Lietuvių Fondas ir Ateitininkų šalpos fondas
nori atverti naują puslapį
DALIA CIDZIKAITĖ
Šiuo metu Amerikoje egzistuoja apie 400 mažesnių ir didesnių
lietuviškų fondų, iš kurių tik nedidelė dalis gali
pasigirti profesionaliai tvarkomu kapitalu bei investicijomis. Ne
vienas, ypač mažesnis lietuviškas fondas susiduria su tokiomis
problemomis kaip patirties stoka investuojant, atsakomybės už
investavimą baimė ir investavimo rizika, profesionalaus investicijų
patarėjo neturėjimas ir pan.
Su šiomis problemomis susidūrė ir jau daugiau nei 100 metų
gyvuojantis, Amerikoje 1948 metais atkurtas Ateitininkų šalpos
fondas (Illinois valstijoje įregistruotas ,,Ateitis Relief Fund,
Inc.” pavadinimu; toliau – AŠF). Ieškodama
išeities iš susidariusios padėties AŠF taryba 2011
metų vasario 26 dieną vienbalsiai nutarė pasiūlyti Lietuvių Fondui (LF)
investuoti dalį Šalpos fondo sukaupto kapitalo. AŠF
Finansų komiteto pirmininkas Šarūnas Užgiris* įsitikinęs, jog
AŠF pasiūlymas yra pats logiškiausias kelias, kurį jo
atstovaujamas fondas gali pasirinkti. Jo nuomone, LF, su kitais
mažesniais fondais dalindamasis savo investicinėmis paslaugomis ir
patirtimi, lietuvių visuomenei suteiktų naudingą paslaugą.
LF taryba, šį AŠF pasiūlymą apsvarsčiusi paskutiniame
savo posėdyje praėjusių metų gruodžio 13 dieną, sutiko imtis pasiūlymą
įgyvendinti. Kadangi LF istorijoje tai būtų pirmas toks atvejis, kai į
jį kreipėsi kitas fondas dėl savo kapitalo investavimo, teks keisti LF
įstatus. Šiuo metu detales ir taisykles, kaip iš tikrųjų
vyks dalies AŠF kapitalo investavimas per LF, kuria tam tikslui
sudarytas pakomitetis. Balsavimas dėl AŠF siūlymo ir įstatų
keitimo vyks per metinį LF narių susirinkimą šių metų balandžio
14 d. Ar LF ir AŠF atvers naują savo istorijos puslapį turės
nuspręsti ir JAV Lietuvių Bendruomenės Taryba, kurios posėdis turėtų
įvykti rudeniop.
Pasiūlymo nauda ir rizika
Pasak Užgirio, AŠF tarybos siūlymas buvo gerai apsvarstytas ir
išstudijuotas. Kreiptasi į advokatą Rimantą Domanskį, klausta,
ar įmanoma būtų įgyvendinti, kad LF investuotų AŠF pinigus taip
pat, kaip ir savo kapitalą, ar tai neprieštarautų LF įstatams.
Kadangi AŠF yra atskira korporacija, jo statutas
reikalauja, kad fondo taryba valdytų savo pinigus, todėl ji negali
atiduoti pinigų LF. Pasak LF atstovo Arvydo Tamulio, kuris sutiko būti
tarpininku tarp AŠF ir LF, ,,jei AŠF veiktų kaip dar
vienas LF fondelis, nereikėtų jokių nutarimų ar įstatų keitimų. Bet
kadangi Šalpos fondas nori išlaikyti pinigų nuosavybę,
susidaro kitoks santykis”. Todėl minėtas pasiūlymas nėra įprastas
aukotojų ir LF, fondelių ir LF santykis. Jam įteisinti reikia nustatyti
naujus nuostatus, naują tvarką.
