Žingsnis į priekį – du atgal?

Andrius Navickas

Socialdemokratams vadovaus Gediminas Kirkilas

Tai, kad Premjeras Gediminas Kirkilas taps ir naujuoju socialdemokratų pirmininku, tapo aišku po to, kai jį tvirtai parėmė buvęs pirmininkas Algirdas Brazauskas. Tuo labiau, kad apie LSDP artėjimą prie vakarietiškosios socialdemokratijos kalbantys šios partijos nariai nesugebėjo iškelti savo kandidato, o Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, pagrindiniu kritikos objektu pasirinkęs socialdemokratų bendravimą su konservatoriais, tikrai nėra nei charizmatiškas, nei patrauklus partiniams disidentams, tokiems kaip Aloyzas Sakalas ar Bronislavas Genzelis. Nenuostabu, kad balsavimą dėl pirmininko G. Kirkilas prieš J. Oleką laimėjo aiškia persvara.

Vienas iš svarbiausių klausimų – kiek naujasis pirmininkas norės pokyčių LSDP veikloje? Skeptikai tvirtina, kad G. Kirkilas išliks A. Brazausko valios vykdytojas ir remsis išskirtinai ekskomunistine nomenklatūra. Pats premjeras kalba apie partijos modernizavimą, tačiau, tiesą pasakius, nelabai aišku, koks jis galėtų būti. Tuo labiau, kad pagrindiniu tikslu socialdemokratai įvardijo ne socialinio teisingumo įgyvendinimą ar solidarumo stiprinimą, bet sėkmę būsimose Seimo rinkimuose.

Naujasis LSDP pirmininkas neturėtų pamiršti, jog opozicija partijos viduje tik susilpnėjo, bet neišnyko. Algirdas Paleckis per LSDP konferenciją emocingai ragino labiau akcentuoti kairiasias vertybes. Tai, kad Lietuvos socialdemokratai flirtuoja su stambiuoju verslu, kritikavo ir įvairių LSDP skyrių atstovai. G. Kirkilas tokio pobūdžio kritika vadina gerokai perdėta. Nelinkęs jis atsiriboi ir nuo „valstybininkais” pasivadinusia grupuote. Ką gi, netrukus išvysime, ar modernizacija tereiškia viešųjų ryšių suintensyvinimą ar realius pokyčius LSDP struktūrose.

KGB rezervistai gali būti ramūs

Visiška nesėkme baigėsi bandymai, kad ir pavėluotai, apriboti KGB rezevistų galimybes dirbti valstybės tarnyboje. Prezidento veto sutriuškino pirmąjį bandymą priimti atitinkamas Liustracijos įstatymo nuostatas, na, o antrajam bandymui Seimui jėgų, o ir noro, neužteko. Svarstymas baigėsi skandalu, kurį sukėlė parlamentaro Petro Gražulio replika, jog Prezidentas yra tapęs KGB įkaitu. Prezidento patarėjai paliko Seimo salę, Jo Ekscelencija išplatino pareiškimą, kuriame pareiškė esąs giliai sukrėsas tokio kaltinimo, o P. Gražuliui pritaikytos Statute numatyta griežta bausmė.

Dauguma Seimo narių, net ir tie, kurie nesutinka su Prezidento pozicija, smerkė P. Gražulio elgesį. Tiesa, ne vienas pripažino, jog Seimo narys garsino kaltinimus, kurie labai populiarėja tarp paprastų žmonių, nesuprantančių, kas atsitiko, jog Valdas Adamkus, regis, tapo svarbiausiu rezervistu gynėju. Tiesa, tai nepateisina P. Gražulio ekscentriškumo, neretai nupuolančio į chamizmą.

Politinėms aistroms aprimus, galima konstatuoti, kad KGB rezervistai gali triumfuoti, nes ne tik nėra taikomos jokie teisiniai apribojimai jų veiklai, tačiau net nepriimta ir nuostata, kurią siūlė teisininkai ir politologai, jog rezervistų sąrašas būtų pagarsintas viešai.

