Iš kairės: ambasadorius Darryl Johnson, JAV Užsienio tarnybos instituto dėstytoja Angelė Bailey, buvęs JAV ambasadoriaus pavaduotojas Lietuvoje Anthony Spakauskas. Ludo Seger nuotraukos


Dvidešimt dveji Lietuvos metai – JAV diplomatų akimis

ROSSETA VINGEVIČIŪTĖ-WILBUR

JAV diplomatai Lietuvoje tuokėsi, augino sodus, grybavo, ragavo naminukę ir mėgino patys gaminti cepelinus. Kone kiekvienas pabrėžė, kad treji darbo Lietuvoje metai buvo ypatingas laikotarpis jų karjeroje ir šeimos gyvenime, net nepaisant ilgos šaltos žiemos.
Lietuvos Respublikos ambasada Washington, DC šiemet nutarė skaudžius 1991 m. Sausio 13-osios įvykius prisiminti su amerikiečiais diplomatais, kurie dirbo Lietuvoje per paskutinius dvidešimt metų nuo diplomatinių santykių tarp valstybių atnaujinimo.

Kaskart, kai apima pagunda niurnėti dėl netobulos Lietuvos, tereikia giliai įkvėpti ir protu suvokti bei širdimi pajusti, jog praėjo vos dvidešimt dveji metai nuo tos nakties, kai sovietų tankai Vilniuje traiškė žmones ir trapią valstybę. Ir kad 1991 m. sausio 13-osios košmaro liudininkai dar gerai prisimena, jog viltis buvo didesnė už baimę, o tikėjimas Lietuva stipresnis už Raudonąją armiją. Ir tą naktį žuvusių artimiesiems dar tebeskauda dėl nebaigtų gyvenimų ir dėl to, kad jų dukros, sūnūs ir vyrai taip ir nepamatė Lietuvos, kurioje gali išrinkti ir kritikuoti savo valdžią, gali iš Lietuvos laisvai išvažiuoti ir laisvai į ją sugrįžti, gali sėsti į savo automobilį ir nuvykti apsipirkti tada, kai nori, o ne tada, kai „paduoda” dešros, batų ar televizorių.

JAV diplomatai per paskutinius dvidešimt dvejus metus iš arti matė, kaip Lietuva iš prispaustos Sovietinės respublikos virto šalimi – išdidžia ir patikima NATO partnere, demokratijos pavyzdžiu kitiems ir demokratijos šaukliu.

Anthony Spakauskas, vienas pirmųjų JAV pareigūnų nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje, pasakojo graudžiai komiškas istorijas apie neveikiančias Vilniaus oro uosto duris, JAV ambasados patalpų paieškas ir nediplomatines priemones, keičiant JAV dolerius į talonus. Bet A. Spakauskas taip pat prisiminė, kaip, sugrįžęs į Lietuvą 1998 m., atrado šalį, kurioje sklandžiai veikė ne tik oro uosto durys, bet kurioje „viskas veikė”.

Darryl Johnson, pirmasis JAV ambasadorius Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo, į Lietuvai svarbios dienos paminėjimą atkeliavęs iš Seattle, 1992 m. Lietuvoje tuokėsi, o Lietuvos diplomatijos legenda Stasys Lozoraitis, jaun. organizavo priėmimą jo vestuvių proga.

Thomas Kelly, aukštas ir ūgiu, ir pareigomis JAV Valstybės departamente, 2004–2007 m. buvo JAV diplomatinės misijos Lietuvoje vadovo pavaduotojas. Kadangi daugumą JAV ambasadorių bei ambasados darbuotojų teko Lietuvoje man asmeniškai sutikti, o su daugeliu ir nemažai bendrauti, galiu pasakyti, jog T. Kelly buvo vienas aktyviausių ir Lietuvai palankiausių diplomatų, kuris ir dabar mielai dalyvauja lietuviškuose Washington renginiuose. Šiuo metu karinį bendradarbiavimą JAV Valstybės departamente kuruojantis T. Kelly ypatingai pabrėžė Lietuvos patikimumą ir pasiryžimą padėti partneriams bendrose misijose. Diplomatas, mėginęs paaiškinti artimos partnerystės tarp mažos Lietuvos ir galingos JAV priežastis, kaip vieną pagrindinių minėjo veiklią Lietuvos išeiviją Amerikoje.

T. Kelly į savo pasakojimą gražiai įpynė ir Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio istoriją bei pastebėjo, jog Lietuvos dešimties litų banknotas yra vienintelė valiuta pasaulyje, ant kurios įamžintas netoli Čikagos esantis Palwaukee municipalis oro uostas – šio oro uosto ženklas aiškiai matomas ant Stepono Dariaus lakūno kepurės.

John Cloud, JAV ambasadorius Lietuvoje 2006–2009 m., žavėjosi Almos Adamkienės labdaringa veikla, gyrė sausio 11 d. renginyje dalyvavusį generolą Joną Kronkaitį, kuris tiek daug padarė, kad Lietuvos kariuomenė atitiktų NATO reikalavimus. J. Cloud taip pat prisiminė, jog jam teko pasitikti pirmojo Afganistane žuvusio Lietuvos kario Arūno Jarmalavičiaus palaikus ir kalbėti su jo šeima. Ambasadorius prisipažino esantis karštas krepšinio sirgalius, todėl Lietuvoje sakė rungtynių matęs tiek, kaip niekur kitur.

Ir nors tą vakarą German Marshall Fund buvo mažokai tiesiogiai kalbėta apie Sausio 13-osios įvykius ir aukas, žinojai, jog toks vakaras buvo įmanomas tik todėl, kad tą naktį prieš dvidešimt dvejus metus lietuviai neišsigando ir nepalūžo. Ir kad jų drąsa ir stiprybė privertė pasaulio galinguosius atsisukti į Lietuvą ir jos nebepalikti.

Kad Lietuva svarbi, bylojo ir pilnutėlė German Marshall Fund salė. JAV sostinėje, kur socialinių vakarėlių tvarkaraštis perpildytas, tiek daug užimtų JAV Valstybės departmento pareigūnų, diplomatų, Lietuvoje dirbusių verslininkų ir net grupė Pennsylvania nacionalinės gvardijos kariūnų, sausio 11 dienos, penktadienio, vakarui pasirinko būtent Sausio 13-ajai atminti skirtą LR ambasados ir German Marshall Fund surengtą Lietuvos bičiulių susitikimą. Kaip sakė LR ambasados JAV ministras patarėjas Simonas Šatūnas, „tai didi ir pergalinga diena Lietuvos istorijoje ir mes ją turime garbingai minėti”.


LR atstovė Tarptautiniame valiutos fonde, valdybos narė Giedrė Balčitytė (k.) ir nauja JAV ambasadorė Lietuvoje Deborath McCarthy.


German Marshall Fund of the United States viceprezidentas Ivan Vejvoda.


JAV Valstybės departamento Valstybės sekretoriaus padėjėjo pavaduotojas (Principal Deputy Assistant Secretary) politiniams-kariniams klausimams Thomas Kelly, dirbęs JAV ambasadoriaus pavaduotoju Lietuvoje 2003–2006 m.