pem
Arūnas ir Daiva Pemkai

A. Pemkus: ,,Jei Lietuva nekvies, sugrįžtančiųjų bus mažai”

LORETA TIMUKIENĖ

Jungtinėse Valstijose gimęs, jau 19 metų gyvenantis ir dirbantis Lietuvoje Arūnas Pemkus yra Viešųjų ryšių agentūros „Integrity PR” valdybos pirmininkas. Jis 1982 m. Northwestern University (Čikaga, JAV) įgijo politologijos mokslų bei slavų kalbų ir literatūros bakalauro laipsnį, 1989 m. Georgetown University (Washington, DC) – finansų apskaitos magistro laipsnį. Dvejus metus Washington dirbo finansininku stambioje nekilnojamojo turto ir statybos bendrovėje, vėliau ėjo politinio pasitikėjimo pareigas Baltuosiuose rūmuose, ketverius metus dirbo JAV Valstybės departamento Žmogaus teisių bei Diplomatinės apsaugos skyriuose. 1993 m. atvyko į Lietuvą kaip KPMG konsultacinės bendrovės vadovas. 1994–1998 m. vadovavo farmacinei bendrovei, veikusiai trijose Baltijos šalyse. 1997–1998 m. dirbo prezidento Valdo Adamkaus rinkimų kampanijoje, organizavo prezidento inauguracijos renginius.

A. Pemkaus veikla valdybose bei savanoriškose organizacijose: Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Valdybos narys, nuo 2006 m.; Transparency International (Lietuva), Valdybos narys, nuo 2007 m.; Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondas, Valdybos narys nuo 1999 m.; Labdaros ir paramos fondas ,,Ateitininkų fondas“, Valdybos narys nuo 2008 m.; ISM Ekonomikos ir vadybos universitetas, Valdybos narys nuo 2009 m. ir Magistratūros programos Patarėjų taryba, narys 2006–2009 m.; UAB ,,Sostinių golfas”, steigėjas ir Valdybos narys 1999–2008 m.; Golfo turizmo patariamoji komisija, Turizmo departamentas prie Ekonomikos ministerijos, Komisijos pirmininkas, nuo 2007 m.; UAB „Vox eteris“, valdybos narys, nuo 2008 m.


Su A. Pemkumi teko susipažinti 2009 metų vasarą Vilniuje vykusiame Pasaulio lietuvių ekonomikos forume (PLEF). Lietuvoje jau antrą dešimtmetį gyvenantis, ten sukūręs šeimą ir turintis savo verslą JAV lietuvis rugsėjo pradžioje svečiavosi ,,Draugo” redakcijoje. Jis čia užsuko prieš išvykdamas į Dainavos stovyklą, kur skaitė paskaitą Šiaurės Amerikos ateitininkų savaitgalyje. Arūną Pemkų, kuris yra Ateitininkų fondo valdybos narys, ne vienas savaitgalio dalyvis pažinojo, nes kartu jaunystėje Dainavoje stovyklaudavo. Jis ne pirmą sykį lankėsi ir ,,Drauge” – Arūnas jaunystėje čia dažnai užsukdavo, kuomet dienraščio spaustuvėje dirbo jo dėdė Juozas Masilionis. Su svečiu šįkart kalbėjomės apie Lietuvos šiandieną, verslo ir investicijų galimybes mūsų šalyje, apie požiūrį į užsienio lietuvius.

