Lietuvių Fondas ir Ateitininkų šalpos fondas
nori atverti naują puslapį


DALIA CIDZIKAITĖ

Šiuo metu Amerikoje egzistuoja apie 400 mažesnių ir didesnių lietuviškų fondų, iš kurių tik nedidelė dalis gali pasigirti profesionaliai tvarkomu kapitalu bei investicijomis. Ne vienas, ypač mažesnis lietuviškas fondas susiduria su tokiomis problemomis kaip patirties stoka investuojant, atsakomybės už investavimą baimė ir investavimo rizika, profesionalaus investicijų patarėjo neturėjimas ir pan.

Su šiomis problemomis susidūrė ir jau daugiau nei 100 metų gyvuojantis, Amerikoje 1948 metais atkurtas Ateitininkų šalpos fondas (Illinois valstijoje įregistruotas ,,Ateitis Relief Fund, Inc.” pavadinimu; toliau – AŠF). Ieškodama išeities iš susidariusios padėties AŠF taryba 2011 metų vasario 26 dieną vienbalsiai nutarė pasiūlyti Lietuvių Fondui (LF) investuoti dalį Šalpos fondo sukaupto kapitalo. AŠF Finansų komiteto pirmininkas Šarūnas Užgiris* įsitikinęs, jog AŠF pasiūlymas yra pats logiškiausias kelias, kurį jo atstovaujamas fondas gali pasirinkti. Jo nuomone, LF, su kitais mažesniais fondais dalindamasis savo investicinėmis paslaugomis ir patirtimi, lietuvių visuomenei suteiktų naudingą paslaugą.

LF taryba, šį AŠF pasiūlymą apsvarsčiusi paskutiniame savo posėdyje praėjusių metų gruodžio 13 dieną, sutiko imtis pasiūlymą įgyvendinti. Kadangi LF istorijoje tai būtų pirmas toks atvejis, kai į jį kreipėsi kitas fondas dėl savo kapitalo investavimo, teks keisti LF įstatus. Šiuo metu detales ir taisykles, kaip iš tikrųjų vyks dalies AŠF kapitalo investavimas per LF, kuria tam tikslui sudarytas pakomitetis. Balsavimas dėl AŠF siūlymo ir įstatų keitimo vyks per metinį LF narių susirinkimą šių metų balandžio 14 d. Ar LF ir AŠF atvers naują savo istorijos puslapį turės nuspręsti ir JAV Lietuvių Bendruomenės Taryba, kurios posėdis turėtų įvykti rudeniop.
Pasiūlymo nauda ir rizika

Pasak Užgirio, AŠF tarybos siūlymas buvo gerai apsvarstytas ir išstudijuotas. Kreiptasi į advokatą Rimantą Domanskį, klausta, ar įmanoma būtų įgyvendinti, kad LF investuotų AŠF pinigus taip pat, kaip ir savo kapitalą, ar tai neprieštarautų LF įstatams.

 Kadangi AŠF yra atskira korporacija, jo statutas reikalauja, kad fondo taryba valdytų savo pinigus, todėl ji negali atiduoti pinigų LF. Pasak LF atstovo Arvydo Tamulio, kuris sutiko būti tarpininku tarp AŠF ir LF, ,,jei AŠF veiktų kaip dar vienas LF fondelis, nereikėtų jokių nutarimų ar įstatų keitimų. Bet kadangi Šalpos fondas nori išlaikyti pinigų nuosavybę, susidaro kitoks santykis”. Todėl minėtas pasiūlymas nėra įprastas aukotojų ir LF, fondelių ir LF santykis. Jam įteisinti reikia nustatyti naujus nuostatus, naują tvarką.

