Leitenanto J. Dženkaičio nuotrauka ir įrašas savo vairuotojui Mikui Šimui, prisimenant įvykius Klaipėdos krašte, 1923 m. kovo 19 d.

Klaipėdos sukilėliai iš Biržų
arba kaip biržietis M. Šimas A. Smetoną vežiojo

ANTANAS SEIBUTIS

Sausio 15-oji – Klaipėdos diena. Tą 1923 metų dieną, prieš 90 metų, Lietuvos remiami sukilėliai užėmė Prancūzijos laikinai administruojamą Klaipėdą, ir miestas atsidūrė Lietuvos sudėtyje.
Dar 1918 m. lapkričio 30 d. Prūsų Lietuvos tautinė taryba buvo paskelbusi Tilžės aktą dėl Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimo. 1920 m. vasario 21 d. ta pati taryba paragino prijungti Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, o po savaitės jos atstovai buvo kooptuoti į Lietuvos tarybą. 1921 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Steigiamasis seimas nutarė prijungti Klaipėdą prie Lietuvos. Šį nutarimą įgyvendinti ėmėsi 1922 m. gruodžio 22 d. sudarytas Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas, kuris 1923 m. sausio 9 d. pradėjo sukilimą, o sausio 19 d. paskelbė Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos deklaraciją.

Klaipėdos sukilimas – Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos karinė akcija. Remiantis garsaus lietuvių rašytojo Vinco Krėvės atsiminimais, pirmiausia planai sukurti sukilimo regimybę kilo 1922 m. lapkričio 16 d. Šaulių sąjungos centro valdybos posėdyje. Vėliau su ja buvo supažindintas ministras pirmininkas Ernestas Galvanauskas, kuris  šį klausimą iškėlė lapkričio 20 dieną Ministrų kabineto posėdyje.

Lietuvos kariuomenės generalinis štabas buvo įpareigotas paruošti konkretų sukilimo planą, organizuoti jį pavesta Šaulių sąjungai ir jos vadovui V. Krėvei, kurie pralaimėjimo atveju turėjo prisiimti ir atsakomybę. Sukilimo vadu buvo paskirtas Lietuvos kariuomenės kontržvalgybos viršininkas Jonas Polovinskas, gavęs Budrio pavardę.

• • •

1923 m. sausio įvykiuose Klaipėdos krašte dalyvavo ir keletas iš Biržų krašto kilusių žmonių. Kapitonas Jurgis Atstupėnas (1894–1968), Kauno 2-ojo atsargos bataliono kulkosvaidžių komandos viršininkas, netgi ten buvo sužeistas, pasak sesers Liucijos Atstupėnaitės-Pakamorienės, į šlaunį.

Ilgametis Biržų apskrities savivaldybės raštininkas Vladas Kvedaras 1921–1940 m. dirbo apskrities savivaldybėje sąskaitininku-raštininku. 1923 m. sausio 15 d. – 1923 vasario 20 d. dalyvavo Klaipėdos krašto sukilime, tarnavo savanoriu Klaipėdos krašto 1 pėstininkų pulke, 1925 m. gavo teisę nešioti Klaipėdos sukilimo ženklą.

Klaipėdos krašto įvykiuose dalyvavo ir 1899 m. Biržų valsčiuje gimęs Antanas Zubavičius. 1918 m. savanoriu įstojęs į Lietuvos kariuomenę, jis tarnavo Vilniaus komendantūroje, 5-ojo pėstininkų Kęstučio pulko septintoje kulkosvaidžių kuopoje, dalyvavo kovose su visais Lietuvos priešais. Išėjęs į atsargą, Zubavičius, jau kaip Šaulių sąjungos Biržų rinktinės savanoris, dalyvavo Klaipėdos krašto sukilime ir išvadavime 1923 metais. 1923 m. liepos mėnesį už narsą ir didvyriškumą Klaipėdos sukilimo metu Zubavičius apdovanotas dviem – 1-ojo ir 2-ojo laipsnių – Vyties Kryžiais.

Klaipėdos sukilime teko dalyvauti ir iš Biržų krašto, Vinkšninių kaimo, kilusiam, kariuomenėje automobilį vairavusiam Mikui Šimui. Jis Autobatalione tarnavo vairuotoju, o 1923 m. sausio 8-ąją, kartu su Autobataliono kuopos vadu, iš Vilkaviškio apskrities kilusiu leitenantu Juozu Dženkaičiu, buvo komandiruotas į Klaipėdos kraštą. Šimui teko garbė Klaipėdoje vežioti ir Lietuvos vyriausybės ypatingu atstovu Klaipėdos krašte sausio 20-ąją paskirtą buvusį 1919–1920 m. Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną.

Iš įvykių Klaipėdos krašte Šimui liko gražus prisiminimas – jo viršininko leitenanto Dženkaičio padovanota nuotrauka su įrašu kitoje pusėje: „Mikui Šimui, Maskarade Klaipėdos krašte nuo 8 d. sausio mėn. ligi kovo 5 d. 1923 m. Klaipėda. Atminčiai. 19 03 1923. Leit. Dženkaitis”.



Lietuvos vyriausybės atstovas A. Smetona atvyko į Klaipėdą. Už vairo – biržietis Mikas Šimas.



Liudijimas, kad V. Kvedaras yra 1-mo Klaipėdos krašto Savanorių pulko karys, 1923 m. sausio 16 d.



V. Kvedaras turėjo teisę nešioti Klaipėdos sukilimo ženklą, 1925 m. sausio 15 d.