,,Mes neduodame kyšių”

Jau antrą dešimtmetį gyvenantis ir dirbantis Lietuvoje ,,Integrity PR” vadovas pasidžiaugė, kad jo vadovaujama bendrovė įsikūrusi patogioje vietoje Vilniaus senamiestyje, XVI a. statytame gotikinio stiliaus pastate, kuriame kadaise veikė vienuolynas. ,,Palyginus su Amerika, Lietuvoje visai kiti atstumai – sostinės centre visur einama pėstute”, – džiaugėsi Amerikos lietuvis. A. Pemkus pažįsta ne vieną užsienio lietuvį, kuris buvo grįžęs gyventi į gimtinę, tačiau ten nepritapo ir grįžo atgal. ,,Važiavau su dideliu užsidegimu ir tikėdamas, kad daug kas pasikeis. Išoriškai mūsų šalis keičiasi, mentaliteto prasme jaunimas mąsto vakarietiškai, tačiau visuomenėje dar gana gajus logikos trūkumas. Jauni žmonės išlekia į Europos šalis, netrūksta ir tokių, kurie savo tolimesnei karjerai ar studijoms pasirenka Ameriką”, – sako viešųjų ryšių specialistas. Nors šiandien Amerika sulaukia nemažai kritikos, ji vis tiek traukia – šią trauką A. Pemkus pavadino tam tikra amerikofilija.

A. Pemkaus vadovaujamos bendrovės ,,Integrity PR” pagrindinė veikla – ryšiai su visuomene, kas apima gana platų ratą konsultacijų. Bendrovėje dirbančių 19 žmonių kasdiena – apgalvoti ir įgyvendinti veiksmus, kurie padeda verslui ir viešajam sektoriui kurti vaisingus santykius su jiems svarbiomis žmonių grupėmis, organizacijomis, asmenybėmis. ,,Paprastai į mus kreipiasi, kai nori įvesti, pristatyti, pagarsinti, užgesinti, suvaldyti, įkvėpti, motyvuoti”,– taip bendrovės veiklą nusakė jos valdybos pirmininkas. Nuo pat įsikūrimo ,,Integrity PR” yra tarp 10 didžiausių Lietuvos komunikacijos konsultacijų bendrovių, per 12 metų bendrovė ryšių su visuomene ir valdžia projektus padėjo įgyvendinti daugiau negu 130 verslo įmonių bei viešojo sektoriaus organizacijų. ,,Integrity PR” yra tarptautinio ryšių su visuomene tinklo „FleishmanHillard” partneriai, bendradarbiauja su komunikacijos konsultacijų bendrovėmis Latvijoje ir Estijoje. Apie bendrovės darbo rezultatus, ko gero, geriausiai liudija klientai ir apdovanojimai. 2009 ir 2010 metais laimėtas „Baltic PR Awards” auksas ir sidabras bei „European Excellence Awards” pirma vieta geriausio projekto Baltijos šalyse grupėje.

Prieš krizę beveik trečdalis ,,Integrity PR” klientų buvo lietuviškos bendrovės įstaigų, tačiau per krizę sumažėjus įmonių pajamoms, sumažėjo ir reklamai skiriamos lėšos, sako bendrovės vadovas. Reklamos agentūros ypatingai skaudžiai pajuto sunkmetį. Šiuo metu jaučiasi šioks toks pagyvėjimas, tačiau mūsų šalyje dar ne visi verslo žmonės supranta apie reklamos, įvaizdžio, patikimų ryšių su visuomene ir verslo partneriais svarbą. Iš klientų dingus lietuviškoms įmonėms, šiuo metu 90 proc. ,,Integrity PR” klientų – gerai žinomos užsienio bendrovės, tarp jų – ,,Nokia”, ,,Nestle”, ,,Swedbank”, ,,Microsoft”.

Į klausimą, kas padeda išsilaikyti, viešųjų ryšių specialistas nusišypsojęs atsakė: ,,Mes neduodame kyšių ar kitais neteisėtais būdais neieškome naudingų pažinčių.” Pasak jo, dažnai būna, kad klientai atsiunčia žinutę apie savo įmonę ir nori, kad ji tučtuojau būtų įdėta į pirmą puslapį. Viešųjų ryšių specialistų užduotis – įtikinti, kad tą žinią reikia padaryti įdomesnę, ,,įpakuoti”. Užsienio atstovai tai puikiai supranta, įsiklauso į žinovų patarimus, lietuvius tenka ilgokai įtikinėti. Pasak A. Pemkaus, trumpalaikį įvaizdį visada galima sukurti iš bet ko. Tuo metu ilgalaikis įvaizdis kuriamas iš konkrečių pasiekimų, rezultatų, statuso, pagarbos.

