chok
,,Rūtoje” – gaminamos ir šokoladinės žuvys. Nuotr. iš ,,Rūtos” šokolado muziejaus.

Saldus valentinukas iš Saulės miesto

RAIMUNDAS MARIUS LAPAS

Šiandien išdykėlis Amūriukas gali džiaugtis – jo paleistos strėlytės atliko savo darbą, ir meilė sklando ore. Dažnoje pašto dėžutėje – romantiški atvirukai, namuose – mylimųjų dovanotos gėlių puokštės, o ant stalo – saldainių dėžutės. Gerai, kad bent Šv. Valentino dienos proga nesijaudiname dėl papildomų kalorijų ir leidžiame sau pasmaližiauti. Puiku, jog bent didesniuose JAV lietuviškuose telkiniuose dabar jau galime nusipirkti ir Lietuvoje gaminamų saldainių. O aš ypač laimingas, nes pasitaikė proga iš arti susipažinti su Šiaulių ,,Rūtos’’ gaminiais, pamiltais ne vienos kartos lietuvių.

Mūsų gidė Saulės mieste – netrukus pradėsiančio veikti „Rūtos” šokolado muziejaus vadovė Odeta Kirnienė. Apgynusi verslo vadybos ir administravimo bakalaurą LCC tarptautiniame universitete, Odeta keletą metų dirbo alaus pramonėje. Perėjusi į ,,Rūtą’’, ji iš pradžių buvo saldainių fabriko eksporto vadybininkė, po to jai pasiūlytos Šokolado muziejaus vadovės pareigos. Anot Odetos, šis darbas jai visiškai naujas, įdomus, keliantis nemažai iššūkių. Tokiame darbe prireikia įvairių žinių – ir muziejininko, ir kalbininko, ir maisto technologo, tačiau reikalingiausios yra vadybos žinios ir įgūdžiai.

Šokoladinio rojaus adresas – Tilžės g. 133

Mintis įkurti šokolado muziejų „Rūtos’’ įmonės direktoriui Algirdui Gluodui kilo jau seniai. Buvo galvojama muziejų steigti Palangoje, „Rūtos’’ įkūrėjo Antano Gricevičiaus vaikaičiams priklausančioje ,,Danutės’’ viloje. Tačiau šio plano įgyvendinti nepavyko. Kai seniausias, dar 1927 m. Antano Gricevičiaus statytas „Rūtos’’ pastatas Šiauliuose buvo pripažintas regioniniu kultūros paveldo objektu, tapo aišku, kad muziejų įrengti reikia būtent čia.

choke
1930 m. Vytauto Didžiojo 500 m. mirties metinių iškilmingas minėjimas prie fabriko ,,Rūta”.  Kairėje – A. Gricevičius su šeima.

Šokolado muziejus – puiki proga ne tik pristatyti ilgiausiai Lietuvoje veikiančio saldainių fabriko istoriją ir dabartį, bet ir papasakoti apie patį šokoladą – itin svarbią žaliavą šiai įmonei. Juk „Rūta” vietos rinkoje pirmiausia žinoma kaip šokoladinių saldainių gamintoja. Be to, anot Odetos, šokolado istorija be galo įdomi. Muziejuje ji bus apžvelgiama nuo pirmųjų Centrinės Amerikos civilizacijų laikų iki pat šių dienų. Lankytojai susipažins ir su šokolado gaminimo procesu, sužinos, kaip kakavos pupelė virsta šokoladu. Čia išsamiai bus pristatyta ir šimtametė pačios „Rūtos” istorija, galima bus paragauti fabriko gaminių ar net patiems pabandyti pasigaminti šokoladinių saldainių.

chok
Saldainių fabriko ,,Rūta” cechas pirmosios Lietuvos nepriklausomybės metais.


