Renginio dalyviai vos tilpo bibliotekos salėje.    A. Vaškevičiaus nuotr.

Lietuva nusilenkė Sausio 13-osios didvyriams

ALGIS VAŠKEVICIUS

Visą praėjusį savaitgalį Lietuvoje vyko renginiai, skirti paminėti kruvinuosius 1991 metų sausio 13 dienos įvykius. Tą dieną prie Televizijos bokšto nuo sovietų agresijos žuvo 14 Lietuvos žmonių, dar šimtai buvo sužeista. Minint 22-ąsias tų įvykių metines, vyko minėjimai, žuvusiųjų pagerbimas, naujų leidinių, skirtų prisiminti tas dienas pristatymas.
Minėjimo dienomis ne viename Lietuvos mieste surengtas žurnalisto Juozo Girdvainio dokumentinės knygos ,,Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose” pristatymas. Įspūdingos apimties albume – tų tragiškų sausio dienų liudijimai, įvairių žmonių prisiminimai, daug dokumentinės medžiagos, nuotraukų. Į knygos pristatymą Marijampolės viešojoje P. Kriaučiūno bibliotekoje susirinko tiek žmonių, kad organizatoriams teko ieškoti papildomų kėdžių, ir vis tiek nemaža dalis jaunimo turėjo stovėti. Sugiedoję Lietuvos himną ir tylos minute pagerbę visus žuvusiuosius tą Sausio 13-ąją, renginio dalyviai išklausė Vytauto Didžiojo universiteto studento Simono Juzavitos pranešimo ,,Kuo reikšminga Sausio 13-oji šiandienos Lietuvai?”

Jaunas istorijos specialybės studentas sakė, kad šiandien mes dažnai jau nebemokame džiaugtis tuo, ką turime, nevertiname tada sudėtų aukų ir jų artimųjų skausmo, kuris, bėgant metams, nemažėja. Marijampolietis studentas Rimantas Juknevičius taip pat savo gyvybę paaukojo tą naktį, kai jį mirtinai sužalojo okupantų kulka. Minėjime dalyvavo ir jo tėvai, kuriems ši diena – ir skaudžios netekties diena. Renginio išvakarėse pasirodė dar viena nedidelė knyga apie Rimantą Juknevičių, kurio vardu pavadinta viena Marijampolės gatvė.

Knygos autorė – žinoma Marijampolės pedagogė ir kraštotyrininkė Danutė Vidrinskienė, daug metų dirbusi su Juknevičiaus motina vienoje iš miesto mokyklų. Naujosios knygos pratarmėje autorė rašė, kad jau anksčiau yra pasirodę leidinių apie kitus Sausio 13-ąją žuvusius didvyrius, o medžiagos apie Rimantą buvo sukaupta nemažai, daug nuotraukų, dokumentų perdavė ir jo tėvai. Naujoji knyga – dar vienas liudijimas apie baisius tų dienų įvykius, kurių negalima pamiršti.

Leidinio ,,Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose” autorius Girdvainis pasakojo, kad medžiagą po kruvinosios nakties jis rinko negalvodamas, kad kada nors išeis knyga, kuri pasirodė tik praėjus dviem dešimtmečiams po įvykių. Iš viso buvo apklausta beveik 200 tų dienų liudininkų, surinkta daugybė medžiagos, o knygai atrinkta tik tai, kas autoriui atrodė labiausiai svarbu. ,,Kiekvienam iš savo pašnekovų – to meto politikams, laisvės gynėjams, savanoriams, prokurorams – pateikdavau po 14–18 įvairių klausimų, iš kurių svarbiausias – kur jie buvo ir ką veikė tą sausio 13-ąją. Buvo labai įdomūs pašnekesiai ir su tuomečiu Vilniaus meru Juozu Bernatoniu, ir su Generaliniu prokuroru Artūru Paulausku, kuris tada, kai kalbinau, buvo Seimo pirmininkas. Daug ką teko prisiminti ir priminti, kai ką gal net įvertinti iš naujo. Tokie liudijimai yra labai svarbūs”, – įsitikinęs knygos autorius.