Verslumo lietuviai dar tik mokosi

A. Pemkus sutinka su ministro pirmininko Andrius Kubiliaus nuomone, jog ,,Lietuva turi visas galimybes tapti besikeičiančia, atvira, gebančia konkuruoti pasaulyje šalimi”, tačiau, jo nuomone, iš Vyriausybės pusės nelabai matosi verslo skatinimo. ,,Integrity PR” vadovo nuomone, jeigu žiūrėtume į naujų technologijų skatinimą, – toms sritims tenka mažas procentas valstybės lėšų. Per mažai dėmesio skiriama ir smulkiam bei vidutiniam verslui. Nors per 20 metų biurokratinių trukdžių sumažėjo, bet palyginti su Vakarų šalimis jų dar yra sočiai. Kelioms Vyriausybėms buvo siūloma skatinti verslą, deja, apgailestavo pašnekovas, iki šiol to nėra padaryta – tik užregistravus įmonę, dar nepradėjus veiklos, jau reikia mokėti mokesčius. Vakarų šalyse verslo įtvirtinimas gali tęstis iki 10 metų. Čia pavyzdžiu galėtų būti Izraelis – šioje šalyje labai aiški nuostata verslo atžvilgiu, jie varžosi su Silicio slėniu. Baltijos valstybės turėjo puikias galimybes vystytis kaip Silicio slėnis, deja, tos galimybės neišnaudotos. ,,Lietuvių tauta nėra ypatingai versli, bet gyvename laisvos ekonomikos laikotarpiu, tad verslumo tik mokomės”, – sako pašnekovas.

Pinigai dideli, o naudos nedaug

Dar ne viskas, „Integrity PR” valdybos pirmininko nuomone, padaryta bandant užsienyje gyvenančius tautiečius įtraukti į Lietuvos ekonominį gyvenimą – šioje srityje daugybė neišnaudotų galimybių. ,,Vyresnioji karta perduoda verslą ir išeina į pensiją arba užsiima kita veikla, o iš jaunesnių žmonių dar nėra pakankamai įsitvirtinusių. Grįžtančių yra nedaug. Dažnai tų, kurie grįžę bando įsitvirtinti rinkoje, niekas nelaukia išskėstomis rankomis – tokie žmonės tiesiog pradingsta minioje”, – kalbėjo A. Pemkus.

Viešųjų ryšių specialisto teigimu, per 20 metų Lietuva jau ne kartą kūrė įvaizdžio strategijas. Tam išleidžiama krūva pinigų, tačiau apčiuopiamo rezulatato dažnai nesulaukiama. A. Pemkus įsitikinęs, jog su ,,Globalios Lietuvos” projektu gali nutikti panašiai, kaip ir su Lietuvos įvaizdžio kūrimu: ,,Tokiems sumanymams skiriami dideli pinigai, bet apčiuopiamos naudos sunku tikėtis – reikia pripažinti, jog esame per maža valstybė, kad galėtume varžytis pasaulyje visose srityse. Valstybė, kaip ir žmogus, turi pereiti visus vystymosi laikotarpius, tad nereikia stengtis iš karto peršokti kelis laiptelius.” Jis įsitikinęs, jog valstybė neturėtų švaistyti pinigų tokių programų kūrimui, o lėšas, kaip ir sportininkams, turėtų skirti tik už pasiektus rezultatus.

Šioje srityje, „Integrity PR” vadovo nuomone, daug ką galima nuveikti, turint puikią idėją ir sumanią komandą. Puikus pavyzdys – privatus projektas „Neregėta Lietuva”, kuris pasaulyje tapo geriau žinomas nei kai kurie ne vieną milijoną litų kainavę Vyriausybės projektai.

