daina

Renginio „Turbūt ne dėl savęs esu” sumanytojai ir rengėjai (iš kairės): Darius Polikaitis, kun. dr. Valdas Aušra ir Asta Zimkienė. Dalios Cidzikaitės nuotraukos

,,Dainava” kviečia į ,,Dvasios puotą”

LAIMA APANAVIČIENĖ

Vasario 4 d. lietuvių meno ansamblis ,,Dainava”, būrys skaitovų, instrumentalistai pakvies žiūrovus į teatralizuotą renginį „Turbūt ne dėl savęs esu”, skirtą paminėti Lietuvos nepriklausomybės dieną. Kas tai per renginys, kaip sekasi jam ruoštis ir kalbamės su pagrindiniais šios šventės rengėjais bei sumanytojais – meno ansamblio „Dainava” meno vadovu Dariumi Polikaičiu, kun. dr. Valdu Aušra ir Asta Zimkiene.

Dažnai girdime sakant, kad lietuviai nemoka džiaugtis šventėmis. Vasario 16oji – džiugi šventė, tačiau kažkodėl ji švenčiama su liūdesio gaida. Šįkart nutarėte (kaip rašoma plakate) ją švęsti kitaip – su daina ir poetiniu žodžiu. Kaip kilo šis sumanymas?

Kunigas Valdas Aušra sako, kad jau seniai mintijo, jog reikia „pakartoti” savo bendradarbiavimą su „Dainava”. Jei skaitytojai pamena, su šiuo kolektyvu kun. V. Aušra yra surengęs du renginius: „Tikrai šitas yra Dievo Sūnus” ir „Septyni paskutiniai Kristaus žodžiai”. Abu renginiai buvo skirti paremti ir pagarsinti „Paguodos telefono” paslaugas. 2008 metų rudenį įkurta Psichologinės ir dvasinės pagalbos draugija neseniai vykusiame susirinkime iškėlė mintį, kad laikas vėl kažką panašaus suorganizuoti. Kunigas Antanas Saulaitis, SJ pasiūlė, kad ruošiamas renginys į žiūrovus kalbėtų ne tik Dievo žodžiu, bet ir atsilieptų žmonių širdyse. V. Aušra kreipėsi į Darių, o A. Saulaitis pakalbino Astą Zimkienę, kad ir ji prisidėtų prie renginio ruošimo.

daina,,Jo paraginta 2011 metų Užgavėnių dieną (kovo 8 d.), kai ‘Spindulėlio’ vaikams kepiau Užgavėnių blynus, man paskambino Asta. Taip bekepant blynus ir pradėjome ‘dėlioti’ renginio mozaiką”, – pasakoja apie darbų pradžią V. Aušra.

Rengėjai pasakojo, kad dabartinis renginys išėjo visiškai kitoks, nei pradžioje galvota. Pradžioje juos labiausiai domino klausimas: „Kas labiausiai rūpi lietuviams, gyvenantiems čia, išeivijoje?” Kai pradėjo galvoti apie būsimą renginį, visi labai aštriai diskutavo apie dvigubą pilietybę, žmones piktino ir kai kurių Lietuvos sluoksnių išsakytas požiūris, kad iš Lietuvos išvažiavę ir kitur įsikūrę žmonės nėra Lietuvos patriotai, Lietuvoje net buvo kalbama, kad gal išvažiavusius jau net ir lietuviais nebegalima vadinti.

Rengėjų supratimu, būti ar nebūti lietuviu yra pačio žmogaus sprendimas, ir niekas – nei Lietuvos valdžia, nei gyvenamoji vieta – to galvojimo pakeisti negali. Rengėjai nutarė į renginį sukviesti visus Čikagos ir jos apylinkių lietuvius susiburti ir visiems garsiai pasakyti: „Mes – lietuviai ir tuo didžiuojamės.”

Pasirinkus temą, rengėjams tapo lengviau ieškoti medžiagos renginio pamatams. ,,Neseniai kartu su kitais lietuviais gedėjome mirusio tautos dainiaus Justino Marcinkevičiaus, kurį  Gailestingasis Viešpats iš šios ašarų pakalnės pasišaukė 2011 m. vasario 16 dieną. Pamažu į vieną vietą ‘suplaukė’ J. Marcinkevičiaus kūryba, Lietuvos Nepriklausomybės šventė ir lietuviškas patriotizmas. Liko tik tikėti kūrybiniu įkvėpimu, stengtis, kad jis neišblėstų ir... dirbti. Reikia pasakyti, kad dirbama iš širdies – niekas neskaičiuoja nei savo darbo valandų, nei įdėtų pastangų”, – džiaugėsi Valdas.

