amb
JAV kongresmanas John Shimkus, JAV ambasadorė Lietuvoje Anne E. Derse ir Prezidentas Valdas Adamkus. Nuotr. V. Ivanovo

JAV ambasadorė Lietuvoje ragina
JAV lietuvius domėtis Lietuva ir galimybėmis joje

Pasak dvejus metus Lietuvoje dirbančios JAV ambasadorės Anne E. Derse, šiandien Jungtinės Amerikos Valstijos su Lietuva bendradarbiauja ne tik dvišalių santykių lygyje, bet ir kaip su ypač svarbia NATO nare. ,,Kai mes sėdime prie apskrito NATO stalo, kur kiekviena narė turi lygias teises, Lietuva šioje organizacijoje turi pilną balso teisę”, – pokalbio rudenį JAV ambasadoje Vilniuje metu sakė Anne Derse. Ambasadorė pabrėžė, jog Lietuva, net ir būdama maža, labai daug prisideda prie NATO tikslų teikti bendrą saugumą pasaulyje, ,,todėl mes dažnai kaip Lietuvos indėlio nuostabų pavyzdį nurodome Jūsų šalies dalyvavimą NATO misijoje Afganistane”.

Į ,,Draugo” klausimus apie Lietuvos ir JAV bendradarbiavimą politikos, verslo, energetikos ir švietimo srityse atsako JAV ambasadorė Lietuvoje Anne E. Derse.


– Praėjusiais metais Lietuva minėjo dvidešimt metų nuo diplomatinių santykių su JAV atnaujinimo. Kokia yra Jūsų JAV ir Lietuvos diplomatinių santykių vizija ateinantiems dvidešimčiai metų? Kokie iššūkiai laukia?

– Remdamasi savo, kaip JAV ambasadorės Lietuvoje, dvejų metų patirtimi, matau daug neišnaudotų ekonominių ir verslo galimybių. Todėl stengiuosi, jog JAV bendrovės atkreiptų dėmesį į Lietuvą, kuri, būdama Europos Sąjungos narė, turi priėjimą prie didžiulės rinkos, tuo pačiu turi patirties bendraujant su Rytais. Tad Lietuva iš tiesų yra labai svarbioje strateginėje padėtyje ir JAV bendrovės, dirbdamos su Lietuvos įmonėmis, gali pasiekti ir tas dideles globalines rinkas. Todėl šiuo atveju kalba eina ne apie mažą Lietuvos ekonominę rinką, bet apie tai, kad lietuviai gali būti naudingi partneriai pasiekiant tas didesnes rinkas. Tikiu, jog tos neišnaudotos galimybės dar labiau išryškėjo, pamačius, kokį susidomėjimą JAV bendrovės parodė Pirmąja sertifikuota verslo misija Lietuvoje. Misijoje dalyvavo dvidešimt rimtų JAV bendrovių, dirbančių įvairiose srityse. Misijos metu įvyko apie 90 susitikimų su 30 lietuviškų įmonių, ir tai buvo pirmoji misija Lietuvoje! Šia misija siekėme dviejų tikslų. Vienas iš tikslų buvo kilstelėti JAV verslo bendruomenių susidomėjimą Lietuva. Tikiu, jog mums pavyko tai įgyvendinti. Kitas tikslas buvo užmegzti konkrečius verslo santykius. Nors apie konkrečias pasirašytas sutartis sužinosime tik po kelių savaičių ar mėnesių, misijos metu užsimezgė geri ryšiai, atsirado ne viena, daug žadanti bendradarbiavimo galimybė.

Žinau, jog Lietuvos Vyriausybė savo nauju užsienio politikos uždaviniu pasirinko Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą. Žiūrėdama į ateitį, JAV galvoja, jog tai ypač daug žadanti politikos kryptis, nes mes turime stiprius ryšius tiek su Šiaurės, tiek su Baltijos šalimis, mus sieja tos pačios vertybės ir interesai. Jungtinės Amerikos Valstijos visada palaikė didesnį regioninį bendradarbiavimą tarp Šiaurės ir Baltijos šalių, todėl tai galėtų tapti dar viena daug žadančia bendradarbiavimo kryptimi tarp JAV ir to regiono.

– Rudenį lankydamasi JAV sostinėje Lietuvos Seimo pirmininkė Irena Degutienė pastebėjo, jog nemažai JAV politikų galvoja, kad Rusija sėkmingai žengia demokratijos keliu. Degutienė mano, jog Rusija žengia Kinijos pėdomis – skatindama laisvą ekonomiką, tačiau politikos srityje rinkdamasi autoritarinį valdymą. Ar pritariate Seimo pirmininkei, turint omenyje, jog dabartinis Rusijos ministras pirmininkas Vladimir Putin neseniai viešai pareiškė apie savo ketinimą ir vėl siekti prezidento posto?