,,Esu optimistas, – sakė A. Pemkus, – apie mūsų šalies galimybes tarptautinio verslo srityje liudija keli sėkmingo lietuvių verslo pavyzdžiai. Tačiau valdžia neturi aiškios nuostatos, kas mūsų valstybei šiandien yra svarbiausia ir reikalingiausia. Tai liudija kad ir toks nesenas pavyzdys – vietoj to, kad skatinti lietuviško ‘Skype’ atsiradimą, mūsų valdžios atstovams lankantis Jungtinėse Valstijose buvo svarbiau susitikti su IBM atstovais ir su jais tartis dėl bendrų verslo planų.”

Pagirtinas noras pritraukti jaunimą

A. Pemkus jau ne pirmąsyk dalyvauja PLEF, tad buvo įdomu išgirsti jo nuomonę apie tokio pobūdžio renginius, kurių tikslas – sukviesti pasaulio lietuvius verslininkus ir tuos, kurie Lietuva domisi kaip galimu partneriu. Šių metų forume buvo kalbama apie konkurencingą ateities Lietuvą, didesnį dėmesį skiriant investicijoms į asmenybes, žinias ir inovacijas. Šiemet PLEF vyko kartu su XV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumu – tą dieną jautėsi pagyvėjimas.

Forume po pranešimų sulaukta nemažai dalyvių klausimų, ypatingai aktyvus buvo jaunimas. Buvo domimasi verslo, darbo sąlygomis užsienyje, lyginama su Lietuva. Kaip pastebėjo pašnekovas, šiemet buvo gana nedaug lietuvių verslininkų iš užsienio, negausiai dalyvavo ir verslininkai iš Amerikos. Iš Jungtinių Valstijų gausiau dalyvavo vyresnės kartos investuotojai, kurie atsivežė vieną kitą savo pažįstamą. Trečią kartą vykusio PLEF naujovė – aktyviam jaunimui skirta diena, palietusi ypač aktualią akademinio jaunimo migracijos problemą. Atsivėrus sienoms, po pasaulį pabiro daugybė Lietuvos žmonių, gavusių išsilavinimą ir pradėjusių profesinę karjerą ar savo verslą užsienio šalyse.

A. Pemkaus nuomone, pagirtinas organizatorių noras pritraukti kuo daugiau jaunimo, tačiau Lietuvos valdžia turėtų daugiau dėmesio skirti iš Lietuvos išvykusiems gabiems, talentingiems žmonėms, savo puikiais pasiekimais verslo, inovacijų srityse išgarsėjusiems visame pasaulyje. Tokių turime ne vieną, tik apie juos neskubama garsiai kalbėti. Kaip vieną iš tokių A. Pemkus paminėjo Ilją Laurs – jo vadovaujama bendrovė ,,GetJar” varžosi su tikrais šios srities milžinais – „Apple”, „Nokia”. Rinkoje pripažintas už savo idėjas I. Laurs yra kviečiamas skaityti paskaitas didžiausiose telekomunikacijų konferencijose ir dažnai būna cituojamas BBC, „Forbes”, „The New York Times”, „USA Today” ir kitų žiniasklaidos priemonių. Pasaulio ekonomikos forumas „GetJar” išrinko 2011 m. technologijos pioniere, o praėjusią savaitę I. Laurs skaitė pranešimą Davos vykusioje konferencijoje. Žurnalas „Times” aprašė I. Laurs vadovaujamą „GetJar” kaip vieną iš „10 naujų bendrovių, pakeisiančių jūsų gyvenimą”. Lietuvių sukurtas ir valdomas didžiausias pasaulyje mobiliųjų programų ir žaidimų portalas „GetJar” įsteigė padalinį Silicio slėnyje (JAV) – „GetJar” tapo pirmąja lietuviška bendrove, įkūrusia biurą California valstijoje esančiame pasauliniame inovacijų ir informacinių technologijų „lopšyje”.