Asta Zimkienė pastebėjo, kad jokia paslaptis, kad dažnai į patriotizmą mes kartais žiūrime kaip į sunkų darbą. Todėl mūsų tautinių švenčių minėjimai ir renginiai tampa pilki, vienodi. Ji mano, kad organizuoti šventę kitaip reikia turėti drąsos ir daug energijos. ,,Norim pasibelsti į žiūrovų širdis su daina, eilėraščiu, prozos ištrauka, meno darbu. Šiuo renginiu norime nušauti tris zuikius: švęsti Vasario 16ąją, paminėti J. Marcinkevičiaus mirties metines ir pakviesti lietuvius gyventi vienybėje, gerume, meilėje. Juk taip gera nusišypsoti kaimynui. Tada ir jis tau atsako nuoširdžiu šypsniu. Esu girdėjusi posakį: ‘Dvasios puota’. Labai norėtųsi, kad ir šis teatralizuotas koncertas virstų dvasios puota žiūrovams”, – sako Asta.

Renginio kūrybinės grupės branduolį sudaro Darius Polikaitis, Asta Švedkauskaitė, Jolanta Urbietienė, Asta Zimkienė ir kun. dr. Valdas Aušra. Rengėjų daug, kaip jiems pavyksta susitarti? Kas už kokią dalį atsakingas? Didelę patirtį turinčiai, puikiai mokančiai renginius organizuoti „Dainavos” vadovybei (A. Švedkauskaitė ir J. Urbietienė) teko beveik visi administraciniai rūpesčiai. Savaime aišku, kad renginio muzikinės dalies vadovas yra Darius. Literatūrinės dalies atranką vykdė dviese: Asta Zimkienė ir kun. Valdas. Asta skaitovus veda režisūriniais renginio labirintais. Rengėjų bendras darbas išsiskleidė visu bendradarbiavimo grožiu. Visi turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę, visi kartu sprendė, kas tinka, o kas netinka šiam renginiui.

Lietuvių meno ansamblis „Dainava” gyvuoja jau daugiau nei šešiasdešimt metų. Nors mūsų skaitytojas gerai pažįsta „Dainavą”, vis tik norime truputėlį papasakoti, kokia ta ,,Dainava” yra šiomis dienomis. Meno vadovas ir dirigentas D. Polikaitis papasakojo, kad šiuo metu ansamblyje dainuoja apie 60 asmenų. Tai įvairių imigracinių „bangų” atstovai. Kai kurie choristai emigravo į JAV po Antrojo pasaulinio karo, kiti atvyko į šį kraštą Lietuvai atgavus nepriklausomybę, o dar kiti – gimė ir augo JAV. „Džiaugiuosi, kad ansamblio nariai nuolat dalį savo laisvalaikio skiria aktyviam kūrybiniam darbui. Juos vienija meilė dainai, noras palaikyti ryšį su tėvyne bei bendras tikslas puoselėti lietuvišką tautinį meną išeivijoje, – sako Darius. – Nuo 1988 m. esu šio ansamblio meno vadovas, man padeda darbštūs valdybos nariai: A. Švedkauskaitė (pirmininkė), Jolanta Urbietienė (ryšiai su spauda ir visuomene), Živilė Garnienė (muzikos archyvas), Vincas Staniškis (sekretorius), Aldona Urbienė (iždininkė), Artūras Žilinskas (organizaciniai reikalai), Vladas Žukauskas (lėšų telkimas). Ruošiant būsimą renginį ansambliui ‘Dainava’ ir choro valdybai tenka didžiulis administracinio darbo krūvis. Džiaugiamės, kad ir kiti choristai noriai ateina į talką, įvairiais būdais prisidėdami prie ruošos darbų ir choro administravimo.”

J. Marcinkevičius yra pasakęs: „Visada žemėje per mažai gerų žodžių – meilės, tiesos ir dėkingumo žodžių.” Gal organizatoriai, pasirinkdami savo renginiui poeto eiles, norėjo parodyti dėkingumą Anapilin išėjusiam poetui? Į tokį mano pagalvojimą Valdas atsako, kad šiuo renginiu norima padėkoti Dievui ir Lietuvai, kad esame šios tautos vaikai, kad tarp mūsų buvo toks didis poetas, kurio kūryba, net jam iškeliavus Amžinybėn, mus skatina mylėti, gerbti žmogų, jam tarnauti. J. Marcinkevičius yra sakęs, kad jo kūrybos ašimi visada buvo ryšys tarp žmogaus ir tautos, kitaip sakant, „žmogus tautoje”. Rengėjai sako, kad mūsuose per mažai gerų žodžių, tad savo koncertu norėtų užpildyti atsiradusią žmogiškumo spragą.