– Bendravimas su Rusija yra iššūkis mums visiems. Puikiai žinote, jog, Barack Obama tapus prezidentu, Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė santykių su Rusija perkrovimą (angl. ,,policy of reset”). Manau, jog svarbu yra suprasti, ką tas perkrovimas reiškia ir ko jis nereiškia. Santykių perkrovimo galutinis tikslas nebuvo bandymas turėti gerus santykius su Rusija. Santykių perkrovimo uždavinys buvo pripažinimas, jog Rusija vaidina vaidmenį, sprendžiant svarbiausius tarptautinius ir tarpvalstybinius iššūkius, kurie rūpi tiek JAV, tiek ES, tiek ir Lietuvai. Santykių perkrovimo su Rusija tikslas buvo atpažinti tas sritis, kuriose mus sieja bendri interesai, tas sritis, kur geresnis bendradarbiavimas padėtų rasti išeitį sprendžiant tarptautines ir tarpvalstybines problemas kaip Iranas, Afganistanas, branduolinis ginklas. Todėl Amerika pradėjo su Rusija dirbti šia linkme, kad galėtų toliau judėti sprendžiant didžiausias tarptautines problemas. Mes ir toliau bandysime dirbti šia linkme – konstruktyviai ir pragmatiškai. Rusijos žmonės išsirinks savo prezidentą, tai – išimtinė jų teisė. Manau, jog panašiai ir Lietuva daugeliu atvejų stengiasi turėti pragmatinius santykius su Rusija, pripažįstant, jog ta šalis [Rusija] yra realybė. Mes visi pripažįstame sudėtingą penkiasdešimties metų okupacijos istoriją, tačiau agresyviai einant pasirinktu keliu, taip pat siekiant energetinės Lietuvos nepriklausomybės, bandome pragmatiškai spręsti problemas tarp Rusijos ir Lietuvos. Manau, jog mes visi turime ir toliau bandyti dirbti tokia linkme. Tuo pačiu noriu paminėti, jog tarp JAV ir Rusijos yra sudaryta bendra komisija, kurioje apie 12 grupių dirba ties įvairiais klausimais, tarp jų – žmogaus teisės ir demokratijos klausimais. Nes mes tikime, jog yra svarbu tiek su Rusija, tiek su kitomis šalimis eiti į priekį, sprendžiant žmogaus teisių ir demokratijos problemas.

– Emanuelis Zingeris, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, rugsėjo mėnesį kalbėdamas spaudos konferencijoje Čikagoje pabrėžė, jog Lietuva iki šiol jaučia labai stiprų Rusijos norą ją pritraukti arčiau savęs, todėl, jo nuomone, JAV išlieka svarbiausiu strateginiu Lietuvos partneriu. Zingeris taip pat pabrėžė, jog tai, kad Lietuva savo krašto saugumui skiria vos 0.85 proc. savo BVP, yra nedovanotina. Ar sutinkate su Zingeriu?

– Kaip buvęs JAV gynybos sekretorius Robert M. Gates ir dabartinis sekretorius Leon E. Panetta pabrėžė, yra labai svarbu ateityje NATO turėti išteklius ir galimybes, būtinas įgyvendinant įsipareigojimus ir siekiant savo užsibrėžtų tikslų. Visos NATO narės yra įsipareigojusios prisidėti prie šių organizacijos išteklių ir pajėgumo. NATO narės yra politiškai įsipareigojusios saugumui išleisti 2 proc. savo BVP, kuris įgalintų platesnius NATO pajėgumus ateityje. Todėl, JAV nuomone, visos NATO narės turi judėti šia linkme ir kuo greičiau įgyvendinti šį uždavinį. Artėjant NATO suvažiavimui, kuris po 13 metų ir vėl bus rengiamas JAV, Čikagoje, šis šalių pajėgumo klausimas bus keliamas. Mes tikimės, jog iš Lietuvos išgirsime apie jos planus savo gynybos išlaidas priartinti prie 2 proc. BVP tikslo.

– Jau kuris laikas užsienio politikoje Lietuva sunkiai randa dialogą su Lenkija ir pasaulio žydų institucijomis. Kokia Jūsų nuomonė šiais opiais ir jautriais Lietuvai klausimais?