Kitas sėkmingos karjeros pavyzdys – bendrovės ,,Microsoft” generalinis direktorius Baltijos šalims Mindaugas Glodas, kuris sėkmingai vadovauja didelės įmonės ofisui Lietuvoje. Pasak viešųjų ryšių specialisto, tokie žmonės palieka dalį verslo Lietuvoje ne dėl finansinių priežasčių, o vedami patriotinių paskatų. Norint, kad atsirastų daugiau tokių lietuvaičių, juos reikia kviesti, skatinti jų investicijas. Turime džiaugtis ir lietuvių, puikiai atstovaujančių užsienio bendrovėms Lietuvoje, pasiekimais – tokie dalykai nuteikia viltingai, tačiau bendra Lietuvos rinka, A. Pemkaus nuomone, šiandien yra nervinga.

PLEF trūko vizijos

Žiniasklaidoje girdėjosi atsiliepimų, kad kurie PLEF dalyvavę užsienio verslininkai sakė negavę apčiuopiamos naudos, jie pasigedę daugiau diskusijų, kuriose būtų kalbamasi, ar apsimoka Lietuvoje vystyti verslą, kokios sritys patraukliausios užsienio investuotojams. ,,Nebūtina iš karto gauti konkrečią naudą, dažnai tiesiog verta pamatyti, kokia linkme vystosi verslas Lietuvoje, kokios nuotaikos vyrauja, – į tai atsakė viešųjų ryšių žinovas. – Reikia kalbėtis, kurios rinkos įdomiausios, kokios verslo sąlygos.” Jo nuomone, kai kurie ryšiai, užsimezgę tokiuose renginiuose, tikrai vertingi. Tokie renginiai naudingi tiems, kurie dirba platesnėje rinkoje, tačiau, anot A. Pemkaus, PLEF trūko vizijos – vien tik ateiti pašnekėti apie savo verslą neužtenka. Jis forumo organizatoriams ICC darbuotojams minėjo, kad tokiame renginyje reikėtų daugiau aštrumo, karštų diskusijų. Šįkart M. Glodas bandė įžiebti karštesnę diskusiją, užduoti aštresnius klausimus, tačiau tokioms diskusijoms nebuvo skirta pakankamai laisvės.

Nors Lietuvos žiniasklaidoje buvo skelbiama, jog PLEF ,,siūlys priemones konkurencingai Lietuvai kurti”, tačiau A. Pemkus, kaip ir kiti forumo dalyviai, renginyje pasigedo valdžios atstovų, žmonių iš ministerijų – į kai kuriuos dalyvių klausimus taip ir nebuvo sulaukta atsakymo. Viešųjų ryšių specialisto nuomone, reikia, kad ir patys verslininkai būtų atkaklesni ir valdžios žmonėms sakytų: ,,Ne kviečiame, o reikalaujame, kad dalyvautumėte mūsų renginiuose.”

,,Integrity PR” vadovas mano, jog toks renginys turėtų vykti kas antri metai, tuomet būtų galima tikėtis pritraukti kuo daugiau dalyvių. Šiais metais PLEF vyks idėjų šalimi ir ekonomikos stebuklu vadinamame Izraelyje, kuris gali būti puikiu pavyzdžiu Lietuvai, siekiančiai tapti Šiaurės Europos paslaugų ir inovacijų centru. Jau dabar aktyviai vyksta organizacinis darbas su Izraeliu ir tikimasi ne tik aktyvaus Lietuvos ir pasaulio lietuvių verslininkų dalyvavimo, bet ir gausaus Izraelyje gyvenančių litvakų pritraukimo.