Lietuvoje – pirmas ir vienintelis

,,Rūtos’’ šokolado muziejus Lietuvoje bus pirmasis ir kol kas vienintelis. Tiesa, sako pašnekovė, kai kurie šokolado ir saldainių gamintojai turi įkūrę reprezentacines erdves prie savo fabrikų, tačiau jos neturi muziejų statuso. Odetai Kirnienei ten buvoti neteko, tačiau ji ar kiti „Rūtos’’ įmonės darbuotojai stažuočių metu yra aplankę nemažai panašaus profilio muziejų Europoje: „Choco-Story’’ Paryžiuje ir Briugėje, Marquise de Sevigne muziejų Strasbūre, šokolado muziejus Briuselyje ir Kiolne, „Cadbury World’’ Birmingham. Kai kurie jų yra grynai pramoginio pobūdžio, pastebi šiaulietė, tačiau yra ir labai turiningų, autentiškais rodiniais turtingų muziejų, ypač išsiskiria „Choco-Story’’.

,,Rūta” – ne vienintelis Šiauliuose veikęs saldainių fabrikas, nors ir ilgiausiai (ne tik šiame mieste, bet ir visoje Lietuvoje). Nebuvo jis ir pirmasis. Tad muziejuje atsiras vietos ir kitų fabrikų gaminiams – juk, kaip sakė Odeta, jų saldainiai taip pat buvo paklausūs, jie taip pat pristatė savo gaminius parodose, jų reklamos taip pat mirgėjo Pirmosios Respublikos laikraščių puslapiuose.
 
Muziejus apžvelgs labai platų laikotarpį. Jo sumanytojams rūpėjo, kad lankytojai sužinotų, kokios senos yra šokolado gaminimo tradicijos, kaip jos keitėsi. Juk šokoladas buvo geriamas beveik keturis tūkstantmečius, o valgomas tik nuo XIX a. vidurio. Nebus pamiršta ir dabartis – daugeliui įdomi šokolado bei saldainių gamyba.

Muziejaus vadovė pasakoja, kad seniausias jų rodinys – autentiškas majų šokolado puodelis. Bus galima pamatyti XVIII–XIX a. šokolado ruošimui ir gėrimui skirtų indų, tarp kurių – ūsotiems vyrams skirtas šokolado puodelis, apsaugantis ūsus nuo šokolado putų. Įmonės darbuotojams itin brangios pirmosios fabriko „Rūta’’ saldainių dėžutės ir popierėliai, įkūrėjo Gricevičiaus asmeniniai daiktai.

Autentiškų „Rūtos’’ rodinių išlikę nedaug, nes fabrikas degė du kartus: per Antrąjį pasaulinį karą ir jau mūsų laikais, prieš pat jo perdavimą Gricevičiaus palikuonims – įtariama, kad būta padegimo, nes tuomet sudegė įmonės archyvai. Muziejuje bus ir žmonių dovanotų, ir įsigytų rodinių. Bus ir kopijų – privatūs kolekcininkai tokiu būdu su visuomene pasidalino savo saugomais rodiniais. Keletą rodinių muziejaus vadovė tikisi pasiskolinti tam tikram laikui. Pavyzdžiui, Šiauliuose gyvenantis kolekcininkas Petras Kaminskas dovanojo keletą fotografinių kopijų ir pažadėjo ilgam eksponavimui paskolinti Pirmosios Respublikos laikotarpio saldainių dėžučių.

choke
Baltojo šokolado triufelių gamyba ,,Rūtoje”.


Kur istorija susiduria su nūdiena

,,Drauge’’ pasakojome apie Čikagos Kendall College atidarytą kulinarijos muziejų, kuriame rodoma Amerikos lietuvio Mel Mickevič daugelį dešimtmečių rinkta virtuvės prietaisų ir įrengimų kolekcija. Kad daugumą tų senų daiktų galima naudoti ir šiandien, buvo parodyta ekspozicijos atidarymo metu – vaišės paruoštos naudojant muziejinius rodinius. Šiaulių muziejų ,,pagyvinti’’, žada Kirnienė, padės kompiuterinis terminalas – stalas, turintis interaktyvių taškų paviršių. Žaidimai bus susipažinti su kai kuriais istoriniais faktais, kurti etiketes, dalyvauti viktorinoje. Tačiau daugiausiai ,,gyvybės”, anot vadovės, bus, ko gero, linksmojoje laboratorijoje, kurioje lankytojai patys mėgins pasigaminti šokoladinių skanėstų.

Muziejus taip pat siūlys švietimo programas, skirtas skirtingo amžiaus ir interesų lankytojų grupėms: kai mažiausieji gamins šokoladinius saldainius ant pagaliuko, vyresnieji galės pamėginti piešti šokoladu.

