V. Adamkus: ,,ypatingo ryšio institutas” neišsprendžia problemos

Vilnius, vasario 28 d. (ELTA) — Prezidentas Valdas Adamkus susipažino su darbo grupės siūlymu sukurti ypatingo ryšio su Lietuva išsaugojimo institutą, kuris sudarytų sąlygas Lietuvos pilietybės neturintiems išeiviams išsaugoti ryšius su gimtąja šalimi.

Šalies vadovo nuomone, toks teisinis projektas neišsprendžia problemos dėl pilietybės, kilusios po to, kai Konstitucinis Teismas išaiškino, kad būtina sumažinti grupę asmenų, galinčių pretenduoti į dvigubą pilietybę.

,,Gerbiu Konstitucinio Teismo sprendimą, kartu manau, kad konstitucinės teisės ekspertai turėtų apsvarstyti visus galimus konstitucinius sprendimus, kaip sąsajų su Tėvyne nenutraukusiems asmenims neapsunkinti pilietybės įgijimo”, — pabrėžė prezidentas.

Šalies vadovo nuomone, Lietuva turi stengtis išlaikyti ryšį su savo tautiečiais ir galvoti apie šimtatūkstantinę dabartinių laikų migrantų bangą.

,,Jiems Tėvynės pilietybė gali tapti tiltu, moraliniu paskatinimu bet kada sugrįžti į namus”, — sakė prezidentas V. Adamkus.

Sprendžiant pilietybės problemas įteisinti ypatingo ryšio su Lietuva išsaugojimo institutą ministro pirmininko Gedimino Kirkilo potvarkiu sudaryta darbo grupė pasiūlė antradienį.

Toks institutas sudarytų prielaidas kitos valstybės pilietybę įgijusiems išeiviams palaikyti glaudžius ryšius su Lietuva. Jų teisinis statusas būtų iš esmės skirtingas nei užsieniečių, tačiau labai artimas pilietybės teisiniams santykiams. Jie galėtų laisvai atvykti ir išvykti į šalį, nereikėtų atskirų leidimų gyvenimui, studijoms Lietuvoje.

Ministras pirmininkas G. Kirkilas, šį siūlymą vadindamas kompromisiniu sprendimu, sakė: ,,Jie galės čia atvažiuoti, pavyzdžiui, mokytis, jiems nereikės kas 3 mėnesius prašyti leidimų, jiems taip pat bus galimybė atgauti pilietybę, jeigu jie atsisakytų kitos šalies pilietybės.”

Kitas svarbus aspektas, anot darbo grupės, — bus numatytas teisinis mechanizmas, kuris leis atsisakiusiam kitos valstybės pilietybės asmeniui atkurti Lietuvos pilietybę be jokių biurokratinių trukdžių. Pasiūlytas teisinis pilietybės problemų sprendimo būdas sudarytų sąlygas išsaugoti asmens ir valstybės ryšius nekeičiant Konstitucijos.

Darbo grupę, pasiūliusią sudaryti ypatingo ryšio su Lietuva išsaugojimo institutą, sudaro žymūs konstitucinės teisės ir politikos mokslų žinovai: profesoriai Egidijus Jarašiūnas, Raimundas Lopata, Juozas Žilys, Alfredas Bumblauskas, Vytautas Radžvilas, “Naujasis Židinys—Aidai” vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Vytautas Ališauskas, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė ir ministro pirmininko patarėjas teisės klausimais Remigijus Merkevičius.

Nutarta parengti Pilietybės įstatymo pataisų projektą, į darbo grupę įtraukiant Teisingumo, Vidaus ir Užsienio reikalų ministerijų specialistus.

Dėl ypatingo ryšio su Lietuva statusą įteisinsiančių Pilietybės įstatymo pataisų turės apsispręsti Seimas.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo numatytais atvejais. Šis sprendimas panaikino dvigubos pilietybės galimybę..