Pilietybės klausimas buvo pradėtas svarstyti ne nuo to galo

A. Pemkus ne kartą Lietuvos žiniasklaidoje išsakė savo nuomonę apie pilietybę.

Jo nuomone, iš pat pradžių šis klausimas buvo pradėtas svarstyti ne nuo to galo. Visų pirma reikia, kad žmogus atsakytų, kokia yra jo pirma pilietybė. ,,Jeigu pirma – Lietuvos, tuomet tiek Konstitucijos pagalba, tiek valstybiniu mastu reikia nustatyti, kas mūsų valstybei šiuo atveju yra svarbu. Ar svarbu piliečiai, kurie išsibarstę po visą pasaulį, ar kažkokios baimės ir nuogąstavimai? Kaip pavyzdys vėl galėtų būti Izraelis – prieš 50 metų ši šalis suvokė, kad reikia savo piliečius saugoti. Galima ginčytis, kad pilietybė nepadaro žmogaus geresniu piliečiu, tačiau tai žmonėms dažnai labai svarbu moraliniu požiūriu. Nereikia pamiršti, kad įstatymu galima apriboti arba išplėsti pilietybės gavimo ir kitus su tuo susijusius klausimus. Dabar į vieną vietą suplakama žemės grąžinimo, tarnybos kariuomenėje, medicininių paslaugų teikimo ir kiti reikalai. Peršasi išvada, kad kažkas bijo, jog gavę pilietybę žmonės balsuos ne taip. Juk yra įstatymai, apibrėžiantys tokius dalykus. Nuogąstavimai, kad ims į Lietuvą plūsti žmonės iš Rytų, pagrįsti emocijomis, o ne logika – jeigu norės, atvyks ir be Pilietybės įstatymo”, – savo mintis dėstė Amerikos lietuvis.

A. Pemkui teko pilietybės klausimu kalbėtis su Konstitucinio teismo teisėju, kuris pateiktiems argumentams pritrūko kontrargumentų. Kalbantis su Seimo nariais, jie sako ,,Žinome tavo nuostatą, ji teisinga”, bet vis tiek bando prieštarauti, įrodinėti savo tiesą. ,,Integrity PR” vadovas praėjusią vasarą kartu su buvusia Seimo nare Nijole Oželyte, Seimo nariu Kazimieru Uoka dalyvavo Baltijos televizijos laidoje ,,Karštas vakaras”, kur buvo diskutuojama apie dvigubą pilietybę. Įdomu buvo išgirsti, kaip pasikeitė N. Oželytės nuomonė šiuo klausimu po jos apsilankymo Jungtinėse Valstijose. Ši diskusija dar kartą parodė, kad nuomonė pilietybės klausimu priklauso ir nuo to, kiek žmonės žino apie išeivijos gyvenimą, problemas.

Emigrantai neišvengia priekaištų

Pasak pašnekovo, apskritai lietuvių visuomenėje emigrantų įvaizdis neblogas, tačiau jie neišvengia kaltinimų ir priekaištų. „Naujiesiems emigrantams atsirado kaltinimai dėl pabėgimo nuo atsakomybės, tėvynės išdavystės, atsirado pavydo nuoskaudų – yra žmonių, kurie pavydi, kad jums pasisekė išvažiuoti į užsienį”, – kalbėjo „Integrity PR” valdybos pirmininkas.

,,Lietuvoje formuojama bendra nuomonė, kad išvykusieji – jau nebe lietuviai. O mintis, kad išvykusiems lietuviams pilietybė reikalinga tik tam, kad atsiimtų tėvų arba senelių dvarus ar žemes, pasigirsta ne tik iš eilinio žmogaus lūpų”, – sakė A. Pemkus.