– Mums visada buvo labai svarbu JAV ir Lietuvos santykiuose skatinti ir remti Lietuvos pastangas, jai suvokiant sudėtingus ir jautrius savo istorinius įvykius, tarp jų – Holokaustą bei įvykius, susijusius su Lietuvos okupacija. Man Lietuvoje būnant dvejus metus, galiu pasakyti, jog šioje srityje buvo padarytas ypač įspūdingas ir teigiamas progresas. Ir čia aš noriu pagirti Lietuvos Vyriausybę, jai prisiėmus atsakomybę ir žengus labai svarbius žingsnius. Aš turėjau progą aplankyti mažesnius Lietuvos miestelius ir kaimus, susitikti su nemažu skaičiumi Lietuvos žmonių, pasikalbėti su jais šiomis temomis. Matau daug teigiamo, kaip Lietuvos žmonės suvokia savo praeitį. Ypač didelis žingsnis, nepaisant ekonominės krizės, buvo žengtas iš Lietuvos Vyriausybės pusės – ji su stipria Seimo parama priėmė įstatymą, pagal kurį žydų bendruomenei Lietuvoje bus atlyginta už karo me tu prarastą/atimtą bendruomeninę nuosavybę. Tai buvo labai sunku įgyvendinti, ir šis žingsnis pareikalavo tikro vadovavimo. Mes sveikiname tai. Bet tai nėra vienintelis žingsnis. Šie metai Lietuvoje taip pat buvo skirti paminėti Holokausto aukoms atminti. Lietuvos Vyriausybė buvo sudariusi labai plačią šiai sukakčiai skirtą programą, kurioje buvo tiek kultūrinių, tiek akademinių renginių. Lietuvai suvokiant savo praeitį, matau jos pastangas dėmesį sutelkti į švietimą. Manau, jog čia Lietuva eina teisingu keliu, galvoju, jog ilgainiui visi šie žingsniai sugrįš Lietuvai su kaupu. JAV, Pietų Afrikoje ir kitur gyvena gausi litvakų diaspora. Tikiu, jog tos gausios bendruomenės talentai ir dėmesys Lietuvai gali būti pajungti šaliai žvelgiant į ateitį, einant demokratiniu keliu, link rinkos ekonomikos. Taip pat manau, jog yra labai svarbu, kad Lietuvos Vyriausybė labai aktyviai siekia gerų santykių su Izraeliu. Yra logiška ateityje galvoti apie, pavyzdžiui, ekonominį bendradarbiavimą tarp šių dviejų šalių. O norint tai pasiekti, reikia išspręsti tas jautrias temas. Amerika džiaugiasi dedamomis pastangomis ir nori tikėti, jog jos bus tęsiamos ir toliau.

– Jūs labai daug dirbote, kad Pirmoji sertifikuota JAV verslo misija Lietuvoje taptų tikrove. Tado Vizgirdos, Amerikos Prekybos rūmų Lietuvoje pirmininko, nuomone, pirmoji misija bus sėkminga, jei misijos metu būtų pasirašyta viena sutartis. Kokia Jūsų nuomonė apie šią verslo misiją ir jos svarbą Lietuvai ir Amerikai?

– Kaip spaudos konferencijose sakė JAV Komercijos departamento sekretoriaus pavaduotojas Europai ir Azijai Juan Verde, kuris iš tikrųjų buvo misijos autorius ir jos varomoji jėga, problema nėra tai, kad Lietuva neturi, ką pasiūlyti, ji turi ypač daug ką pasiūlyti, problema yra tai, jog pasaulis nežino apie visas tas galimybes. Todėl pirmas šios Pirmosios misijos tikslas buvo kuo labiau paskleisti žinią apie misiją.

Todėl net ir tos JAV įmonės, kurios nusprendė nedalyvauti Pirmoje sertifikuotoje JAV prekybos misijoje, žino apie verslo galimybes Lietuvoje. Todėl šiuo atžvilgiu šią pirmąją JAV verslo misiją Lietuvoje jau galima laikyti pavykusia.

Antra, mes norėjome išvysti pasirašytas konkrečias verslo sutartis. Bet apie jas mes nesužinosime dar kurį laiką. Tačiau aš girdėjau teigiamus atsiliepimus iš JAV įmonių apie užmegztą ryšį. Girdėjau ir dar vieną didelės JAV įmonės, dalyvavusios misijoje, atsiliepimą. Pasak tos bendrovės atstovų, tai buvo geriausia verslo misija, kurioje jiems teko dalyvauti. O jie dalyvavo ne vienoje ir kur kas didesnėje nei surengtoje Lietuvoje misijoje, skirtoje kur kas didesnės ekonomikos šaliai, mat paprastai tokios misijos yra rengiamos didesnėse šalyse. JAV atstovai sakė, jog Lietuvoje jie turėjo priėjimą prie pačių aukščiausių Lietuvos Vyriausybės atstovų: premjero, Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų. Tai, jų nuomone, yra labai svarbus ženklas, kalbantis apie Lietuvos Vyriausybės kryptį, apie verslo sąlygas, kurias jie ras, jei ateis į Lietuvą.