Parlamento gynėjas, tuometis Kauno rinktinės vadas Vitalijus Straleckas taip pat papasakojo daug jaudinančių detalių iš tų dienų įvykių, prisiminė, kokios nuotaikos buvo Parlamente, kai visi laukė jo puolimo. Ir jis, ir daugelis kitų yra įsitikinę, kad Parlamento puolimas neįvyko tik todėl, kad ten buvo daugybė paprastų Lietuvos žmonių, pasiryžusių apginti teisėtai išrinktą valdžią ir tuo pačiu savo bei tėvynės laisvę. Straleckas pasakojo apie tai, kaip kruvinųjų įvykių išvakarėse buvo bandyta pulti Parlamento rūmus – tai darė rusakalbiai organizacijos ,,Jedinstva” aktyvistai. Kariškis prisiminė, kad iš pradžių jėgos buvo nelygios, bet gelbėjo tai, kad pro Parlamento duris į vidų galėjo įsiveržti vos po 4 asmenis, tad buvo įmanoma juos sulaikyti vandens patrankomis ir kitomis priemonėmis. Dar po poros dienos prasidėjo daug baisesni įvykiai.

,,Sakau labai atvirai – jei Parlamentas būtų puolamas, būtume atsilaikę gal kokias 15 minučių. Tą supratome ir su tuo buvome susitaikę. Kunigas Robertas Grigas tomis valandomis jau klausė išpažinčių, ramino žmones, sakė, kad jų auka nebus beprasmė. Visi žavėjomės to žmogaus ramybe ir sugebėjimu raminti kitus. Visi laukėme puolimo, jau norėjosi, kad viskas būtų greičiau, bet, auštant rytui, supratome, kad kažkas pasikeitė”, – tas dienas ir valandas prisiminė kariškis.

Jis papasakojo, kad Parlamento stogas buvo užminuotas, puolimui buvo ruošiamasi. Gynėjai turėjo šautuvų, vieną kulkosvaidį, bet, aišku, su tokiais ginklais pasipriešinti iki dantų ginkluotiems specialiosios paskirties OMON būrio smogikams buvo galima trumpai. Apie tai, kad Parlamento gynėjai būtų atsilaikę tik 15–20 minučių, šiomis dienomis liudijo ir Aukščiausiosios Tarybos gynimo štabui vadovavęs pulkininkas Jonas Gečas bei AT apsaugos vadovas, vienas iš Sąjūdžio kūrėjų Artūras Skučas, neseniai išleidęs prisiminimų knygą ,,Pėstininko užrašai”. ,,Mes ruošėmės priešintis, kad nepasikartotų 1940-ųjų įvykiai, ir įrodyti, kad tauta dvasiškai yra labai stipri. Prie Parlamento buvę paprasti Lietuvos žmonės, suvažiavę iš įvairių vietų, tą laisvę apgynė ir išsaugojo. Iki šiol nepamiršau ir jau nepamiršiu tų moterų ar pagyvenusių vyrų, taip pat jaunų veidų”, – jaudindamasis pasakojo parlamento gynėjas Straleckas.

Šiomis dienomis paskelbta, kad prokurorai 81 asmeniui Sausio 13-osios byloje rengiasi pareikšti įtarimus. Tarp šių asmenų – Sovietų Sąjungos gynybos ministerijoje tada atsakingas pareigas ėję asmenys, tie, kurie dalyvavo 1991 metais puolant ir užimant svarbius objektus, kiti jiems talkinę žmonės. Šią bylą sudaro apie 700 tomų medžiagos. Įtariami asmenys gyvena užsienyje, daugiausia – Rusijoje ir Baltarusijoje, kurios atsisako kaltus asmenis išduoti. Tokį bylos postūmį teigiamai įvertino ir pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos vadovas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis. „Tai yra nuoseklus darbas, tai džiugina, kad vis dėlto darbas padarytas. Tai reikia vertinti labai teigiamai”, – sakė jis, pridurdamas, kad didžiausias postūmis šioje byloje buvo, kai 2010-aisiais įtarimai buvo perkvalifikuoti pagal straipsnį, kuris numato atsakomybę už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis ir kuriam netaikoma senatis.


Žurnalistas J. Girdvainis apklausė beveik 200 žmonių.



Rimanto Juknevičiaus tėvai tą naktį neteko studento sūnaus.