Jo manymu, dažnai Lietuvoje užmirštama, kad pasaulyje gyvena apie 5 milijonus lietuvių kilmės žmonių. Viešųjų ryšių specialisto teigimu, per 20 metų Lietuva praleido daug galimybių – atsisakė pagalbos, profesionalių patarimų iš užsienyje gyvenančių lietuvių. Siaurai domėtasi galimybe prisikviesti pasaulinio lygio lietuvių kilmės įžymybes. Tuo metu patys užsienio lietuviai mažai veikė Lietuvos vidaus politikoje, gana vangiai ieškojo Lietuvos problemų sprendimo.

Buvo įdomu sužinoti, ar daug A. Pemkaus pažįstamų lietuvių, mūsų šaliai atgavus nepriklausomybę, grįžo į Lietuvą. Anot jo, tarp grįžusių daugiau yra vyresnio amžiaus iš užsienio į tėvynę grįžusių gyventi, o Lietuvoje apsigyvenusius savo bendraamžius JAV lietuvius sakosi galįs suskaičiuoti ant rankų pirštų. Vienas tokių žmonių – iš California valstijos į Lietuvą persikėlęs Tadas Vizgirda, keletą metų ėjęs ,,Air Baltic” viceprezidento ir vadovo Lietuvai pareigas, šiuo metu užimantis farmacijos bendrovės ,,AstraZeneca Lietuva” generalinio direktoriaus kėdę. A. Pemkus paminėjo ir su žinių bagažu į tėvynę grįžusius Kamantus, su kapitalu sugrįžusius Mieželius, Kazickus, tačiau tokių pavyzdžių nėra daug.

Politika – lyg šachmatų žaidimas

Paklaustas, ar nežada eiti į politiką, A. Pemkus sakė, kad šiandieninis darbas, kuris atima nemažai laiko, kol kas neleidžia to daryti. Tačiau verslo konsultantas priduria: ,,Jeigu atsirastų judėjimas, jungiantis kelias politines partijas, susiburtų žmonės, iš tiesų norintys daryti esminius pokyčius valstybėje, – tuomet gal pagalvočiau.” ,,Integrity PR” vadovui kartais tenka prisidėti kuriant įstatymus – neseniai jis buvo darbo grupės, kuriančios įstatymą dėl neliečiamo kapitalo, narys. Toks įstatymas galioja daugelyje Vakarų valstybių – ir Tautos fondas, ir Lietuvių Fondas JAV savo veikloje remiasi tokiu įstatymu. ,,Politika – lyg šachmatų žaidimas, – įsitikinęs Amerikos lietuvis, – daug vietos joje užima lobizmas, daug ką nulemia politinio užnugario turėjimas. Be abejo, šie dėsniai galioja tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.”

Ilgiau pragyvenus kitoje šalyje, tikimybė sugrįžti yra beveik nulinė

Jau beveik 20 metų Lietuvoje gyvenančio A. Pemkaus paklausus, ar nežada kada grįžti į Ameriką, jis nesakė ,,ne”, bet prisipažino kol kas tokių planų neturintis: ,,Daug laiko atiduota kuriant verslą, užmezgant pažintis – viską mesti būtų sudėtinga. Be to, su žmona, kuri yra ir mūsų įmonės direktorė, auginame dvi dukras, kurios auga lietuviškoje aplinkoje. Mano namai ir ten, ir čia. Dėl grįžimo galiu pasakyti taip – psichologiškai yra tam tikri lūžio taškai. Jei žmogus per dvejus-trejus metus negrįžta, tai yra pirmas lūžis. Antras lūžis būna aštuntais, dešimtais metais. Ilgiau pragyvenus kitoje šalyje, tikimybė sugrįžti yra beveik nulinė. Be to, grįžimą atgal apsunkina rūpestis dėl vaikų mokslo, jų ateities.” Į klausimą, ar galima tikėtis, jog daugės grįžtančių į Lietuvą, A. Pemkus atsakė, jog ,,jei Lietuva nekvies, sugrįžtančiųjų bus mažai.”

ap
Arūnas Pemkus (d.) su jaunystės laikų draugu vysk. Gintaru Grušu. Jono Kuprio nuotr.