Komunizmo aukų memorialo fondas pagerbė Lech Walesa

Mykolas Gudelis

Komunizmo aukų skaičius pasaulyje nėra tiksliai žinomas. Stalin valdymo laikotarpiu Sibiro gulaguose, masinių trėmimų, bado ir teroro metais buvo išžudyta apytikriai 20 milijonų žmonių. Kinijoje, Mao Zedong vadovavimo laikotarpiu, žuvo per 50 milijonų gyventojų.

Praeityje, per beveik 60 metų, nuo tada, kai Europa buvo padalinta ,,geležinės uždangos”, Tarybinės Rusijos okupuotos valstybės ne kartą bandė atsikratyti komunistų jungo. Tačiau tai nebuvo lengva. Sovietų tankai važiavo ne vienos Europos sostinės gatvėmis: Budapešto, Prahos, Varšuvos, Berlyno, kol galų gale, beveik prieš 20 metų, daugiau nei pusę šimtmečio Centrinę ir Rytų Europą siaubusi komunizmo šmėkla išsikvėpė ir 1988 metais, patyrusi lemtingą smūgį, buvo palaidota po Berlyno sienos griuvėsiais.

Europoje nebeliko Vakarams, ir ypač JAV, grėsmę kėlusio komunizmo. Nebeliko ,,geležinės uždangos”, padalinusios pasaulį į ,,čia” ir ,,ten”, o sovietinį jungą nešusios Rytų Europos valstybės lengviau atsikvėpė. Tačiau liko atmintis. Ir tie, kurie prisimena, nenori pamiršti. Nenori pamiršti tų, kurie daugelį savo gyvenimo metų skyrė kovai prieš komunizmą ir tų, kurie kovodami paaukojo savo gyvybes.

Prieš beveik dešimtį metų susikūrusiam Komunizmo aukų memorialo fondui, prezidento Bill Clinton pasirašytu viešuoju įstatymu, buvo suteiktas leidimas JAV sostinėje, Washington, DC, Capitol Hill rajone, statyti paminklą komunizmo aukoms atminti. Fondas dirbo ilgus metus, įveikdamas viena po kitos iškylančias biurokratines kliūtis ir rinkdamas lėšas, reikalingas memorialo statybai. Šiandieną jau yra surinkta 80 proc. lėšų, reikalingų sėkmingai įgyvendinti projektą. Memorialo statybą numatoma pradėti jau šią vasarą.

Ta proga, Komunizmo aukų memorialo fondas, vadovaujamas Lee Edwards, balandžio 26d., New York ,,Metropolitan” klube, surengė iškilmingą priėmimą buvusiam Lenkijos prezidentui, ,,Solidarumo” judėjimo vadovams, Nobelio taikos premijos laureatui Lech Walesa. Vakarų pasaulyje, Lech Walesa yra vertinamas, kaip labiausiai prisidėjęs prie komunizmo žlugimo Europoje ir jo vardas dažnai yra minimas šalia tokių asmenybių, kaip Ronald Reagan, Margaret Thatcher, Vaclav Havel ir popiežaius Jono Pauliaus II.

Tą vakarą, kreipdamasis į susirinkusius, Lech Walesa sakė: ,,Niekas tiksliai nežino komunizmo aukų skaičiaus pasaulyje. Vienais duomenimis jų yra 100 milijonų, kitais 200 milijonų, o mano duomeninims jų yra dar daugiau. Abudu pasauliniai karai kartu sudėjus nenusinešė tiek žmonių aukų. Nė viena epidemija pasaulyje nekainavo tiek gyvybių. Tačiau ne skaičiai yra svarbu. Svarbu yra atmintis. Neturime pamiršti komunistų rankomis įvykdytų nusikaltimų ir jų aukų. Ši atmintis turi persekioti kiekvieną iš mūsų tol, kol esame gyvi, tam kad istorija niekada nepasikartotų” .

