V. Adamkaus knyga – lietuviškasis ,,WikiLeaks”
ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS
Sausio 4 d. ,,Tauragės žinių” internetiniame puslapyje skelbiama,
kad lietuviškuoju ,,Wiki-Leaks” vadinama prezidento Valdo
Adamkaus knyga ,,Paskutinė kadencija. Prezidento
dienoraščiai” sumušė visus populiarumo rekordus:
,,Ir pirmasis, ir antrasis knygos tiražas knygų lentynose
ištirpo per kelias dienas.” Prezidento atsiminimai buvo
išgraibstyti net ir Tauragės knygynuose.
Turbūt
daug kas žino, kad praėjusiais metais 85 metų jubiliejų šventęs
V. Adamkus knygą parašė su literatūriniu bendraautoriumi Valdu
Bartasevičiumi. Sumaniau bent glaustai parašyti apie praėjusių
metų lapkričio mėnesį ,,Tyto alba” išleistos knygos
atsiliepimus Lietuvoje. Vien internete apie šią Adamkaus knygą
radau per 300 šaltinių. Iš jų galėtų susidaryti rimta
studija, bet aš pasitenkinsiu, paminėdamas tik labai mažą dalį
mano užtiktos medžiagos.
Balsas.lt naujienose rašoma, kad ,,Vagos” knygynų vadovė
Asta Mielionytė patvirtino žinias apie didelį susidomėjimą šia
knyga. Paklausta, kokiam skaitytojui knyga yra įdomi, ji atsakė, kad
pirkėjų įvairovė yra plati, ir pridūrė, kad šią knygą pirko ir
politikai, gal net paminėti Adamkaus knygoje. ,,Vagos”
knygynuose, įsikūrusiuose Vilniaus Gedimino prospekte, netoli Seimo,
knygos buvo išpirktos greičiausiai. Internetinis
dienraštis Delfi.lt rašo, kad trečdalis Lietuvoje
Adamkaus knygų buvo parduotos Gedimino prospekte. Jame cituojama
,,Vagos” darbuotoja Aušra Vinkevičienė teigė, jog knyga
tapo tikru bestseleriu – nebuvo kitos politinės knygos, kuri būtų
buvusi taip greitai išgraibstyta. Šalia Adamkaus knygos,
minimos dvi kulinarinės knygos, irgi greitai parsidavusius.
Tik knygai pasirodžius, Lietuvos Generalinė prokuratūra dėl jos
kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD), norėdama
išaiškinti, ar prezidentas neatskleidė valstybės
paslapčių. Delfi.lt pastebėjo, kad jei VSD nutartų, kad taip galėjo
būti, Adamkui gali grėsti baudžiamoji atsakomybė. Apie tokius gandus
knygą išleidusios leidyklos ,,Tyto alba” direktorė Lolita
Varnavičienė yra girdėjusi, tačiau į tai nekreipė dėmesio ir užsakė
naujos laidos spausdinimą, kuri, atrodo, taip pat jau
išparduota. Kaip praneša Balsas.lt, ilgai nelaukęs VSD
generalinis direktorius Gediminas Grina pranešė, kad Adamkaus
knygoje jokių valstybės paslapčių nebuvo atskleista.
Nespėjusiems knygos gauti, Biržų rajono laikraštis
,,Šiaurės rytai” sugavojo būdą, kaip tokius žmones
nuraminti. Laikraštis siūlo knygą paskolinti dešimčiai
dienų už dešimt litų. Tačiau norintys išsinuomoti knygą
turi su savim turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Matyt,
taip norima apsidrausti nuo vagių.
Blogas.lt kalba apie dėl Adamkaus knygos kilusį sąmyšį tarp
politikų elito. ,,Vieni svarsto galimybę kreiptis į teismą dėl jų
garbės ir orumo teisių pažeidimo, galimo šmeižto, kiti kelia
klausimą, ar nebus Prezidentas atskleidęs valstybės paslapties…
Iš kur toks šurmulys? Galbūt tiesa, jog tai yra dėl to,
kad ši knyga nemažai grupei žmonių yra tiesiog ‘nepatogi
ir per atvira?’” Straipsnio autorius stebisi, kad kai kurie
knygoje minimi asmenys susilaiko nuo komentarų, neatsako į žurnalistų
klausimus, grąsindami vien tyrimais ir teismais.
Ilgametis prezidento bendražygis Lauras Bielinis knygą pavadino
subjektyviu aprašymu to, kas vyko Lietuvoje. ,,Aš pats
dalyvavau istorijoje, kuri aprašoma šioje knygoje. Dabar
mes linkę greitai pamiršti, kas buvo, o atsivertęs šią
knygą pajunti, kad dulkės nupūstos, – dėstė jis. –
Perskaitę šią knygą rasime ir atsakymą, kodėl V. Adamkus vėl
tapo Prezidentu, o svarbiausia taps aišku, kaip Lietuva buvo
išvesta iš tos duobės, kurioje ji buvo atsidūrus.”
