Ar mūsų jaunimas turės savo literatūros ambasadorių?

DALIA CIDZIKAITĖ

74-erių metų Walter Dean Mayers, literatūros vaikams ir paaugliams autorius, šių metų sausio 3 dieną buvofir paskelbtas JAV nacionaliniu literatūros jaunimui ambasadoriumi. Jis yra trečiasis rašytojas, kuriam patikėtos šios naujos, tik 2008 metais įsteigtos pareigos. Prieš jį literatūros, skirtos jaunimui, ambasadoriais buvo Katherine Paterson ir Jon Scieszka. ,,The New York Times” žurnalistės Julie Bosman paklaustas, kaip jis įvardintų savo naujų pareigų misiją, Mayers atsakė, jog susitikęs su vaikais ir jaunimu jis sakys jiems, kad skaitymas iš tiesų gali paveikti ir net pakeisti jų gyvenimus. Manau, jog ir JAV lietuviai galėtų, jei tik norėtų, tokį literatūros ambasado  rių turėti, nes pasirinkti tikrai yra iš ko.

Praėjusiais metais buvome trijų naujų knygų, skirtų paaugliams ar jaunimui, pasirodymo JAV išeivijo  je liudininkais. Pirmoji jų – tikra ,,žvaigždė”, leidyklos ,,Philomel Books” Rūtos Šepetys knyga ,,Between Shades of Gray” (,,Tarp pilkų debesų”), išversta į 29 kalbas, tarp jų ir į lietuvių. Ji ne tik sėkmingai keliauja po pasaulio knygų muges ir knygynus, bet ir skina laurus. Vienas iš paskutinių apdovanojimų buvo įteiktas Prancūzijoje – 2011 m. lapkričio pabaigoje tos šalies literatūros žurnalas ,,LIRE” Šepetys knygą paskelbė geriausiu 2011 metų romanu jauniems žmonėms. Šių metų sausio pabaigoje paaiškės, ar ,,Between Shades of Gray” laimės dar vieną – ,,William C. Morris and Excellence in Nonfiction Awards” – apdovanojimą. Šepetys knyga yra viena iš penkių knygų, kurios taikosi į jį.

Šio romano lietuvių kilmės autorė neslepia, jog romaną parašyti paskatino jos šeimos istorija, kurią ji sužinojo labai vėlai, lankydamasi Lietuvoje 2005 metais. Kūrinio pagrindinė veikėja penkiolikametė Lina pasakoja, kaip ji su šeima Antrojo pasaulinio karo pradžioje buvo ištremta į Sibirą. Knyga gimė, nes Šepetys norėjo, jog iki šiol šešėlyje besislėpusios beveidės stalinizmo ir sovietų okupacijos aukos galų gale išvystų šviesą, o pasaulis sužinotų tiesą.

brushKnyga gražiai bei su dideliu susidomėjimu buvo sutikta ir JAV gyvenančių lietuvių. Sunku pasakyti, kodėl, bet ypač mūsuose ši knyga, nors ir skirta jaunimui, tapo ne jaunimo, bet suaugusiųjų knygų lentynų pažiba ir pasididžiavimu, jų karštų diskusijų ir vertinimų objektu. Negirdėjau, kad Šepetys būtų apsilankiusi nors vienoje JAV lituanistinėje mokykloje, susitikusi su tais skaitytojais, kuriems jos romanas ir skirtas, – paaugliais, jaunimu.

Kitokio likimo sulaukė 2010 metais ,,Tate Publishing and Enterprises, Mustang, OK” išleistas, o knygų lentynose JAV pasirodęs 2011 metų pavasarį tada dar septyniolikametės lietuvių kilmės Audros Kriauciunas romanas ,,Crown of Dreams”. Jis JAV lietuvių deramo dėmesio iš viso nesulaukė. Kol kas apie šią knygą rašyta tik ,,Drauge”, jokių jos pristatymų lietuviškuose telkiniuose JAV nesurengta.

Kriauciunas knygoje aprašomas kelių paauglių merginų gyvenimas, romano centre – draugių Riley, Ashely ir Brenda išgyvenimai. Pasak Audros tėčio Aido Kriauciuno, jo dukra rašo apie paauglių gyvenimą ir jo sunkumus, o pati knygos autorė tikisi, jog jos romaną skaitantys ras pamokančių istorijų, geriau supras draugystės ir ištvermės svarbą, ištikus bėdai ar nelaimei.

Audra, šiuo metu pirmo kurso Indiana University studentė, gali daug papasakoti ne tik apie tai, kaip ji parašė savo pirmąjį romaną, bet ir apie jo redagavimą – po to, kai knygą sutiko išleisti leidykla, Audra beveik metus užtruko ją redaguodama ir trumpindama. Knygos pristatymu knygų mugėse, knygynuose ir kitur rūpinasi ne tik pati Audra, bet ir jos tėvai Aidas ir Tracey Kriauciunai. Manau, jie mielai atsilieptų ir į lietuviško telkinio JAV kvietimą atvykti ir pristatyti jų dukters romaną.

2011 metais sutikome dar vienos knygos – šįkart poezijos – pasirodymą. Tai Eglės Juodvalkės ,,Sakalairomance naktį nemiega” (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Vilnius, 2011). Knygos, skirtos Lietuvos partizanams, autorė įžanginiame žodyje rašo: „Tikros juodos naminės duonos neiškepsi be raugo, o šalies ateities nesukursi be praeities. Subrandintas raugas duoną daro purią, sočią ir kvapnią, o praeitis, skaidriai vertinama ir atsargiai maišoma su dabartimi, leidžia kreipti ateitį prasmingu ir teisingu keliu.” Kelių poezijos knygų ir vieno romano autorė Eglė Juodvalkė savo naujausią kūrinį skiria visų pirma jaunimui. Ji įsitikinusi: kuo daugiau jaunimas mąstys apie tokius skaudžius istorinius įvykius kaip partizaninis karas Lietuvoje, tuo daugiau atras pasitikėjimo ir noro mylėti Lietuvą bei noro už ją kovoti. Praėjusiais metais su knyga apkeliavusi ne vieną Lietuvos miestą ir miestelį, Juodvalkė greičiausiai sutiktų apsilankyti ir lietuviškose mokyklose JAV.

Sakoma, jog pranašu savo krašte nebūsi. O gaila, nes tikrai turime gerų kandidatų tapti literatūros jaunimui ambasadoriais čia, JAV, tik, deja, jų tinkamai neįvertiname ir jų kūryba bei patirtimi nepasinaudojame. Bet gera žinia yra ta, jog ambasadorių išrinkti ir jam pasiūlyti surengti kelionę aplankant bent didžiausias lituanistines mokyklas tikrai nėra vėlu. Gal bendromis jėgomis to galėtų imtis JAV LB Švietimo ir Kultūros tarybos, į talką pasitelkusios netrukus į Washington, DC atvyksiantį dirbti Lietuvos kultūros atašė JAV Evaldą Stankevičių? Juk Lietuvai turėtų rūpėti ne tik mus supažindinti su Lietuvos kultūra, bet ir puoselėti čia, išeivijoje, turimus vietinius talentus.

Sunkiausias darbas padarytas – knygos parašytos ir išleistos. Belieka su jomis supažindinti tuos, kam jos ir skirtos, – jaunuosius JAV lietuvius. Ką gali žinoti, gal Rūtos, Audros ar Eglės (o gal ir visų trijų) apsilankymas pas juos pakeis ne vieno jų gyvenimą?