tuo pačiu norisi užbaigti šį istorinį direktorių suvažiavimą paties Direktorių tarybos pirmininko dr. P. Budininko žodžiais, anot kurio ,,šiandien BALFas, užversdamas paskutinį savo garbingos istorijos lapą, gali tikrai didžiuotis nuveiktais darbais, ku-riuos pilnai įvertinti galės tik tautos ateities kartos”.