Ar ilgai išliks vien tik tradicinė santuoka?

ALEKSAS VITKUS

Lemtingas ir neramus Amerikoje buvo septintasis  XX a. dešimtmetis. 1963 m. nušautas JAV prezidentas John F. Kennedy. Valstybės vairą perėmęs Lyndon B. Johnson Kongrese 1964 m. prastūmė juodaodžiams amerikiečiams balsavimo teisę suteikusį įstatymą, pradėjo „karą prieš skurdą”, tačiau vis labiau šalį įvėlė į Vietnamo karą, prieš kurį įnirtingai protestavo visuomenė.
1968 m. nušautas kandidatas į JAV prezidentus Robert F. Kennedy. Tais pačiais metais žuvo ir už lygias teises juodaodžiams amerikiečiams kovojęs Martin L. King. Atsirado ir feminizmo judėjimas. Jis ypač sustiprėjo išradus moterį nuo apvaisinimo apsaugojančią piliulę, turėjusią nemažos įtakos visuomenėje prasidėjusiam moralės nuosmūkiui.

1969 m. Woodstock, NY atvirame lauke, pievose, įvyko istorinis muzikos festivalis, pasižymėjęs iki tol nematyta jaunų žmonių seksualine laisve. Tais pačiais metais prasidėjo ir atviras homoseksualų judėjimas. New York policijai „užpuolus” gėjų bare susirinkusius vyrus, šie, užuot, kaip buvo įprasta, pasitraukę, pasipriešino policijai ir taip pradėjo kovą už savo teisę būti skirtingais nuo daugumos.

Kai kurioms valstijoms pabandžius priimti įstatymus, leidžiančius tos pačios lyties asmenų santuokas, prez. Bill Clinton savo antros kadencijos pradžioje pasirašė „Defense of Marriage” potvarkį. Gal paveiktas skandalo su Monica Lewinsky, Clinton jau 1998 m. pasirašė įstatymą, draudžiantį bet kokią federalinės valdžios tarnautojų diskriminaciją dėl seksualinės pakraipos.

1999 m. California tapo pirma valstija, įteisinusia tos pačios lyties civilinę partnerystę. Po metų ja pasekė ir Vermont valstija. Kai Aukščiausiasis Massachusetts Teismas 2004 m. nusprendė, kad „santuoka yra nuolat besivystantis modelis ir kad teisę į ją turi visi, taigi ir tos pačios lyties asmenys”, Massachusetts tapo pirma valstija, įvedusia tos pačios lyties legalias santuokas. Ja netrukus pasekė ir Vermont, New Hampshire bei Iowa valstijos. Net ir konservatyvus prez. George W. Bush savo pirmos kadencijos pradžioje galvojo, jog tos pačios lyties santuokos klausimą turėtų spręsti atskiros valstijos. Nuomonę jis pakeitė 2004 m., siūlydamas keisti JAV Konstituciją, perspėdamas, jog „homoseksualų santuokos graso sunaikinti pačią pagrindinę civilizacijos formą – šeimą”.

Illinois valstijos politikus tos pačios lyties civilinės partnerystės teisės šalininkams pavyko perkalbėti tik užpernai. Bet šiandien jiems to nepakanka. Jie ir toliau stengiasi tos pačios lyties asmenų santuoką legaliai pavadinti tikra „santuoka”. Illinois Senato atstovas Greg Harris (D, Chicago) yra paruošęs įstatymo projektą „Religious Freedom and Marriage Fairness”, kurį žada pasirašyti gubernatorius Pat Quinn, kai tik projektas atsidurs ant jo stalo.

Nors tame projekte santuoka tarp vyro ir moters yra apibėžiama kaip laisva dviejų asmenų santuoka, kiti santuokos suvaržymai vis tik lieka kaip buvę. Gal teisingai „Chicago Tribune” komentatorius Dennis Byrne šmaikštauja: „O kodėl ne trys ar keturi? Juk nenorime diskrimuoti, visi amerikiečiai prieš įstatymą yra lygūs, tai kodėl diskriminuoti praktikuojančius poligamiją? Kodėl neleidžiama vestis dėdėms, tetoms, broliams ar seserims? Visa bėda yra ta, kad mes esame taip įsimylėję į savo teises, jog užmirštame, kad dėl gyvybinių visuomenės reikalų jos gali būti suvaržomos.”