Užgiris įsitikinęs, jog jei AŠF siūlymas bus įgyvendintas, tai
taptų pavyzdžiu kitiems lietuviškiems fondams JAV, kurie gal
norėtų kažką panašaus daryti. Jo nuomone, laimėtų ir LF –
į vieną vietą būtų sukauptas didesnis kapitalas. O kuo didesnis
kapitalas, tuo geriau jį galima investuoti. ,,Manau, – sako
AŠF Finansų komiteto pirmininkas, – ir kiti
lietuviški fondai veikia panašiai kaip AŠF: yra
formali korporacija, turi savo statutą, turi atsakomybę prieš
savo narius valdyti turtą ir turi su tuo susijusių problemų.”
Šiuo metu AŠF kapitalą sudaro du trečdaliai milijono,
Užgirio teigimu, AŠF siūlo per LF investuoti 200,000 dol.
Tamulis sutinka, jog tai būtų abiem pusėms – tiek AŠF,
tiek LF – naudingas sandėris. Pasak jo, yra daug investicijų,
kurios reikalauja tam tikros pinigų sumos, kad galima būtų investuoti.
,,Mano nuomone, tai yra winwin situation: gerai ir AŠF, nes jis
gali pasinaudoti investicijų paslaugomis, prie kurių su mažesne suma
negalėtų prieiti, gerai ir LF, nes jis gali rasti geresnių ir
tobulesnių investavimo galimybių.”
Pasak LF tarybos pirmininko Rimanto Griškelio, jei fondas mažas,
jis kažin ko su tais pinigais negali padaryti, jis net negali sulaukti
patarimų, nes tie, kurie dirba investicinėse įmonėse, dirba su
milijonais, tad jie tiems milijonams ir teikia pirmenybę. ,,Nors pats
LF turi 14–15 mln. dol., jis nėra milžinas, – sako
Griškelis. – Bet tai jau pakankama suma, kad gautume gerus
patarėjus, kurie mumis rūpinasi. Padeda ir tai, kad su mumis dirba
lietuvis Paulius Majauskas, pagrindinis mūsų patarėjas investicijų
bendrovėje ‘Morgan Stanley Smith Barney’.”
Užgirio nuomone, abi pusės supranta riziką, suvokia, kad kalba eina tik
apie investavimą, bet nebūtinai apie pelną. Su tuo sutinka ir LF
atstovai. LF turi strateginį planą, kaip investuoti, todėl tai daro
pagal gana griežtai nustatytas taisykles. ,,Bet net ir tai darant
nereiškia, jog visada gausime pelną”, – sako
Tamulis. Vis dėlto Užgiris ir jo vadovaujamas komitetas yra linkęs
pasitikėti LF. ,,LF turi platesnius pečius”, – sako
AŠF Finansų komiteto pirmininkas.
Atidarytų duris kitiems lietuviškiems fondams
Į klausimą, kodėl LF taryba nusprendė įgyvendinti šį AŠF
pasiūlymą Griškelis atsakė, jog fondeliui neturint galimybių
tinkamai tvarkyti savo pinigus, LF jiems tokią galimybę gali suteikti.
Jo nuomone, jeigu pavyktų su vienu fondu tai įgyvendinti ir sėkmingai
veikti, tai atidarytų duris ir kitiems lietuviškiems fondams.
Juk tokių fondų kaip AŠF yra labai daug.
Griškelis pridūrė, jog LF kito fondo lėšų tikrai nesiekia
ir neieško, bet tuo pačiu jų ir neatstumia. LF tarybos
pirmininkas pasidžiaugė, jog jo vadovaujamas fondas gali padėti, juk
toks ir yra LF tikslas – nesvarbu, ar duoti pinigus, ar padėti
juos investuoti. Griškelio nuomone, tai vienas ir tas pats.
Šiuo metu sudarytas LF pakomitetis sprendžia, kokiomis sąlygomis
galima bus priimti kito fondo lėšas. Griškelis
išsakė viltį, jog naujas taisykles ir LF įstatų pakeitimus
pavyks surašyti prieš metinį suvažiavimą balandžio
mėnesį. ,,Tikiu, jog suvažiavimas sutiks su įstatų pakeitimu, –
sako jis. – Juk tai geras ir protingas uždavinys.”
* 2012 m. sausio pradžioje AŠF Finansų komitetas išrinko naują pirmininką Gediminą Damašių.