Ar Obama nusipelnė antros kadencijos?

ALEKSAS VITKUS

Visai neseniai, kalbėdamas su spaudos atstovais, JAV prezidentas Barack Obama, nelaukdamas, ką amerikiečiai pasakys ateinantį lapkritį, pareiškė manąs, jog savo pasiekimais jis yra užsitarnavęs antros kadencijos. Nemanau, kad su juo sutiktų respublikonai, gal net ir ne visi demokratai.

Būdamas dar tik kandidatu į Baltuosius rūmus, Obama kritikavo prezidentą George W. Bush ir visą jo administraciją: dėl mokesčių politikos, vis labiau pastebimų nuosmukio ženklų, Irako karo, Guantanamo kalinių, įvairių kitų Konstitucijos pažeidimų ir t. t. Tie, kurie 2008 m. balsavo už Obama, tikėjo jo pažadais viską šalyje pakeisti. Turėjo ateiti nauja „change” ir „yes we can” gadynė.

Praėjo ketveri metai. Ar daug kas pasikeitė? Tiesa, karas Irake baigtas, Osama bin Laden nebėra, bet Konstitucijos pažeidimai tęsiasi ir toliau, Guantanamo tebeveikia, ekonomika beveik nepagerėjo, nedarbas didesnis, negu buvo, o valstybės skola padidėjo net 5 trilijonais dolerių. Obama jau laukia, kad Kongresas leistų skolą padidinti dar vienu trilijonu.

2011 m. prasidėjus varžyboms, kas lapkritį vyksiančiuose prezidentiniuose rinkimuose atstovaus Respublikonų partijai, kandidatų atsirado apie gerą pustuzinį. Pastaruoju metu geriausias galimybes laimėti turi trys: buvęs Atstovų rūmų pirmininkas Newt Gingrich, buvęs Massachusetts gubernatorius Mitt Romney ir buvęs Pennsylvania senatorius Rick Santorum. Visų jų pagrindinis šūkis prieš demokratus ir prezidentą Obama yra „Where ar the jobs?” Visi jie yra „buvę” senatoriai, ne kaip Obama, kuris, 2008 m. kandidatuodamas į prezidentus, paliko savo neseniai užimtas Illinois senatoriaus pareigas.

Metiniame State of the Union pranešime Obama neišsakė jokių naujų minčių, kaip sukurti taip reikalingas naujas darbo vietas. Migloti jo pažadai padėti namų savininkams, mokytojams, studentams ir pan. nerado reikiamo atgarsio. Savo kalboje prezidentas ir vėl ragino darbdavius grąžinti į užsienį iškeliavusius darbus.

Iki šiol prezidentą Obama puolę įvairūs komentatoriai ir politologai kaltino jį nesugebėjimu surasti piliečiams daugiau darbų, jokio aiškaus plano, ką reikėtų daryti, kad tokių darbų atsirastų, neturėjimu. Obama, ilgoje 2008 m. rinkimų kampanijoje nuolat kalbėjęs apie „yes, we can” ir „change”, nedaug ką pakeitė ir taip įstrigo ekonominiame sąstingyje.

Viltis Obama laimėti staiga šoktelėjo, kai vasario 3 d. pasirodė Department of Labor kas mėnesį leidžiamas pranešimas apie darbus (,,Jobs report”), pagal kurį šių metų sausio mėnesio nedarbas šalyje nukrito iki 8.3 proc. Šiuo nelauktu pranešimu turbūt labiausiai apsidžiaugė prezidentas Obama, kuris iki šiol su nerimu žiūrėjo į galimybę likti Baltuosiuose rūmuose antrai kadencijai, nors respublikonai jam tikrai primins, kad 2009 m. sausį, kai jis tapo prezidentu, nedarbas buvo mažesnis – „tik” 7.8 proc.

Nedarbo ir naujai sukurtų darbų statistika Illinois valstijoje ir Čikagos mieste iki šiol dar nėra paskelbta, bet yra žinoma, kad jau nuo praėjusio rugpjūčio nedarbas Čikagoje iki pat metų galo buvo maždaug 1 proc. didesnis negu visoje šalyje. O juk Čikaga yra tas miestas, apie kurį būdavo sakoma: „Jei negali darbo surasti Čikagoje, tai nekaltink ekonomikos, bet tik save patį.” Šiandien dėl to respublikonai norėtų kaltinti buvusį čikagietį, Illinois valstijos buvusį senatorių Obama.

Po „Jobs report” paskelbimo, nors ir maloniai nustebintas, Obama kalbėjo labai atsargiai: „Ekonomika stiprėja, ir vis didesniu tempu. Bet per ateinančius mėnesius šie skaičiai gali augti, gali smukti, ir šiandien vis dar per daug amerikiečių ieško darbo.” Obama parodė didžiulį naujų idėjų stygių, kai, kalbėdamas su NBC korespondentu Matt Lauer, pareiškė: „Pagrindinis dalykas, norint nesugadinti šiuo metu vykstančio, kad ir nežymaus, ekonomikos pagerėjimo, yra nieko nekeisti.”

Amerikoje ir šiandien yra 23,8 mln. bedarbių arba nepilnu laiku dirbančių ir darbo ieškančių žmonių. „Toks lėtas ekonomikos atsigavimas yra visiškai nepakankamas ir nuviliantis”, – kalbėjo  Federal Reserve banko prezidentas Ben Bernanke. Tai supranta ir kiti ekonomikos analitikai, aiškindami, kad tas menkas 243,000 darbo vietų atsiradimas sausio mėnesį yra iš dalies tik sezoninio pobūdžio, kai neįprastai šilta žiema leido pradėti neplanuotas naujas statybas. „Eilinis amerikietis ir toliau yra per daug įsiskolinęs, ir čia jam negalės padėti nei vis toliau skurstanti JAV ar pasaulinė ekonomika”, – perspėja tie patys analitikai, primindami, kad vis augant gyventojų skaičiui, ekonomika kas mėnesį turėtų sukurti bent 100,000 naujų darbų vietų.

Ekonomistai aiškina, kad šis nežymus nedarbo procento sumažėjimas gali būti aiškinamas tuo, kad, ekonomikai smunkant, nusivylę žmonės nustoja ieškoti darbų. Todėl per iki rinkimų likusius devynis mėnesius ne bedarbių procentas, bet darbo vietų sukūrimas bus tai, kas nulems, kas 2013 m. sausį taps Baltųjų rūmų šeimininku. Jei Obama iki tol neįklampins Amerikos į kokį kitą karą ir išvengs politinio skandalo, jo viltis likti Baltuosiuose rūmuose nėra be pagrindo.

Užuot tinkamai reformavęs mokesčių politiką ir įvairias „entitlement” programas, Obama visus trejus metus demagogiškai pamokslavo apie teisingesnį turto padalijimą su „tax the rich” politika, tuo pat metu skirdamas milijardus dolerių įvairioms didžiųjų bankų postūmio („stimulus”) programoms. Respublikonai nurodo, kad apskritai Obama per beveik ketverius metus pasisakė už didesnius mokesčius, už didesnę valdžios įtaką ir biurokratiją, vis gąsdindamas galima „klasių kova”.

Savo neigiamą Obama politikos įvertinimą „Chicago Tribune” komentatorius Charles Krauthammer sausio 30 d. laidoje baigė žodžiais: „Jei ateinantį lapkritį respublikonai nemokės pasinaudoti Obama neveiksmingumu, jie turėtų pasiieškoti kitokio darbo.”