Čia galvoje turimas Rolando Pakso skandalas ir jo pašalinimas
iš Lietuvos prezidento pareigų.
Kasdien.lt pakalbino patį knygos autorių prezidentą Valdą Adamkų.
,,Kaip vertinti šią mano knygą?, – klausė prezidentas ir
čia pat atsakė – Sakyti, kad tai metraštis – būtų
per sunku. Save pavadinčiau rašeiva, kuris fiksavo įvykius.
Viliuosi, kad ateityje ši knyga istorikams ir studentams taps
atramos tašku vertinant tai, kas vyko. Kitoks požiūrio
taškas.” Paklaustas, ar greitai turėsime dar vieną
prezidento parašytą knygą, jis atsakė, kad mintyse brandina
vieną idėją. ,,Galvoje kirba mintis, kad reikėtų parašyti
gyvenimiškesnę, linksmesnę knygą apie tai, kokia yra svarbių
sprendimų priešistorė. Nuvykęs į tarptautinius susitikimus
susidurdavau su įvairiais žmonėmis. Kitokių kultūrų, pažiūrų, religijų,
o bendrus sprendimus vis tiek reikėdavo rasti. Galvoje dar daug ko
liko, tad manau, kad jei ryšiuosi tokią knygą rašyti, ji
pasaulį gali išvysti gana greitai”, – su
šypsena svarstė buvęs Lietuvos prezidentas.
Ką tik čia mano minėtame interneto puslapyje cituojamas istorikas
Egidijus Aleksandravičius sako: ,,Gal kas ir paklaus, kiek ši
knyga objektyvi. Ir aš atsakysiu… Objektyvumas kvepia
naftalinu. Svarbiausia nuoširdumas ir patikimumas. Vertindamas
Prezidentą ir jo veiklą būtent taip galiu pasakyti. Prezidentas,
parašęs šią knygą, metė iššūkį istorikams.
Istorikai linkę rašyti apie tai, kas mirę. Rašyti apie
tai, kas gyva, sunku. Kaip rašyti, kad neužgautum? Ką paminėti,
o ko ne? Tai sunkus darbas. Knyga galėtų padėti šiandieniniam
politikui pristabdyti savo ‘ego’. Pamiršti save ir
dirbti visuomenei”, – mano istorikas.
Buvo ir kitų, Bernardinai.lt žodžiais, mažiau liaupsinančių
atsiliepimų. ,,Lietuvos žinių” svetainėje Saulius Spurga
rašo, kad nežinia kada turėsime kitą prezidentą, galintį
pasigirti tokiu tarptautiniu autoritetu, nes Adamkus – daugelio
prezidentų ir premjerų, karalių ir herzogų, visuomenės veikėjų ir
menininkų draugas ir bičiulis (išskyrus Vladimir Putin).
,,Prezidentas sakosi Lietuvoje pasigendąs pagarbos žmogui, tačiau
ši knyga, deja, – blogo tono, dažnai nepagrįstų
įžeidinėjimų, etikečių klijavimo pavyzdys… Vienoje vietoje
dienoraščiuose Adamkus rašo, kad pasibaisėjo interneto
portaluose skelbiamų komentarų kultūra. Deja, pats ‘Paskutines
kadencijos’ autorius tampa nauju drabstymosi purvais
lyderiu.”
Aptardama Adamkaus knygą Rita Grumadaitė prisiminė prezidento žmoną
Almą Adamkienę, kuri ,,buvo ta uola, į kurią Prezidentas visada
galėdavo atsiremti… Dažnai mes rengdavome Prezidentui
pranešimus, o jo ekscelencija juos perskaitydavo ir grįžęs kitą
rytą į darbą sakydavo, kad ‘na, mes čia su Alma pasitarėme, tai
bus taip ir taip”, – pagarbiai apie Prezidento žmoną
Kasdien.lt atsiliepė buvusi jo atstovė spaudai. Vilniaus universiteto
Tarptautinių santykių ir politikos instituto direktorius Ramūnas
Vilišauskas taip pat pabrėžė knygoje juntamą A. Adamkienės
buvimą.
Aš pats, ,,Drauge” aptardamas prezidento knygą, gundžiausi
prezidentienę pavadinti Adamkaus angelu sargu, bet, nenorėdamas būti
blogai suprastas, susivaldžiau, tad dabar belieka tik gailėtis. Tuo
tarpu su tam tikra doze kantrybės pradedu laukti prezidento kitos, jau
lyg ir pažadėtos knygos.