Tiek aš, tiek Tadas Vizgirda tikimės, jog 2012 metais galėsime surengti atsakomąją prekybos misiją Amerikoje. Tai irgi svarbu, nes Lietuvos įmonės taip pat gali rasti tinkamas galimybes investuoti JAV. O dar po metų galėsime surengti dar vieną misiją Lietuvoje. Sumanymas yra visa tai įsiūbuoti ir per ateinančius trejus ar ketverius metus tarp JAV ir Lietuvos užmegzti stiprius verslo ryšius.

– Vienas iš svarbiausių Lietuvos tikslų ir uždavinių šiuo metu yra energetinė nepriklausomybė ir saugumas. JAV prezidentas Barack Obama daugiau nei vienu atveju pabrėžė Amerikos palaikymą Lietuvai siekiant šio tikslo. Kiek stipri yra JAV parama, Lietuvai bandant tapti nepriklausoma energetikos srityje? Ką JAV yra pasiruošusi padaryti, remdama šias Lietuvos pastangas?

– JAV parama Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategijai ir jos projektams, tarp jų – LNG terminalui, atominei jėgainei Visagine, elektros jungtims su Skandinavija, yra stipri ir išliks stipri ir ateityje. Mes siūlome politinę paramą, kurią rodo JAV vyriausybės aukšto lygio atstovai viešais pareiškimais. JAV valstybės sekretorei Hillary Clinton lankantis Lietuvoje vasarą, ji, kartu su mūsų ambasada, išplatino pareiškimą dėl Lietuvos ir JAV bendradarbiavimo energetikos srityje. Esame išplatinę ir daugiau panašių pareiškimų. Stipri politinė parama yra svarbi, nes tai siunčia ženklą rinkoms ir investuotojams, jog Amerika mano, kad Lietuvai yra svarbu būti energetiškai nepriklausoma ir saugia. Antra, Lietuvai padedame įvairia technine pagalba. JAV parėmė vieną iš studijų dėl LNG terminalo tinkamumo/įvykdomumo. Tai labai svarbus pragmatinis bendradarbiavimas. Lietuvoje lankėsi projekto ,,Global Shale Gas Initiative” dalyviai. Keletas Lietuvos atstovų vyks į JAV kaip platesnio regiono grupės atstovai susipažinti su skalūninių dujų išgavimo galimybėmis. Tai – praktinis bendradarbiavimas ir pagalba Lietuvai.

Trečia sritis, kurioje mes padedame, yra JAV įmonių raginimas rimtai pažiūrėti į Lietuvos energetikos projektus. Tikimės, jog netrukus bus pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp ,,Hitachi” ir Lietuvos (tai padaryta 2011 m. gruodžio 22 d. – D. C.), tokiu būdu Lietuvos energetikos projektuose dalyvaus ir stambi JAV įmonė. (Japonijos ,,Hitachi” Visagino projekte dalyvauja su savo JAV padaliniu – D. C.) Yra ir daugiau Amerikos įmonių, kurios dairosi Lietuvoje, mes stipriai skatiname JAV įmones tomis galimybėmis pasidomėti. Tai taip pat svarbu ir žiūrint iš regiono perspektyvos, todėl kalba neina tik apie Lietuvą. Pavyzdžiui, Visagino atominė jėgainė suteiks energetinę nepriklausomybę ne tik Lietuvai, bet ir kitiems Baltijos kraštams, taip pat Lenkijai.

– JAV lietuviai ryžtingai gynė ir tebegina tiek Lietuvos, tiek savo antros tėvynės – Jungtinių Amerikos Valstijų – idėjas ir idealus. Lietuvai atsitiesiant po komunistinės praeities naštos, JAV lietuviai suvaidino vieną iš kertinių vaidmenų. Praėjus 21 metams po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, JAV lietuviai ieško naujų veiklos nišų Lietuvoje. Kaip manote, kokiais būdais jie galėtų padėti Lietuvai šiandien?