Programoje dalyvaus didelis būrys skaitovų. J. Marcinkevičiaus eiles ir prozos ištraukas skaitys ne tik patyrę aktoriai ir sceno patirtį kaupiantys mėgėjai: Apolonija Steponavičienė, Audrė Budrytė, Dalia Cidzikaitė, Linas Umbrasas, Vytas Čuplinskas, bet ir patys rengėjai kun. Valdas Aušra ir Asta Zimkienė.

Kas domisi ,,Dainavos” kūryba, žino, kad ansambliečiai bendradarbiauja su kompozitore Nijole Sinkevičiūte. Šiame koncerte skambės jos specialiai šiam renginiui paruoštas kūrinys. Šį kartą kompozitorei kūrinį užsakyti mintį pirmiausia pasiūlė kun. V. Aušra. Praėjusią vasarą, būdamas Lietuvoje, jis susitiko su kompozitore N. Sinkevičiūte ir perdavė jai pasiūlymą parašyti kūrinį mišriam chorui, mušamiesiems ir berniukui diskantui pagal parinktas Marcinkevičiaus eiles. Pasiūlymas ją labai sudomino ir kompozitorė ėmėsi darbo. Kūrinį „Tavo paukštis ir šauksmas” sudaro keturios dalys: „Sena abėcėlė”, „Malda krintančiam”, „Kai įsilipi į rugį” ir „Kad giedočiau tave”. Koncerte mušamaisiais gros Gintas Milius („Airis”) ir Alekas Gylys. Diskanto partiją atliks 4tos klasės moksleivis Vytautas Staniškis.

,,N. Sinkevičiūtė rašo įdomiai ir apgalvotai – kūrybingai, nepažeisdama poeto žodžių esmės, eilėms pritaiko muzikinę kalbą. Pasak pačios kompozitorės, šio kūrinio pagrindas – nuostabios Marcinkevičiaus eilės. Iš tiesų tai gilus, vertingas ir įdomus kūrinys, pagarbiai įprasminantis Poeto palikimą. Tad dainininkams ir instrumentalistams (o ir dirigentui)! teko malonus darbas įgyvendinant kompozitorės kūrybines mintis. O tai, kad ji mumis pasitiki, mus dar labiau įkvepia!” – sako ,,Dainavos” meno vadovas.

Vasario 4 d. klausytojų laukia dar vienas netikėtumas – naujos dainos premjera. Ją J. Marcinkevičiaus žodžiams „Brolis” sukūrė D. Polikaitis, tad visiems Dariaus gerbėjams tai jau pakankama priežastis nusipirkti bilietą į šį koncertą.

Gimnazijos prieigose prieš koncertą bus atidaryta lietuvių menininkų darbų paroda, kurią kuruoja Nora  Aušrienė. Visi dailininkai kuria darbus pagal J. Marcinkevičiaus eiles. Prieš koncertą bei pertraukos metu bus rodomos fotomenininko Leonardo Surgailos ir kitų fotografų skaidrės.

Jau dabar girdime: „Kodėl pasirinkta ne PLC salė?” Taigi: ,,Kodėl?” ,,Šį klausimą ir mes patys (kūrybinė grupė) labai rimtai ir ilgai svarstėme. Pasaulio lietuvių centro Jaunimo rūmų salė puikiai tinka sportui ir kai kuriems masiniams kultūriniams renginiams. Tačiau mūsų ruošiamam koncertui reikėjo jaukios erdvės, kuri skirta būtent teatralizuotų renginių pristatymui. Todėl pasirinkome Lemont gimnazijos auditoriją (Lemont High School Performing Arts Center, 800 Porter St., Lemont, IL)”, – sako Darius ir čia pat patikina, kad džiaugiasi, jog ryšiai tarp „Dainavos” ir PLC yra puikūs – kiekvieną antradienio vakarą PLC tampa „Dainavos” namais, čia vyksta repeticijos. PLC administracija ne tik gražiai bendrauja su ansambliečiais, juos priglaudžia, bet ir prisideda platindama bilietus į jų koncertą! Už tai rengėjai yra jiems dėkingi.

Palinkėkime visiems sėkmingo pasiruošimo renginiui, susitiksime vasario 4 d. Lemont High School Performing Arts Center. Rengėjai 6 val. v. pakvies į meno parodos atidarymą, 7 val. v. – koncerto pradžia.

daina