Šalia ekspozicinių muziejaus salių įsikurs ir kavinė bei parduotuvė.

Visiems turbūt įdomu, ar labai pasikeitė per dešimtmečius ,,Rūtos’’ saldainių receptūra? O gal mes valgome tokius saldainius, kuriuos valgė mūsų seneliai? Pasirodo, taip! Yra saldainių rūšių, gaminamų pagal senuosius fabriko įkūrėjo Antano Gricevičiaus receptus – „Šermukšnėlė”, „Panelių piršteliai”.

Apskritai, stengiamasi nenutolti nuo paties įkūrėjo parinktos krypties, t. y. gaminti natūralius, originalius produktus iš šokolado ir lietuviškų žaliavų.

Įkurtuvės jau greitai, o Valentino diena – šiandien!

Nors vasaris šiluma nelepina Lietuvos, muziejui skirtose patalpose pats darbų įkarštis – stengiamasi, kad nauja kultūrinė įstaiga laiku atvertų savo duris lankytojams. Šokolado muziejaus vadovė sako, kad tai turėtų įvykti jau šių metų gegužę. Netrukus pradės veikti ir internetinė naujojo muziejaus svetainė, apie ją sužinosite apsilankę fabriko internetinėje svetainėje www.ruta.lt.

Ar ,,Rūtos” darbuotojai kaip nors ypatingai ruošiasi Šv. Valentino dienai? Be abejo! Pasirodo, „Rūtos’’ parduotuvėlės jau iš anksto pasipildė šventiniais gaminiais. Turėtų būti malonu (ir neabejotinai šilta!) praleisti vakarą siurbčiojant karštą šokoladą – ,,Rūta’’ siūlo specialiai šiai dienai skirtą šokolado fondiu. „Rūtos’’ šokoladinių saldainių rinkiniai šiemet primena subtilias kvepalų dėžutes. Juk šokolado nereikia daug, reikia gero. Nežinau kaip jūsų, bet mano širdis jau apsalo – nors dovanėlė dar neišpakuota.

Iš ,,Rūtos” istorijos

,,Rūtą” 1913 m. įkūrė konditerio talentą turėjęs Antanas Gricevičius. XX a. pradžioje Lietuvoje veikė keli konditerijos fabrikai, tačiau ,,Rūta” netrukus įsitvirtino rinkoje dėl savo išskirtinio skonio saldainių, kurio receptus kūrė pats Gricevičius. Jo talentas tarpukariu buvo įvertintas net keturiais žemės ūkio ir pramonės parodų medaliais. Saldainių fabriko gaminiai buvo apdovanoti ir tarptautinėse parodose: 1929 m. ,,Rūtos’’ saldainiai pelnė Didįjį prizą Italijoje, o 1931 m. – aukso medalį Didžiojoje Britanijoje.

 Gricevičius savo kelią pradėjo Vilniuje – nuo 18 metų dirbo ,,Viktorijos’’ fabrike (viename iš keturių pirmųjų saldainių fabrikų Lietuvoje). Tapo meistru, už gerą darbą savininko buvo apdovanotas sidabriniu, o vėliau ir auksiniu laikrodžiu. 1911 m. bankininkas V. Vaitkus jį pakvietė į Šiaulius – kurti fabriko ,,Birutė”. Tačiau po dvejų metų jų keliai išsiskyrė, ir 36-rių Gricevičius savarankiškai atidarė saldainių dirbtuvėlę ,,Rūta”, kurioje dirbo su žmona Juzefa. Per Pirmąjį pasaulinį karą pasitraukę į Sankt-Peterburgą, jis ten baigė konditerių kursus.

1940 m. fabrikas buvo nacionalizuotas. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos Respubliką, 1993 m. senieji ,,Rūtos” pastatai grąžinti Gricevičiaus įpėdiniams – atverstas naujas fabriko istorijos lapas.
choke
Šokoladui gerti skirtas puodelis, apsaugantis vyrų ūsus nuo šokolado putų. Labai retas. Prancūzija, apie 1850 m. Porcelianas.

Prancūziškas šokolado puodas su plakimo lazdele, vadinama molinillo. Prancūzija, apie 1850 m. Porcelianas.

Majų puodelis šokoladui gerti. Apie 800–1200 m., Kosta Rika.