Abitūros egzaminai – karo arena

Prasidėjo abitūros egzaminai. Tūkstančiai Lietuvos abiturientų laikė baigiamąjį matematikos egzaminą. Formaliai egzaminas praėjo sėkmingai, tačiau.. Jau ne pirmus metus keliama tą pati problema, bet situacija nesikeičia. Ir vėl abiturientai bei jų mokytojai skundėsi, kad matematikos egzaminas itin sudėtingas, užduotys parengtos iš ypač sunkių uždavinynų ir daugelis jų buvo labai netikėtos abiturientams. Tai reiškia, jog toliau tęsiama praktika, kai egzaminas suvokiamas ne kaip žinių patikrinimas, bet kaip bandymas „sukirsti”. Egzaminų rengėjai, regis, stengiasi pergudrauti mokinius, sukelti jiems stresą. Nenuostabu, kad psichologai ir psichoterapeutai signalizuoja, jog labai daugėja nervų ligomis sergančių jaunų žmonių siekis ir ypač tai ryšku, kalbant apie abiturientus. Vadovaujamasi nuostata – teišgyvena stipriausi. Tačiau ar iš tiesų tai tinkamiausia nuostata švietimo sistemoje?

Egzaminų rengėjai teisinasi, jog jie stengiasi kuo labiau diferencijuoti mokinius pagal jų sugebėjimus. Esą jei egzaminas būtų lengvesnis, tai jį sėkmingai išlaikytų per didelis skaičius abiturientų. Tačiau ar šiuo atveju nuo mokyklos nediegiamas įsitikinimas, kad mokykla yra kliūčių ruožas, kurį reikia įveikti, o ne svarbi pagalba, ugdant išmintingą asmenybę? Dažnai klausiama, kodėl Lietuvoje daugelis piliečių valstybę suvokia ne kaip savo namus, bet kaip savotišką priešininką, su kuriuo tenka kovoti. Tačiau ne tik abitūros egzaminai, bet ir dauglis kitų dalykų atskleidžia, kad pati valstybe į piliečius žvelgia ne kaip rūpestinga motina, bet kaip naujokų pulko komendantas kariuomenėje.

Ar teisėjams galioja įstatymai?

Seimas ketvirtadienį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininke paskyrė Janiną Stripeikienę. Jį pakeis su triukšmu atleistą Česlovą Jokūbauską, kurio kadencija baigėsi jau prieš du metus. Prezidentas, spėjama, patyrė stiprų spaudimą neskelbti dekreto dėl Č. Jokūbausko atleidimo. Delsta ilgai, būta daug raginimų, žodinių karų. Net gi, kai Prezidentas pagaliau pasirašė dekretą dėl atleidimo, jam į atlapus kibo pats Č. Jokubauskas, kuris apkaltino Prezidentą, esą jo dekretas pažeidžia teisines normas. Paradoksalu, bet Č. Jokubauskas tarsi kurčias daugybei išaiškinimų, jog jo kadencija seniai pasibaigusi, ir įrodinėja, jog niekas neturi teisės jo atleisti.

Kita vertus, toks Č. Jokubausko elgesys mažiau stebina, kai labiau įsigilini į kontekstą. Šio teisėjo pasitraukimas iš labai aukštų pareigų Lietuvos teismų sistemoje – svarbus įvykis teismų reformos, apie kurią daug kalbama srityje. Č. Jokubauskas, daugelio apžvalgininkių įsitikinimu, buvo tvirtas dabartinės ydingos teisminės sistemos ramstis, kurioje, deja, labai daug nepotizmo, korupcijos apraiškų. Tai paliudijo ir keistas jo elgesys atleidimo metu, kai Č. Jokūbauskas bandė įrodyti esąs aukščiau už Lietuvoje galiojančius įstatymus.

Č. Jokūbausko pasitraukimas iš aukšto posto teisminėje sistemoje – viltingas ženklas, kad permainos įmanomas. Kita vertus, labai reikalingas Teismų įstatymas lieka įstrigęs Seime ir neaišku kuriam laikui. Problema ne tiek ta, jog Seimo nariai vilkina jo svarstymą, kiek tai, jog jo projekte labai daug ginčytinų vietų. Taip pat nepadeda ir tai, jog Lietuvoje aukštas pareigas užimantys teisininkai vis dar nenori susitaikyti, jog yra įstatymų tarnai, o ne virš įstatymų plevenantys demiurgai.