Ar ne keista, kai Illinois valstija, turėdama tiek daug neišspręstų problemų dėl biudžeto, nedarbo, nusikaltimų, tinkamos šaunamųjų ginklų kontrolės ir dėl per daug dosniai išpūstų valstijos tarnautojų pensijų, pirmiausiai dėmesį kreipia į kaip tos pačios lyties asmenų partnerystę pakelti į tik labiau simbolinį santuokos (marriage) lygį.

Kas anksčiau daugumos buvo laikoma radikaliu požiūriu, šiandien jis tokiu jau neatrodo. Jei 1996 m. „Gallup” apklausa rodė, kad tik 27 proc. amerikiečių tokią santuoką laikė priimtina, šiandien taip pasisako net 53 proc. Ji yra legali ir devyniose valstijose ir JAV sostinėje – Washington, DC. Buvęs Illinois senatorius, dabar prez. Barack Obama, anuomet pasisakęs prieš tokią santuoką, dabar jau ragina Illinois politikus tą Harris stumiamą įstatymą priimti. Jį remia ir Čikagos meras Rahm Emanuel ir net Illinois Respublikonų partijos pirmininkas Pat Brady.

Jie visi aiškina, kad toks įstatymas labai pravers homoseksualų poroms, iš kurių vienas ar abu partneriai dažnai jau turi savus biologinius vaikus. Esą žinojimas, kad jie yra pilnateisėje santuokoje, lygioje heteroseksualams, būtų geras ramstis jų šeimų stabilumui ir finansiniam mokumui pakelti. Tai sumažintų ir iš anksto susidarytą nepalankią nuomonę, diskriminaciją ir net smurtą prieš juos.

Didelė dalis pasipriešinimo tokiai partnerystei suteikti „santuokos” lygmenį kyla dėl religinių motyvų, ką rodo ir neseniai paskelbti Čikagos arkivyskupo kardinolo Francis George argumentai. Kritikuodamas tos pačios lyties santuokas, kardinolas net pareiškia, jog „santuokos pagrinde nėra religija, bet nekintantis gamtos dėsnis. Santuoka egzistavo anksčiau negu atsirado Bažnyčia ar Valstybė, ir ji liks, kai gal jau nebebus nei Illinois valstijos, nei Amerikos. Kristus ją tik išaukštino į Sakramentus. Santuokos ‘nesukūrė’ nei Bažnyčia, nei Valstybė, todėl jos ir negali pakeisti jos prigimties. Jei santuoka yra panaikinama civiliniu įstatymu, tuo pačiu yra naikinama šeima, ir taip sulaužoma Konstitucijos užtikrinta religijos laisvė”. George išreiškė susirūpinimą, kad su nauju įstatymu nesutinkantys bus nepelnytai laikomi homofobais arba nusistačiusiais prieš gėjus („anti-gay”).

Įstatymo projekto autoriai su kardinolo išvedžiojimais nesutinka, sakydami, kad Katalikų Bažnyčiai niekas nedraus skelbti savo mokslo ir santuokos sampratos, ir taip religijos laisvė nebus pažeista. Priešingai, Bažnyčia neleidžia išsiskyrusiems vėl įžengti į santuoką, tuo tarpu Valstybė tai leis. „Bet kokia religinė bendruomenė turės teisę pasirinkti, kokią santuoką jie nutars švęsti religinėje plotmėje”, – baigia projekto autoriai.

O kad ir Bažnyčia gali klysti, prisiminkime garsųjį viduramžių mokslininką astronomą Galileo Galilei, kuris, nepaisant Bažnyčios persekiojimų, turėjo drąsos pasakyti: „O ji vis dėlto sukasi.”