Užgiris įsitikinęs, jog jei AŠF siūlymas bus įgyvendintas, tai taptų pavyzdžiu kitiems lietuviškiems fondams JAV, kurie gal norėtų kažką panašaus daryti. Jo nuomone, laimėtų ir LF – į vieną vietą būtų sukauptas didesnis kapitalas. O kuo didesnis kapitalas, tuo geriau jį galima investuoti. ,,Manau, – sako AŠF Finansų komiteto pirmininkas, – ir kiti lietuviški fondai veikia panašiai kaip AŠF: yra formali korporacija, turi savo statutą, turi atsakomybę prieš savo narius valdyti turtą ir turi su tuo susijusių problemų.”

Šiuo metu AŠF kapitalą sudaro du trečdaliai milijono, Užgirio teigimu, AŠF siūlo per LF investuoti 200,000 dol.

Tamulis sutinka, jog tai būtų abiem pusėms – tiek AŠF, tiek LF – naudingas sandėris. Pasak jo, yra daug investicijų, kurios reikalauja tam tikros pinigų sumos, kad galima būtų investuoti. ,,Mano nuomone, tai yra winwin situation: gerai ir AŠF, nes jis gali pasinaudoti investicijų paslaugomis, prie kurių su mažesne suma negalėtų prieiti, gerai ir LF, nes jis gali rasti geresnių ir tobulesnių investavimo galimybių.”

Pasak LF tarybos pirmininko Rimanto Griškelio, jei fondas mažas, jis kažin ko su tais pinigais negali padaryti, jis net negali sulaukti patarimų, nes tie, kurie dirba investicinėse įmonėse, dirba su milijonais, tad jie tiems milijonams ir teikia pirmenybę. ,,Nors pats LF turi 14–15 mln. dol., jis nėra milžinas, – sako Griškelis. – Bet tai jau pakankama suma, kad gautume gerus patarėjus, kurie mumis rūpinasi. Padeda ir tai, kad su mumis dirba lietuvis Paulius Majauskas, pagrindinis mūsų patarėjas investicijų bendrovėje ‘Morgan Stanley Smith Barney’.”

Užgirio nuomone, abi pusės supranta riziką, suvokia, kad kalba eina tik apie investavimą, bet nebūtinai apie pelną. Su tuo sutinka ir LF atstovai. LF turi strateginį planą, kaip investuoti, todėl tai daro pagal gana griežtai nustatytas taisykles. ,,Bet net ir tai darant nereiškia, jog visada gausime pelną”, – sako Tamulis. Vis dėlto Užgiris ir jo vadovaujamas komitetas yra linkęs pasitikėti LF. ,,LF turi platesnius pečius”, – sako AŠF Finansų komiteto pirmininkas.

Atidarytų duris kitiems lietuviškiems fondams

Į klausimą, kodėl LF taryba nusprendė įgyvendinti šį AŠF pasiūlymą Griškelis atsakė, jog fondeliui neturint galimybių tinkamai tvarkyti savo pinigus, LF jiems tokią galimybę gali suteikti. Jo nuomone, jeigu pavyktų su vienu fondu tai įgyvendinti ir sėkmingai veikti, tai atidarytų duris ir kitiems lietuviškiems fondams. Juk tokių fondų kaip AŠF yra labai daug.

Griškelis pridūrė, jog LF kito fondo lėšų tikrai nesiekia ir neieško, bet tuo pačiu jų ir neatstumia. LF tarybos pirmininkas pasidžiaugė, jog jo vadovaujamas fondas gali padėti, juk toks ir yra LF tikslas – nesvarbu, ar duoti pinigus, ar padėti juos investuoti. Griškelio nuomone, tai vienas ir tas pats.

Šiuo metu sudarytas LF pakomitetis sprendžia, kokiomis sąlygomis galima bus priimti kito fondo lėšas. Griškelis išsakė viltį, jog naujas taisykles ir LF įstatų pakeitimus pavyks surašyti prieš metinį suvažiavimą balandžio mėnesį. ,,Tikiu, jog suvažiavimas sutiks su įstatų pakeitimu, – sako jis. – Juk tai geras ir protingas uždavinys.”

* 2012 m. sausio pradžioje AŠF Finansų komitetas išrinko naują pirmininką Gediminą Damašių.