Keliomis valandomis anksčiau, Lenkijos konsulate įvykusioje spaudos konferencijoje, atsakydamas į žurnalistų klausimus, Lech Walesa pabrėžė popiežiaus Jono Pauliaus II vaidmenį Lenkų kovoje prieš komunizmą: turėjome slaptą planą, kuriam pavykus, tikėjomės, kad, įvykdžius reformas Lenkijoje, sovietų okupuotos valstybės laikui bėgant, viena po kitos išsilaisvins iš tarybinės okupacijos. Tuo metu, nė vienas Vakarų valstybės vadovas netikėjo, kad tai įmanoma. Tada nė vienas iš jų, net ir aš,  neįvertinome, kokią milžinišką įtaką žmonių susivienijime prieš komunizmą padarys tuometinio popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymas. Tik įkūrus ,,Solidarumo” judėjimą, mane rėmė tik keletą dešimčių ištikimų bendražygių, kurie tvirtai tikėjo demokratijos pergale. Keletą metų vėliau, po popiežiaus apsilankymo, mus rėmė keletas milijonų. Jonas Paulius II sugebėjo suvienyti skirtingų klasių, išsilavinimo ir amžiaus žmones. Be jo, mūsų pergalė nebūtų buvusi įmanoma.”

Paklaustas, ką mano apie dabartinę politinę situaciją Ukrainoje ir Baltarusijoje ir kodėl šios valstybės nepasekė kitų Rytų Europos valstybių pėdomis, kovojant prieš komunistinę diktatūra, Lech Walesa atsakė: ,,Nepamirškime, kad ekonomiškai šios valstybės daugiau nei 50 procentų priklausė nuo tuometinės Tarybų Sąjungos. Tam, kad valstybė funkcionuotų, ekonominės gijos negalėjo būti vsiškai nutrauktos. Tam reikalingas persitvarkymo procesas. Ekonomikai pertvarkyti reikia nemažai laiko. Akivaizdu, kad demokratiniai procesai šiose šalyse intensyvėja ir dabartinės sistemos žlugimas Baltarusijoje yra neišvengiamas. Šios šalies likimas yra naujos, po mūsų ateinančios, kartos rankose.”

Po spaudos konferencijos surengtame vakare, skirtam Lech Walesa pagerbti, dalyvavo beveik šimto žmonių būrys. New York ,,Metropolitan” klube buvusiam Lenkijos prezidentui buvo įteiktas būsimojo memorialo, komunizmo aukom atminti statulos maketas.

Buvusį Lenkijos prezidentą ir ,,Solidarummo” judėjimo vadą pasveikino Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Taivano, Kinijos, Korėjos, šalių atstovai, ambasadoriai ir garbės konsulai. Lietuvos Respubliką susitikime atstovavo Lietuvos garbės konsulas Mindaugas Butkus. Renginyje taip pat dalyvavo Tautos fondo atstovai: Jurgis Vailaitis, Evaldas Remeza, Antanas Razgaitis, Jonas Stankūnas, Raimundas Sližys ir Giedrė Kumpikaitė. Į renginį taip pat buvo pakviesti ,,Wall Street Journal”, ,,Associated Press”, ,,New York Sun”, ,,Black Tie Magazine” spaudos leidinių atstovai. Susitikimo metu buvo renkamos aukos, leisiančios jau šią vasarą pradėti komunizmo aukų memorialo statybą Washington.

Iš viso renginio metu memorialo statybai įvairių organizacijų ir bendrovių aukos sudarė apie 100,000 dolerių.

Pasak Karl Altau, Jungtinio Baltijos Amerikos Nacionalinio komiteto atstovo, per visą laiką, nuo projekto pradžios, Baltijos valstybių finansinė parama buvo svari ir pastovi. Projekto įgyvendinimui Amerikos lietuvių organizacijos iš viso jau yra paaukojusios apie 15,000 dolerių. Tautos fondas memorialo statybai paaukojo 5,000 dolerių. Kol kas tai didžiausias vienkartinis įnašas iš visų Amerikos lietuvių organizacijų. Amerikos Lietuvių taryba taip pat suteikė nemažą finansinę paramą. Praeitais metais Komunizmo aukų memorialo fondas taip pat sulaukė paramos iš Lietuvos Kunigaikščių sąjungos kartu su lėšomis, kurias skyrė Cleveland Baltijos bendruomenė.

 Pasak Edward Lewis, oficialus memorialo atidarymas planuojamas 2007 metų birželio 12 d. E. Lewis paaiškino, jog tai istorinė data. Tą dieną sukaks 20 metų, kai prezidentas Reagan kalbėdamas Berlyne, prie Branderburg vartų ištarė žymiąją frazę: ,,pone Gorbačiov, nugriaukite šią sieną”.