– Viena iš įdomiausių ir maloniausių mano darbo JAV ambasadore dalių buvo pažintis su JAV lietuvių bendruomene ir sužinojimas, kokį nepaprastai svarbų vaidmenį Amerikos lietuviai suvaidino, ypač pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais, šaliai išnyrant iš baisios sovietinės praeities, padedant jai judėti link modernios euroatlantinės bendruomenės. Aš susitikau su Amerikos lietuviais, kurie padėjo Lietuvai saugumo ir ekonomikos, sveikatos apsaugos, švietimo kaip A.P.P.L.E. ir ,,Lithuanian Mercy Lift” srityse. Tai nepaprastai svarbus indėlis, kurį, būdama JAV ambasadore, labai vertinu. JAV lietuviai ir dabar asmeniškai ar kaip JAV Lietuvių Bendruomenės drauge su Pasaulio Lietuvių Bendruomene dalis prisideda prie Lietuvos gerovės kūrimo. Jie iki šiol stengiasi padėti įvairiais būdais. Tačiau yra keletas ir kitų būdų, kaip JAV lietuviai galėtų padėti Lietuvai šiame jos vystymosi etape. Vienas iš jų – mainų programa ,,ExCEL”, kurią sukūrė American Council for International Education, padedami JAV ambasados Lietuvoje. Manau, jog glaudus bendradarbiavimas su Lietuvos jauniausia karta yra labai svarbus. Nes vaikai, kurie auga laisvoje Lietuvoje, yra pasaulio, ES piliečiai. Jie gali keliauti, gyventi, dirbti ir studijuoti bet kur Europoje. Ir tai geras dalykas. Amerika to norėjo, todėl ji rėmė Lietuvos įstojimą į ES. Lietuva yra europietiška šalis, turinti europietišką ateitį ES bendrijoje. Tačiau tuo pačiu jei norime išlaikyti istorinius saitus tarp Lietuvos ir Amerikos, kurie mūsų šalis siejo praeityje, turėti žmogaus su žmogumi ryšį, turime sunkiau dirbti šiandien. Turime dirbti su nauja karta. Mes turime suteikti jai galimybę nuvykti į JAV ir sužinoti daugiau apie mus. Susipažinti su mūsų vertybėmis, mūsų gyvenimo būdu. Todėl ir buvo įkurta mokinių apsikeitimo programa. Pati dalyvavusi tokioje programoje, kai mokiausi vidurinėje mokykloje, nuvykau į Prancūziją, žinau, kad tai pakeitė mano gyvenimą ir leido tapti ambasadore. Manau, jog vidurinės mokyklos amžiaus vaikai yra ypač atviri įspūdžiams ir labai daug išmoksta. Todėl manau, jog šioje srityje turime padaryti dar daugiau. Žinau, jog Amerikos lietuviai jau tai daro.

Tuo pačiu norėčiau ateityje matyti daugiau JAV studentų, atvykstančių į Lietuvą. Norėčiau šią programą padaryti dvišalę, kad Amerikos vaikai, kaip aš kažkada, galėtų aplankyti Lietuvą. Esu dėkinga už JAV LB paramą ,,ExCEL” – praėjusiais metais ji suteikė vieną stipendiją. Pirmais metais į JAV išvyko keturi lietuviai, 2011 metais – šeši, tikiuosi, jog 2012 metais pavyks išsiųsti aštuonis. Ateityje norėčiau, kad ši programa pajėgtų kiekvienais metais į JAV pasiųsti 10 Lietuvos mokinių ir pakviestų amerikiečius mokinius gyventi lietuviškose šeimose.

Kitas būdas JAV lietuviams prisidėti prie Lietuvos yra verslas. Raginu ieškoti verslo galimybių Lietuvoje, žinant, jog JAV vyriausybė tai remia. Noriu paskatinti JAV lietuvius atkreipti rimtesnį dėmesį į tai ir žinoti, jog JAV ambasados Lietuvoje durys, mano durys yra visada atviros, jog esame pasirengę padėti. Noriu paraginti JAV bendroves, mažas ir vidutines, taip pat ir dideles, pasidomėti Lietuva, nes jaučiu, jog Lietuva yra ta vieta, kur jos gali vystyti savo verslą ypač palankiomis sąlygomis.

Kalbėjosi Dalia Cidzikaitė


amb
JAV ambasadorė Lietuvoje Anne E. Derse su Lietuvos ministru pirmininku Andrium Kubilium.
Nuotr. V. Balkuno
.amb
Iš k.: JAV ambasadorė Lietuvoje Anne E. Derse, Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Lietuvos kariuomenės vadas gen. leitenantas Arvydas Pocius lankymosi Dragūnų batalione, Klaipėdoje, metu, 2010 metai. Pfc. Christopher A. Calvert nuotr